Kas ta mėlynė (hematoma) sužinome dar vaikystėje, kuomet dėl savo neatsargumo dažnai patiriame įvairias traumas, kurios po savęs labai dažnai palieka tą nemalonią kraujosruvą - mėlynę. Nieko tokio, jei po traumos atsirado tik mėlynė, kur kas blogiau yra tuomet, kai mėlynė ant kūno atsiranda be jokios priežasties… Tuomet jau galima įtarti net ir ligą. Kaip atsiranda hematoma ir kokiais būdais ją galima kuo greičiau pašalinti?
Kaip atsiranda mėlynės?
Kuomet susižeidžiame tam tikrą kūno vietą, tuomet yra pažeidžiamas po oda esantis raumeninių skaidulų ir jungiamasis audinys, kraujas iš plyšusių smulkiųjų kraujagyslių, dar kitaip vadinamų kapiliarų, išsilieja į gretimus minkštuosius audinius, atsiranda mėlynė. Laikui bėgant imame pastebėti, kaip ta mėlynė keičia spalvą: iš raudonos spalvos pereina į purpurinę, mėlyną, kol galiausiai tampa gelsvai žalia, šviesiai geltona. Tokios kintančios mėlynės spalvos yra dėl vienos paprastos priežasties - dėl hemoglobino irimo. Raudonos spalvos mėlynės būna dėl to, jog iš pradžių kraujyje dar būna daug deguonies, vėliau jo kiekis mažėja ir mėlynės spalva po truputį keičiasi.
Dažniausiai hematomos išnyksta ir pačios rezorbuojasi maždaug per savaitę laiko. Per kiek laiko mėlynė išnyks priklauso nuo to, per kiek laiko rezorbuojami susidarę kraujo krešuliai.
Svarbu iškart po traumos traumuotą vietą šaldyti, nes būtent šaltis susiaurins kraujagysles ir neleis kraujui plisti dėl to ir mėlynė bus mažesnė. Be to, hematomų gydymui yra plačiai vartojamas heparino tepalas „Lioton“, kuris pagreitina hematomų rezorbaciją.
Ligos, kurios išprovokuoja atsirasti hematomoms
Nieko tokio, jei po traumos atsirado tik mėlynė, kur kas blogiau yra tuomet, kai mėlynė ant kūno atsiranda be jokios priežasties…Tuomet jau galima įtarti net ir ligą.
- Įvairios kepenų ligos. Kepenų ligos, kurios sukelia kraujo krešėjimo sutrikimus, dažnai provokuoja hematomų atsiradimą. Kepenys nustoja gaminti įprastą kiekį medžiagų, kurios lemia kraujo krešėjimą, todėl vietinis kraujo išsiliejimas į minkštuosius audinius laikomas vienu iš kepenų ligų požymių. Mėlynės dažnai tokiais atvejais būna didelės ir ilgą laiką neišnyksta.
- Infekcinės ligos, pvz., meningokokinė infekcija. Esant meningokokinei infekcijai suaugusius vargina simptomai, kurie iš pradžių yra panašūs į peršalimo arba gripo - sloga, karščiavimas, bendras silpnumas. Jei meningokokine infekcija susirgo kūdikiai, maži vaikai, tuomet liga vystosi labai greitai. Tai, jog mažylis serga žaibiška ligos forma išduoda tokie simptomai kaip vaiko mieguistumas, dėmėta oda, kuri gali būti pamėlusi, atsiranda melsvai rausvos mėlynės.
- Kojų venų varikozė. Kartais moterys pastebi, jog jas ėmė kamuoti ne tik kojų skausmas, bet ir kojų tinimas, atsirado ant kojų tos nemalonios hematomos. Pasirodo, hematomų priežastimi gali būti venų varikozė. Kuomet žmogų vargina varikozė, tuomet negiliai po oda esančios kraujagyslės ima ne tik plėstis, bet ir silpti ir bet kokia išorinė trauma jas gali labai greitai pažeisti.
- Hemoraginis vaskulitas. Klasikiniai simptomai yra purpura ( daugiau nei 3mm skersmens raudonos, vėliau purpurinės dėmės odoje), kai nėra krešumo sutrikimų, ar trombocitų skaičiaus sumažėjimo. Be to, žmogų vargina artritas ar sąnarių skausmai, pilvo skausmai, inkstų pažeidimas. Odos bėrimas pasitaiko 95-100 proc. , pilvo skausmas 60-65proc., sąnarių, ypač kelių, kulkšnių- 60-80 proc. ir 40-50 proc. atvejų pasitaiko inkstų pažeidimo simptomai.
- Onkologinės kraujo ligos, pvz. leukemija.
Kraujagyslių būklė ir kapiliarų voratinkliai
Nedaugelis žmonių gali pasigirti sveikomis kraujagyslėmis. Kodėl vienų kraujagyslės išryškėja ir atrodo tarsi žemėlapis, o kitų nė nesimato? Kokie kraujagyslių pažeidimai ne tik trukdo grožiui, bet ir kenkia sveikatai? Kraujagyslės - tai uždara vamzdelių sistema, kuria teka kraujas. Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies, vadinamos arterijomis, o tos, kuriomis grįžta atgal į širdį, - venomis. Pačios smulkiausios audinių kraujagyslės vadinamos kapiliarais. Kapiliarai sudaro tinklą, pro juos deguonis ir kitos medžiagos patenka į audinių ląsteles, iš jų pašalinami susikaupę medžiagų apykaitos produktai.
„Kiekvieno žmogaus poodyje yra išsiraizgiusios poodinės venos - tokia yra fiziologinė struktūra. Vienų jos matomos labiau, kitų - mažiau. Tai priklauso nuo odos storio, baltaodžių žmonių, moterų oda natūraliai yra plonesnė, dėl to venos labiau matomos. Matomumas priklauso nuo poodžio storio: jei poodinių riebalų yra daugiau, juose esančios venos pasislepia. Kraujagyslių matomumas priklauso ir nuo to, kaip jos vingiuoja: jei arčiau odos, matosi ryškiau. Ir vienoks, ir kitoks kraujagyslių išsidėstymas yra normalus, ir dėl to nereikėtų nerimauti“, - sako kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė A. Navickienė.
Ar kraujagyslės - sveikos ar ne, priklauso nuo jų būklės. Kai kurių žmonių kojos dienos pabaigoje tampa sunkios, lyg sugėrusios visą dienos nuovargį, maudžia ir skauda. „Jei pradeda trūkinėti kapiliarai, matomi voratinkliniai dariniai ar ima ryškėti, pūstis poodinės kraujagyslės, atsiranda iškilių venų mazgų, juntamas tempimas blauzdose, reikėtų susirūpinti. Tai gali būti lėtinės venų ligos pradžia“, - įspėja medikė.
Pagal statistiką, sutrikusi kojų venų kraujotaka nustatoma kas antrai moteriai ir kas ketvirtam vyrui.
Ką slepia kapiliarų voratinkliai?
Pirmieji ženklai, išduodantys gresiančią rimtesnę kraujagyslių ligą, paprastai būna išsiplėtę kapiliarai, esantys arti odos ar gleivinių paviršiaus. Kapiliarų raizginiai gali būti įvairios spalvos - rausvi ar mėlyni, taip pat gali skirtis forma. Vieni gali būti panašūs į medžio šakas, kiti - į tinklą, žvaigždę ar voratinklį. Išsiplėtusių kapiliarų gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai jie išryškėja ant veido, t. y. nosies, skruostų, smakro odos, ir kojų, ypač ties čiurnų ir kelių sąnariais. Dažniausia veido kapiliarų išsiplėtimo priežastis - rožinė, o ant kojų kapiliarų raizginių paprastai atsiranda sutrikus venų kraujotakai.
„Net 90 proc. atvejų kapiliarų išsiplėtimą lemia genetiniai veiksniai, šeiminė anamnezė. Kitaip tariant, yra paveldimas kapiliarų sienelių trapumas. Vadinamieji „spider“ kapiliarai neretai išryškėja per nėštumą - augant kūno svoriui, vaisiui spaudžiant, padidėja kojų venų kraujospūdis. Įtakos turi ir hormonų pokyčiai menopauzės, nėštumo metu, padidėjęs progesterono kiekis - dėl moteriškųjų hormonų kapiliarai yra trapesni. Bet kokiame amžiuje kapiliarų išsiplėtimą paskatina ir antsvoris, sėdimasis, stovimasis darbas. Kapiliarai dažnai sutrūkinėja ir esant poodžio venų varikozei. Veido kapiliarų išryškėjimą gali paskatinti saulė, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis veido srityje, pavyzdžiui, čiaudint, kosint, gimdymo metu stanginantis. Išryškėję kapiliarų voratinkliai paprastai jokių simptomų nesukelia, bet asmens netenkina estetiškai. Moterys neretai guodžiasi, kad gėda nusirengti baseine ar paplūdimyje, nes joms atrodo, jog visi tik ir žiūri į jų negražias kojas“, - pasakoja gydytoja kraujagyslių chirurgė dr. A. Navickienė.
Išsiplėtę kapiliarai nėra vien estetinė problema, jei juntami ir kiti simptomai. Nekreipiant dėmesio į nuolatinį kojų sunkumą ir nuovargį, tinimą, kapiliarų tinklas plečiasi, ilgainiui išryškėja stambiosios venos, pradeda formuotis kraujagyslių gumbai. Tai rodo, kad jau yra didesnių bėdų. „Kapiliarų išryškėjimas gali būti pradinė lėtinės venų ligos stadija. Todėl derėtų pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, ištirti venas echoskopu ir įvertinti arterijų kraujotaką“, - pataria pašnekovė.
Kas nutinka kojų venoms ir kodėl?
Daugiausia nerimo žmonėms kelia išsišokę venų mazgai. Jie paprastai rodo, kad žmogus serga venų varikoze. Pagrindinė šios ligos priežastis - susilpnėję venų vožtuvai. Jų tvirtumą labiausiai lemia paveldimumas. Tyrimai rodo, kad jei bent vienas iš tėvų serga venų varikoze, yra net 60 proc. tikimybė, jog šią problemą paveldės ir dukros (vyrams tikimybė - mažesnė).
„Venų yra giliųjų ir paviršinių. Giliosios gali būti pažeistos dėl buvusios trombozės ar įgimto venų nepakankamumo. Dažniausia paviršinių venų pažeidimų priežastis - paveldėtas poodžio venų vožtuvų silpnumas. Išsišokę venų mazgai ir yra paviršinių venų vožtuvų nesandarumo padarinys. Esant pirmajai venų varikozės stadijai, dažniausiai matomi tik sutrūkinėję kapiliarai, vėliau dėl blogai funkcionuojančių vožtuvų atsiranda kraujo perteklius galūnėse, nes, ne iki galo užsidarant vožtuvams, dalis kraujo vis grįžta atgal. Įprastai tiek kraujo, kiek ateina į galūnes, turi ir išeiti. Sergant venų varikoze, kraujotakos sistemoje susidaro nuolatinis kraujo perteklius, šis perteklinis kraujas patenka į aplinkinius audinius, dėl to ilgainiui galūnės ima tinti. Be to, esant šiam sutrikimui, oda sausėja, tampa hiperpigmentuota, galiausiai gali atsiverti žaizdų. Toks nefunkcionalus paviršinių venų darinys paprastai yra šalinamas. Žmonės, kuriems prireikia venų operacijos, kartais išsigąsta, klausia, kuo gi tekės kraujas. Dėl to nerimauti nereikėtų, nes, nelikus tokių paviršinių venų, kraujas ir toliau teka sveikomis giliosiomis venomis“, - dėsto kraujagyslių chirurgė.
Palikti viską taip, kaip yra, - neatsakinga, nes galima susidurti su dar didesnėmis grėsmėmis sveikatai. „Dėl tinkamai nefunkcionuojančių venų vožtuvų kraujagyslėse vyksta turbulencija, kraujas bando tekėti tai viena, tai kita kryptimi, ir, esant tokiam chaosui, gali susidaryti trombų. Iš paviršinių venų jie gali patekti į giliąsias, iš giliųjų - į plaučius, ir, jei krešulys - stambus, gali grėsti mirtis. Smulkūs krešuliai sukelia dusulį“, - aiškina dr. A. Navickienė.
Sergančiųjų venų varikoze būklė, pasak gydytojos, dažnai pablogėja vasarą. „Simptomų paūmėjimą - ryškesnius mazgus, kojų nuovargį, tempimą, kai atsiranda pojūtis, tarsi jos būtų pripiltos vandens, - lemia karštis, pervargimas. Simptomus lengvina poilsis, ypač gulėjimas pakėlus kojas aukštyn“, - teigia pašnekovė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikia kreiptis tada, kai kojos ima tinti, bėgant dienai darosi sunkios, juntamas nuovargis, kamuoja mėšlungis, kai ant kojų pamatote smulkių venų „šakelių“ ar išryškėjusius kapiliarus. Kraujagyslių būklė ir visos bėdos nustatomos echoskopu. Tai saugus, bene tiksliausias ir visiškai neskausmingas tyrimas. Tik įvertinus jo rezultatus kiekvienam ligoniui paskiriamas individualus gydymas.
„Gydymas gali būti dvejopas. Simptomams lengvinti ir progresavimui stabdyti aš visada rekomenduoju mūvėti kompresines kojines, ypač kai ilgai sėdima, stovima dienomis, nakčiai jų nereikia. Įvairūs tepalai lengvina simptomus vietiškai. Venotonikai gerina skysčių tekėjimą limfine sistema, stiprina venų sieneles, taip palengvina simptomus. Vitaminų C ir P derinys - askorborutinas - stiprina kapiliarus, tad jie mažiau trūkinėja. Kraujagyslių sieneles padeda stiprinti ir kaštonų ekstraktas“, - vardija paprasčiausias gydymo priemones dr. A. Navickienė.
Kiti gydymo būdai yra invaziniai. Išsiplėtę kapiliarai, pasak kraujagyslių chirurgės, gydomi lazeriu ir skleroterapija. „Į pažeistą kapiliarą suleidžiama specialių vaistų ir tokiu būdu kapiliaras užanka. Arba kapiliarai šalinami specialiu lazeriu nepakenkiant odai ir aplinkiniams audiniams. Būtent tam sukurta lazerio šviesa įsiskverbia į odą ir pasiekia kraujo oksihemoglobiną. Lazerio spinduliai kaitina kraujagyslių darinius ir juos sunaikina. Ne visi kapiliarai išnyksta po pirmos procedūros, bet raizginys žymiai sumažėja. Kad panaikintume kapiliarų voratinklį, neretai prireikia 3 ar 4 procedūrų. Jas galima atlikti ne dažniau kaip kas 8-12 savaičių“, - pasakoja specialistė.
Paviršinių venų pažeidimai gydomi atliekant operaciją klasikiniu arba lazeriniu būdu - chirurgas parenka tinkamiausią. „Žinoma, jeigu yra galimybė atlikti operaciją lazeriu, labiau rekomenduojama pastaroji, nes taip organizmas mažiau traumuojamas, nereikia bendrosios anestezijos, vietoj pjūvių daromi tik nedideli dūriai, ir jų žymės ilgainiui tampa beveik nematomos. Pirmąją savaitę po operacijos, atliktos klasikiniu arba lazeriniu būdu, tvarsčių nerekomenduojama šlapinti. Tam tikri simptomai gali būti juntami pirmą mėnesį, kol visai pranyksta mėlynės. Kurį laiką koja gali atrodyti lyg suspardyta, tačiau apribojimų judėti nėra - jei žmogus gerai jaučiasi, gali judėti, kaip yra įpratęs. Po bet kokios odos ar poodžio intervencijos patariama kuo ilgiau vengti tiesioginių saulės spindulių, nes operuotos vietos būna labai jautrios saulei, yra greitai pažeidžiamos ultravioletinių spindulių, tad tos vietos gali pigmentuotis. Jei saulė - neišvengiama, rekomenduoju teptis kremu su kuo didesniu SPF“, - aiškina, kaip dera elgtis po kraujagyslių operacijos, dr. A. Navickienė.
Vaistai iš virtuvės
Kad kraujagyslės kuo ilgiau išliktų sveikos, pirmiausia derėtų tinkamai maitintis. Rekomenduojama valgyti kuo daugiau produktų, kuriuose yra vitaminų P ir C. Vitamino P (rutino) yra juoduosiuose serbentuose, paprikose, grikiuose, kopūstuose, lapinėse salotose, pomidoruose, vynuogėse, citrusiniuose vaisiuose. Vitamino C galima gauti iš erškėčių uogų, juodųjų serbentų, citrusinių vaisių, šermukšnių, šaltalankių, paprikų, petražolių, svogūnų laiškų, kopūstų. Ypač naudinga valgyti daug lapinių salotų (jų netruksime užsiauginti šviežių), nes jose - daug vitaminų, stiprinančių kraujagyslių sieneles.
Tiems žmonėms, kurių kraujagyslės - silpnos, patariama vengti rūkytos ir keptos mėsos, mažiau vartoti gyvūninių riebalų.
Mėlynės nėštumo metu
Nėščiųjų kojų venų varikozė yra liga, susijusi su venų sistema, ypač apatinėse galūnėse. Žmogaus veninė sistema yra sudaryta iš giliųjų ir paviršinių venų, kurios transportuoja kraują atgal į širdį. Nėštumo metu organizme vyksta hormoniniai pokyčiai ir padidėja kraujo tūris, kas sukelia papildomą spaudimą venoms. Nėščiųjų kojų venų varikozė yra būklė, kai venos, ypač kojose, išsiplečia ir tampa matomos. Ši liga dažnai pasireiškia nėštumo metu dėl padidėjusio kraujo tūrio ir hormoninių pokyčių, kurie atpalaiduoja venų sieneles. Varikozinės venos gali sukelti diskomfortą, skausmą, patinimą ir nuovargį.
Pagrindinės priežastys
Pagrindinės nėščiųjų kojų venų varikozės priežastys yra hormoniniai pokyčiai, padidėjęs kraujo tūris ir venų sienelių silpnumas. Progesteronas, kuris padidėja nėštumo metu, gali atpalaiduoti venų raumenis, o tai leidžia jiems išsiplėsti. Be to, augantis vaisius gali spausti apatines venas, trukdydamas normaliai kraujo cirkuliacijai.
Simptomai ir diagnozė
Pagrindiniai ligos simptomai apima kojų sunkumą, skausmą, patinimą, ypač po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo. Taip pat gali pasireikšti niežulys, mėlynės ir matomos išsiplėtusios venos. Nėščiųjų kojų venų varikozė diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir paciento anamneze. Paprastai atliekamas fizinis tyrimas, kurio metu gydytojas įvertina venų būklę ir gali atlikti ultragarsinį tyrimą, kad įvertintų venų funkciją ir nustatytų kraujo tekėjimo problemas.
Gydymas
Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio metimas, fizinė veikla ir kompresinės kojinės, kurios padeda sumažinti venų spaudimą. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, kurie palengvina simptomus, ir procedūras, tokias kaip skleroterapija ar lazerinė terapija, kurios padeda sumažinti varikozinių venų matomumą.
Kiti odos pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu moters oda, plaukai, nagai, gleivinės patiria tam tikrų fiziologinių pokyčių.
Pigmentacija
Beveik visoms nėščiosioms atsiranda įvairaus laipsnio odos pigmentacijos pokyčių. Dažniausiai pigmentacijos pakitimai paveikia nedidelius odos plotelius ir gali būti susiję su melanocitų tankiu konkrečioje kūno zonoje. Kartais atsiranda generalizuota (t. Tiksli hiperpigmentacijos priežastis nėra žinoma. Viena dažniausių odos pigmentinių pokyčių išraiška - tai baltosios pilvo linijos patamsėjimas. Pilvo srityje, nuo gaktos iki bambos matoma neryški tamsi linija. Oda aplink spenelio areolę taip pat patamsėja. Kitos tamsėjančios kūno vietos - speneliai, pažastys, lytiniai organai, tarpvietė, išangė, vidiniai šlaunų paviršiai, kaklas.
Apgamai
Mokslininkų duomenys apie apgamų pakitimus nėštumo metu yra prieštaringi. Vieno tyrimo metu pastebėta, jog net trečdaliui nėščiųjų apgamai pakito, įgavo atipijos požymių. Visgi atliekant kitą tyrimą, ženklių skirtumų tarp nėščių ir nenėščių moterų nebuvo pastebėta.
Melazma
Dar vadinama „nėštumo kauke“. Šis pigmentacijos sutrikimas vargina net 75% nėščiųjų, nors gali pasireikšti ir nenėščioms moterims, taip pat vartojančioms kontraceptines tabletes. Dėl nėštumo atsiradusi melazma praeina metų bėgyje, tačiau kai kurios veido sritys taip ir gali likti hiperpigmentuotos.
Kraujagyslių pokyčiai
Nėštumo metu estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją (išvešėjimą).
- Teleangiektazijos. Jų atsiranda net 66% baltaodžių rasės nėščiųjų, dažniausiai tarp II-o ir V-o nėštumo mėnesio. Tai gerybiniai kraujagysliniai dariniai su charakteringa išvaizda: raudonas taškelis odoje, nuo kurio plonytėmis gijomis nusidriekia kapiliarai. Teleangiektazijų paprastai atsiranda apie akis, kaklo, veido srityje, viršutinėje krūtinės dalyje, rankų odoje.
- Delnų eritema (paraudimas). Dviem trečdaliams nėščiųjų gali parausti delnai.
- Venų varikozė. Nėštumo metu gali išsiplėsti kojų, išorinių lytinių organų venos, taip pat gali susiformuoti hemorojiniai mazgai. Venos plečiasi dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio bei vaisiaus spaudimo į šlaunies ir dubens arterijas. Kai vargina kojų venų varikozė, rekomenduojama pakelta kojų padėtis, kompresinių kojinių nešiojimas, miegojimas ant kairiojo šono, fizinė veikla, taip pat patariama vengti ilgo stovėjimo ar ilgo sėdėjimo.
- Kraujagysliniai dariniai. Nėštumo metu gali atsirasti naujų kraujagyslinių darinių ar padidėti jau esantys. Piogeninė granulioma yra gerybinis kraujagyslinės kilmės darinys, kuris pasireiškia kaip raudonai violetinės spalvos papulė, sudaryta iš granuliacinio audinio. Šis darinys atsiranda pirmoje nėštumo pusėje ir auga itin greitai, dažniausiai burnos gleivinėje, tačiau gali susiformuoti ir ant pirštų. Po nėštumo, piogeninė granulioma dalinai sumažėja, o galutinai išnyksta kelių mėnesių bėgyje. Hemangiomų atsiradimo dažnis yra 5% iš visų nėštumų.
Strijos
Jungiamojo audinio pakitimai nėštumo metu ir dėl to atsiradusios strijos nemažai daliai moterų kelia kosmetinių problemų. Iš pradžių strijos atrodo kaip rausvos ar šviesiai violetinės linijos, jų atsiranda VI-VII nėštumo mėnesyje. Dėl hormoninių pokyčių pasikeičia ne tik sumažėja elastinių skaidulų dydis, bet ir pasikeičia jų erdvinis išsidėstymas, kas ir lemia strijų atsiradimą. Po gimdymo strijos gali kiek išblukti, tačiau galutinai niekada neišnyksta. Deja, nėra veiksmingų prevencinių priemonių, patikimai apsaugančių nuo strijų susidarymo.
Odos dariniai ir niežulys
Nėštumo metu moteris gali varginti tiek fiziologinis niežulys, tiek ir odos niežėjimas dėl iki nėštumo buvusių odos ligų ar specifinių, tik nėščioms moterims būdingų dermatologinių susirgimų. Odos niežulys be jokios nustatomos priežasties vargina apie 20% nėščiųjų. Dažniausiai niežti skalpą, išangę, išorinius lytinius organus, pilvo odą (ypač trečiame nėštumo trimestre). Niežulys nėštumo metu gali būti susijęs su dermografizmu arba dilgėline, kuri yra dažnesnė antroje nėštumo pusėje. Būklės palengvinimui rekomenduojamos avižų vonios, antihistamininiai vaistai, pvz., loratadinas. Be to, niežulys būdingas ir specifinėms nėščiųjų odos ligoms.
Tatuiruotės ir auskarų vėrimas
Nėštumo metu nerekomenduojama darytis tatuiruočių. Nėštumas neturi įtakos tatuiruotėms, pasidarytoms dar iki pastojimo. Visgi tatuiruotės krūtinės ir pilvo srityje gali deformuotis dėl natūralių šių kūno sričių matmenų padidėjimo ar chirurginės intervencijos (pvz., jeigu moteris turi tatuiruotę apatinėje pilvo dalyje, tai atlikus cezario pjūvio operaciją, tatuiruotė turės defektą dėl rando). Pagrindinės auskarų vėrimo komplikacijos - skausmas, kraujavimas, mėlynės, atmetimo reakcija, audinių defektas, keloidinių randų ar granuliomų formavimasis, lokali ar sisteminė infekcija.
Prakaito ir riebalinių liaukų pokyčiai
Padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas (ypač nėštumo pabaigoje) lemia prakaitinės bėrimų, hiperhidrozės atsiradimą.
Plaukų pokyčiai
Padidėjęs plaukuotumas labiausiai pastebimas veido srityje, tačiau gali išryškėti ir ant rankų, kojų, nugaros, virš gaktos. Tai atsiranda dėl placentos ir kiaušidžių gaminamų androgenų poveikio plauko folikului. Nėštumo metu galvos plaukai tampa storesni ir tankesni, kadangi sulėtėja plauko augimo ciklas- pailgėja perėjimas iš „augimo“ į „poilsio“ fazę. Po gimdymo praėjus 1-5 mėnesiams, padaugėja plaukų, esančių telogeno fazėje. Šiuo periodu ypač dažnai moteris vargina plaukų slinkimas, kuris nustoja maždaug po pusantrų metų. Retais atvejais nėštumo metu plaukai kaktos ir viršugalvio srityje gali išretėti.
Nagų pakitimai
Nėštumo metu nagai auga greičiau, tačiau gali atsirasti nagų distrofija, skersiniai ruoželiai, ponaginės masės, distalinė onicholizė (neskausmingas nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio).
Gleivinių pokyčiai
Burnos gleivinės pakitimai susidaro dėl padidėjusio lytinių hormonų kiekio. Gali atsirasti gingivitas (dantenų uždegimas), padidėja ir išblunka tarpdantiniai speneliai. Dėl to dantenos kraujuoja, skauda, išopėja. Pagrindinis metodas išvengti šių nemalonių simptomų - tai gera burnos higiena.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Neįtikėtini būdai sumažinti kūno tinimą po gimdymo – sužinokite, kas tikrai veikia!
- Ar Kūnų Aliejus Nėštumo Metu Yra Saugus? Atraskite Neįtikėtiną Naudą Jūsų Odai!
- Vaikų Bėrimai: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdus!
- Neįtikėtina Eilėraščio "Lietuviais Esame Mes Gimę" Autoriaus Istorija, Kurią Privalote Žinoti!
- Fotoepiliacija nėštumo metu: ką būtina žinoti apie saugumą ir rizikas