Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Pasiruošimas gimdymui
Tam, kad tinkamai pasiruošti ir nusiteikti gimdymui, derėtų žinoti, kas vyksta jo metu su jūsų kūnu, kas sukelia skausmą, kiek vidutiniškai trunka gimdymas ir kaip sumažinti jaučiamą skausmą. Tuomet užklupus nemaloniems sąrėmiams, užuot sutrikusi žinosite kaip padėti sau, galėsite džiaugtis suvokdama, kad kiekvienas sąrėmis tai yra žingsnis arčiau susitikimo su mažyliu.
Kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis
Iki pastojimo gimda buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų. Prieš gimdymą - gimda sveria apie 1 kg, vaikelis sveria apie 3-4 kg, placenta - apie 0,5 kg, o vaisiaus vandenys dar apie 1 kg. Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Gimdymo metu gimdos kaklelis atsidaro, kad galėtų gimti kūdikis. Paprastai prasideda paruošiamieji sąrėmiai. Jausite periodišką pasunkėjimą, maudimą pilvo apačioje, ypač vakarais. Vaiko galvutė įsistato į dubens įėjimo plokštumą.
Prieš kelias dienas ar valandas iki gimdymo gali pasirodyti gleivių kamštis - skaidrios, rusvos, gelsvos ar su keliais kraujo lašeliais gleivės, kurios ant audeklo prilimpa aiškiomis ribomis. Kartais dar neprasidėjus sąrėmiams, nuteka vaisiaus vandenys. Svarbu, kad jie būtų bespalviai. Dažniausiai sąrėmiai prasideda per pirmas 12 val. po vaisaus vandenų nutekėjimo. Būna, kad vaisiaus vandenys pradeda tekėti po truputi, dažnai tokiu atveju moterims atrodo, jog jos nesulaiko šlapimo.
Atsidarymo laikotarpis
Atsidarymo laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmių per valandą) iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutę per plačiausią jos matmenį (maždaug virš ausų), kaklelio atsidarymas yra pilnas ir prasideda antroji gimdymo fazė - stūmimo laikotarpis.
Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą jausi pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje jis primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Tavo gimda susitraukdama palinksta į priekį, todėl gulint dalį energijos ji turi skirti gravitacijos įveikimui. Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val.
Stūmimo laikotarpis
Antrasis gimdymo laikotarpis trunka nuo 15-20 min iki 2 val. ar ilgiau. Jo metu vaikelio galvutė slenka makštimi. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu.
Stangų refleksas toks pats, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint.
Placentos užgimimo laikotarpis
Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.
Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai, įtakojami hormonų ir besivystančio vaisiaus:
- Didėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja.
- Didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt.
- Sumažėja tulžies pūslės tonusas - tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną.
- Kinta imuninė sistema.
- Didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų, energijos poreikis.
- Auga gimdos dugnas (nes auga gimdoje besivystantis mažylis ir daugėja vaisiaus vandenų). Didėdama gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną (nes gimda fiziologiškai yra pakrypusi į dešinę).
- Nėštumui didėjant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, dar yra faktorių, tokių kaip: padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme, dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką nėščiosios organizme.
- Šlaunų, krūtų, pilvo srityse atsiradusios strijos (strijos - t.y.
Pokyčiai po gimdymo
Akušeriai- ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Gimdos involiucija
Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm. per dieną. Maždaug 10 - 14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama.
Atsidalinantys atkrintančių plėvių audiniai išskyrų pavidalu pasišalina per makštį. Šios išskyros vadinamos lochijomis. Lochijos - t.y. išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinančios iš gimdos po gimdymo.
- Pirmas kelias paras po gimdymo išskyrose esantis kraujas jas nudažo raudonai - lochia rubra.
- Po 3 - 4 dienų, išskyros pašviesėja (lochia serosa).
- Apie 10-ą dieną, įsimaičius leukocitams, sumažėjus skysčio kiekiui, išskyros įgauna baltą/baltai gelsvą atspalvį (lochia alba).
Lochijos išnyksta praėjus 4 - 5 savaitėm po gimdymo. Į gimdos kaklelį, praėjus kelioms dienoms po gimdymo, telpa du pirštai. Tarpvietė gimdymo metu yra ištempiama, traumuojama ar įkerpama.
Kiaušidžių funkcijos atsistatymas
Kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio žindymo. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių). Mėnesinių atsinaujinimas priklauso nuo žindymo dažnio, pieno kiekio bei primaitinimo. Didėjant tarpams tarp žindymų, retėjant žindymui ar pradėjus primaitinti, didėja ovuliacijos tikimybė, mėnesinės gali atsirasti ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Tačiau tęsiant žindymą mėnesinių gali nebūti ir 18 mėnesių po gimdymo.
Pilvo siena
Pilvo siena būna išsitempusi, pilvo sienos raumenų tonusas silpnas. Pilvo sienos sugrįžimas į būseną, buvusią iki nėštumo priklauso nuo fizinių pratimų.
Dažni nėštumo simptomai
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
- Krūtų jautrumas.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas.
- Nuotaikos pokyčiai.
- Dažnas šlapinimasis.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Kūno pokyčiai nėštumo metu
Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti. Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Pogimdyvinis laikotarpis
Kas gi vyksta moters organizme po gimdymo ir į ką turėtų atkreipti dėmesį jaunos mamos?
Kas vyksta gimdoje?
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Makšties išskyros (lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių veikla
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makštis ir išoriniai lytiniai organai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų.
Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Hemorojus
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių užkietėjimas
Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Nuotaikos svyravimai
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos.
Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Krūtų pokyčiai
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale.
Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis. Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Plaukų slinkimas
Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Skausminga makštis
Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Šlapimo nelaikymas
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Kūno patinimas
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Lytiniai santykiai
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę.
Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių. Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties.
Avalynės dydis
Avalynės dydis nėštumo metu keičiasi dėl dviejų priežasčių: priaugto svorio ir hormonų. Normalaus svorio moterys nėštumo metu turėtų priaugti nuo 11 iki 16 kg. Papildomas svoris išlygina pėdos skliautą, štai kodėl kai kurios moterys nėštumo metu pradeda nešioti bent puse dydžio didesnę avalynę.
Susilaukus kūdikio, moters svoris vidutiniškai padidėja nuo 1 iki 2 kg. Vienerius metus po gimdymo kas ketvirtai moteriai išlieka 5 kg ar didesnis antsvoris.
Vaginaliniai pokyčiai
Nors po gimdymo vagina susitraukia iki beveik ankstesnio dydžio, daugumai moterų platesnė vagina išlieka visam laikui. Tai neturėtų stebinti, turint galvoje vidutinį naujagimio galvelės dydį.
Šlapinimosi problemos
Nors viena nemaloniausių problemų, susijusių su 3,6 kg žmogučio stūmimu iš savo kūno, kankina ne visas moteris, gimdymas, deja, padidina tikimybę, kad moterį ištiks šlapimo nelaikymo ar šlapimo pūslės kontrolės problema.
Taip nutinka dėl to, kad vaginalinis gimdymas susilpnina raumenis, kontroliuojančius šlapimo takus, ir gali pažeisti šlapimo pūslės nervus ir laikančiuosius audinius - dėl to savo ruožtu nukrenta pilvo dugnas.
Iškritę dantys
2008 metais ištyrus 2635 moteris paaiškėjo, kad kuo daugiau vaikų moteris turėdavo, tuo daugiau dantų ji būdavo praradusi. Vieną vaiką turinčios moterys nuo 35 iki 49 metų vidutiniškai būdavo netekusios dviejų dantų.
Tarp kitų stomatologinių nėštumo problemų yra padidėjusios dantenos ir dėl padidėjusios kraujo cirkuliacijos labiau kraujuojančios dantenos. Jei moteris rytais vemia, rūgštis nuo vėmimo taip pat ardo dantų emalį.
Krūtų pokyčiai
Nėštumo metu ir po jo moterų krūtys patiria kai kurių didelių (ir mažų) pokyčių. Visų pirma, jos padidėja, nes snaudžiančius riebalų audinius pradeda keisti funkciniai audiniai. Tačiau krūtys padidėja ne visam laikui. Kai moteris liaujasi žindžiusi kūdikį, šie funkciniai audiniai atrofuojasi, nes būna nebenaudojami. Tačiau jų nebepakeičia riebalai, nes jie jau būna dingę.
Nukarusios krūtys
Šio itin slegiančio šalutinio nėštumo reiškinio medicininis terminas yra ptozė. Jei krūtys nukąra, jos daugiau nebepakils, nes nukarusių krūtų priežastis yra išsitampę raiščiai ir elastinas, laikę riebalų audinius savo vietoje.
Mažesnė krūties vėžio rizika
Nors krūtys pralaimi kovą su žemės trauka, egzistuoja ir vienas guodžiantis faktas: maitinimas krūtimi mažina tikimybę, kad moteris susirgs krūties vėžiu. 12 mėnesių žindymo krūties vėžio riziką sumažina 4 proc.
Strijos
Kūdikio besilaukiančios moterys nėštumo metu ant savo odos gali pastebėti rožinių ar raudonų strijų. Tiesa, tai nėra vien tik nėštumui būdingas požymis: strijos gali atsirasti ir tuomet, kai smarkiai priaugama ar numetama svorio. Nors strijos neišnyksta, gera žinia ta, kad su laiku jos pašviesėja.
Diabetas
Gestacinis diabetas, t.y. padidėjęs cukraus kiekis kraujyje nėštumo metu, Jungtinėse Valstijose ištinka maždaug 10 proc. nėščiųjų. Tačiau pagimdžius kūdikį, diabeto rizika neišnyksta. Po gimdymo maždaug pusei motinų, kurias kankino gestacinis diabetas, vėliau gyvenime išsivysto II tipo diabetas.
Seksualinis potraukis
Po gimdymo neretai prireikia maždaug vienerių metų, kad seksualinis potraukis grįžtų prie ankstesnio lygio. Viena iš akivaizdžių priežasčių yra paprasčiausias nuovargis prižiūrint kūdikį. Antroji priežastis yra susijusi su kūdikio žindymu. Jei moteris maitina kūdikį krūtimi, jos organizme gaminasi mažiau estrogenų, o tai mažina seksualinę aistrą.
Šiek tiek didesnė gimda
Paprastai gimda būna maždaug kriaušės dydžio, tačiau nėštumo metu šis organas padidėja iki arbūzo dydžio. Po gimdymo gimda subliūkšta ir maždaug per šešias savaites vėl susitraukia - šis procesas vadinamas involiucija. Tačiau susitraukimas ne visada būna šimtaprocentinis.
Pilvo raumenų prasiskyrimas
Vienas neįtikėtinai dažnas ir visam laikui liekantis pokytis, susijęs su nėštumu, yra pilvo raumenų diastazė. Tai būklė, kai prasiskiria pilvo raumenys, palikdami tarpą tarp pilvo raumenų. Paskutiniais nėštumo mėnesiais pilvo raumenys prasiskiria visoms moterims - to reikia, kad būtų vietos pilvukui augti. Tačiau po gimdymo nuo trečdalio iki dviejų trečdalių moterų daugiau ar mažiau prasiskyrę pilvo raumenys išlieka.
Kita tokių prasiskyrusių pilvo raumenų pasekmė yra ta, jog gali susilpnėti susitraukimai, siejami su orgazmu. Nors taip būna ne visada, daugelis moterų pastebi susilpnėjusio pilvo dugno šalutinį poveikį - blankesnes meilės žaidimų viršukalnes.
Platesni klubai
Kai kurios moterys gali pastebėti, kad po gimdymo paplatėjo jų klubai. Moterų klubų apimtis padidėja dėl susikaupusių riebalų ląstelių, o ne dėl to, kad praplatėjo jų klubų kaulai.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Neįtikėtina tiesa apie gimdos placentos svorį nėštumo metu – ką turi žinoti kiekviena būsima mama!
- Burbuliuojanti gimda nėštumo metu: ką reiškia simptomai ir kaip elgtis?
- Neįtikėtini Pasmukusios Gimdos Po Gimdymo Priežastys, Simptomai Ir Efektyviausi Gydymo Būdai!
- Leukocitų norma šlapime nėštumo metu – svarbiausi faktai, kuriuos privalote žinoti!
- Bazinė Temperatūra Nėštumo Metu: Atraskite Paslaptis, Kurios Padės Sužinoti Nėštumą Greičiau!

