Po gimdymo moters organizme vyksta daugybė pokyčių. Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą.
Akušeriai- ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites.
Kūno tinimo priežastys po gimdymo
Vienas dažniausių pokyčių nėštumo metu - skysčių sankaupa. Net apie 80 proc. moterų pamato ir pajunta, kad jų kojų pėdos, blauzdos ir rankos paburksta, ypač pavargus ar šiltą dieną. Po nakties poilsio edemų (pabrinkimų) sumažėja. Didžiausi tinimai būna trečią trimestrą, t. y. Būsimos mamos organizme kaupiasi skysčių dėl progesterono, aldosterono ir antidiuretinio hormono pokyčių.
Vien kraujotakos sistemoje cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja keliais litrais - tam, kad placentoje būtų gera kraujotaka ir vaisius nestigtų deguonies. Padidėjusi gimda spaudžia stambiąsias nėščiosios kraujagysles, o didesnis kraujo kiekis apsaugo ją, kad moteris nenualptų, kai stojasi, keliasi ar net gula.
Todėl nedidelis patinimas dėl padidėjusio kraujo tūrio antroje nėštumo pusėje yra normalu. Padidėjusį skysčių kiekį organizme lemia ir tas faktorius, kad vaisius mamos gimdoje yra apsuptas vaisiaus vandenų.
Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija).
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Tai paprastai praeina antrą-penktą parą po gimdymo, kai fiziologiškai padidėja šlapimo kiekis.
Vienas iš rodiklių, ar skysčiai linkę kauptis organizme, yra svorio priaugimo nėštumo metu kontrolė. Jeigu priaugama daugiau svorio, negu rekomenduojama, yra tikimybė, kad skysčiai linkę užsilaikyti. Kad taip ir yra, moteris greitai pastebi pati: patinsta čiurnos, tada tinimai kyla aukštyn.
Kada sunerimti dėl tinimo?
Tai, kad nėščioji tinsta, labai dažnai verčia nerimauti ne tik ją pačią, bet kartais ir ją prižiūrintį gydytoją. Ši priežastis skatina dar didesnę moters baimę. Sunerimti reikėtų tik tada, jei nėščiosios šlapime yra baltymo ar kraujospūdis pakyla per 140/90 Hg.
Per nėštumą atsiradęs aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija) reguliuojamas vaistais. Tačiau atsiradęs baltymas šlapime - tai grėsmingas sutrikusios inkstų ir viso organizmo veiklos požymis. Tai gali būti nėščiųjų preeklampsijos požymis, ji gydoma ligoninėje, nes moters būklė gali grėsmingai pablogėti.
Preeklampsija
Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai).
Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, preeklampsija siejama su placentos kraujotakos sutrikimais ir imunologiniais veiksniais.
Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją.
- Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini.
- Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę.
- Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą.
Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu.
Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos.
Preeklampsija gali turėti didelį poveikį nėščios moters fizinei ir emocinei būklei. Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą, pvz., darbą, fizinį aktyvumą ar net poilsį. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos.
Emocinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl savo ir kūdikio sveikatos, galimas priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gali sukelti nerimą ar depresiją.
Susidūrus su preeklampsija, svarbu bendradarbiauti su gydytojais, laikytis rekomendacijų ir ieškoti artimųjų ar psichologinės pagalbos. Informuotumas apie būklę, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti komplikacijų riziką.
Preeklampsija yra rimta nėštumo komplikacija, kuri reikalauja atidaus stebėjimo ir savalaikio gydymo, siekiant apsaugoti motinos ir vaisiaus sveikatą. Ankstyva diagnozė per reguliarius prenatalinius patikrinimus, kraujospūdžio kontrolė, medikamentinis gydymas ir, jei reikia, skatinamas gimdymas padeda valdyti šią būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip eklampsija ar HELLP sindromas.
Supratimas apie rizikos veiksnius, simptomus ir prevencines priemones leidžia moterims aktyviai rūpintis savo sveikata. Nors preeklampsija gali sukelti fizinį ir emocinį stresą, bendradarbiavimas su gydytojais, sveikas gyvenimo būdas ir artimųjų palaikymas padeda sumažinti jos poveikį ir užtikrinti saugų nėštumą.
Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas.
Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga tiek jums, tiek vaisiui. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip sveikesnė mityba, fizinis aktyvumas ar mažos dozės aspirino vartojimas, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei.
Taip pat reguliariai lankykite prenatalinius patikrinimus ir stebėkite kraujospūdį, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu.
Patarimai, kaip sumažinti tinimą po gimdymo
Nereikia riboti išgeriamo skysčių kiekio, galima palaikyti kojas pakeltas, pajudinti jas lovoje.
Pagimdžius skysčiai atslūgsta ir savijauta maždaug per 6 sav. pagerėja savaime. Per tą laiką pagreitėja inkstų filtravimas ir moteris geriau išsišlapina, gimdos dydis tampa koks buvęs, ji nusileidžia į mažąjį dubenį, persitvarko kraujotaka. Žinoma, didžiausi pokyčiai vyksta pirmomis paromis po gimdymo. Organizmas sparčiai tvarkosi dar ir pirmą savaitę (7-10 dieną).
Neklausykite rekomendacijų mažiau gerti. Tai būtų didelė klaida. Skysčių galite vartoti tiek, kiek norite, ne mažiau kaip 1,5 l per parą. Negerkite jokių šlapintis skatinančių vaistažolių ar net vaistų.
Nėštumo metu pagulėkite aukštai pakėlusi kojas (jas uždėjusi ant volelio ar aukštos pagalvės, atrėmusi į sieną), taip pagerėja veninė kraujotaka, limfos nutekėjimas ir kojos mažiau burksta. Taip pat venkite ilgai būti vienoje padėtyje, kai apsunkinama kraujotaka kojose: jei tenka ilgai sėdėti vienoje vietoje, darykite pertraukėlės, atsistokite, pavaikščiokite, pajudinkite pėdas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Esant šiems požymiams, važiuoti tiesiai pas gydytoją arba į ligoninės priimamąjį:
- karščiavimas (=/>38 °C);
- gausėjantis kraujavimas iš gimdos (paketas keičiamas kas valandą; kraujavimas atsinaujina po pertraukos, matomi citrinos dydžio krešuliai);
- kraujuojama ilgiau kaip 4 savaites;
- pirmąją savaitę nesama jokių lochijų;
- kraujavimas iš cezario pjūvio srities;
- tarpvietės siuvimo vietoje išsiskyrė siūlai;
- tarpvietės plyšimo ar kirpimo ir siuvimo vietoje jaučiamas patinimas, matomas paraudimas, jaučiamas skausmingumas, teka pūliai;
- pastebėtos nemalonaus kvapo, gausios, neįprastos konsistencijos išskyros iš makšties;
- stiprus skausmas pilvo srityje;
- esant dusuliui, pasunkėjus kvėpavimui, esant aštriam skausmui krūtinėje;
- esant galvos svaigimui, pykinimui, vėmimui, kurie nesusiję su maistu;
- dažnas ir skausmingas šlapinimasis, esant šlapimo nelaikymui;
- pastebėtas vienos apatinės galūnės (kojos) paraudimas ir patinimas, jaučiamas karštumas;
- pakitus krūtų būklei: skausmingumas, gilūs spenelių įtrūkimai, sustandėjimas, kieti dariniai krūtyse, paraudusi ir blizganti oda, temperatūros pakilimas;
- svarbi yra ir emocinė bei psichologinė būklė: nuolatinis liūdesys, vangumas, varginantis mieguistumas, abejingumas, nepraeinantis jausmas, kad esate bloga mama.
Jei simptomai nėra labai ryškūs, bet jums neramu dėl savo būklės, galite susisiekti su savo gydytoju arba paskambinti į pasirinktos ligoninės priėmimo skyrių ir pasitarti, ar jūsų būklė reikalauja gydymo ligoninėje.
žymės:
Panašus:
- Ar Kūnų Aliejus Nėštumo Metu Yra Saugus? Atraskite Neįtikėtiną Naudą Jūsų Odai!
- Vaikų Bėrimai: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdus!
- Raudoni Spuogeliai Ant Kūdikio Kūno – Sužinokite Priežastis, Efektyvų Gydymą Ir Prevencijos Patarimus!
- Atrask Tatuiruočių Paslaptis: Simbolika, Reikšmės Ir Gimimo Metų Įtaka
- Nepraleiskite! Viskas, ką turite žinoti apie socialinę apsaugą motinystės atveju Lietuvoje