Prakalbus apie moters ciklą dauguma pagalvoja apie kraują - menstruacijas, nes tai akivaizdžiausia ciklo dalis. Tačiau mėnesinės tėra tik dalis moters vaisingumo ciklo, kurio metu visa vaisingumo sistema aktyviai ruošiasi nėštumui. Ovuliacija - tai centrinis moters ciklo įvykis, kai kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsiskiria kiaušinėlis, kuris yra pasiruošęs apvaisinimui. Ovuliacija - tai esminė moters mėnesinių ciklo dalis, apie kurią daugelis iš mūsų girdėjo, bet tik nedaugelis iki galo supranta - kaip ji vyksta, kada įvyksta ir kodėl tai svarbu. Ovuliacija - tai procesas, kurio metu kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsilaisvina subrendęs kiaušinėlis. Tai - vienintelis metas cikle, kai moteris gali pastoti.
Man moters ovuliacinis ciklas pasakoja istoriją ne tik apie tai kaip veikia kūnas, bet taip pat leidžia suprasti moters vertę ir moteriškąjį orumą. Dar daugiau, moters ciklas turi slėpinį, kuris veda ją prie Kūrėjo. Aišku, moteriškumas yra kur kas daugiau nei viena kūno funkcijų, bet leiskite karkartėmis jums papasakoti apie moters ciklą, „žmogaus kūnas kalba kal̃ba, kurios jis autorius nėra.“ Popiežius Šv.
Kaip vyksta ovuliacija?
Kiekvienų mėnesinių ciklo metu subrandinamas ir iš kiaušidžių išlaisvinamas kiaušinėlis. Gimdos gleivinė išveša, prisipildo krauju ir gleivėmis. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, neįvyksta nėštumas, gimdos gleivinė kartu su krauju bei gleivėmis pasišalina menstruacijų metu. Tai mėnesinių ciklo pirmoji fazė. Prasideda menstruacijos. Vadinasi, kiaušinėlis praėjusiame cikle nebuvo apvaisintas. Nėštumas neprasidėjo, todėl hormonų - estrogeno ir progesterono - lygiai sumažėja.
Suvešėjusi gimdos gleivinė, reikalinga nėštumui ir vaikelio išnešiojimui, nebereikalinga. Ji pasišalina pro makštį kartu su krauju ir gleivėmis. Folikulinė fazė prasideda kartu su menstruacine faze. Ji baigiasi, kai įvyksta ovuliacija. Ji prasideda, kai pagumburis (tarpinių smegenų apatinė dalis, esanti po regimuoju gumburu) siunčia signalą tavo hipofizei (posmegeninei liaukai), kad išsiskirtų folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH). Šis hormonas stimuliuoja tavo kiaušides, kad pagamintų apie 5-20 mažų maišelių - folikulų. Kiekviename folikule yra nesubrendęs kiaušinėlis. Tačiau tik vienas (kartais gali ir du) sveikiausias kiaušinėlis subręs. Likę folikulai bus absorbuoti į tavo kūną. Bręstantis folikulas sukelia estrogeno lygio padidėjimą.
Folikulinė fazė gali trukti 7 - 21 dienas, priklausomai nuo ciklo. Tačiau paauglėms gali būti būdinga ilgesnė folikulinė fazė - net iki 32 dienų. Todėl paauglystėje yra normalu, jei tavo visas mėnesinių ciklas - maždaug 45 dienos. Tai trumpiausia fazė, kuri trunka 1 dieną. Prieš ovuliaciją smarkiai pakyla liuteinizuojančio hormono (LH) lygis - subrandintas kiaušinėlis išlaisvinamas, kiaušintakiais keliauja link gimdos, kad būtų apvaisintas vyro spermos. Tavo gimdos kaklelis tampa minkštas ir pakyla. Makšties gleivės primena kiaušinio baltymą - tampa skaidrios, gausesnės. Tik šioje fazėje mergina ar moteris gali tapti nėščia.
SVARBU - vaikino ar vyro sperma gali išlikti gyvybinga iki 5 dienų, todėl galima pastoti turėjus nesaugių lytinių santykių ir prieš 5 dienas iki ovuliacijos. Kai folikulas išlaisvina kiaušinėlį, jis tampa taip vadinamu geltonkūniu, kuris išskiria hormonus - daugiausiai progesteroną ir šiek tiek estrogeno. Jei pastotum, organizmas pradėtų gaminti hormoną - žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG). Nėštumo testai būtent šį hormoną ir nustato. Jei apvaisinimas neįvyksta, geltonkūnis sunyksta.
Po ovuliacijos, neįvykus apvaisinimui, galima pastebėti, kaip pakinta makšties išskyros. Šioje fazėje gali pasireikšti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai. Anksčiau moterys žymėdavosi menstruacijas sąsiuvinyje arba kišeniniame kalendoriuje. Dabar sukurta įvairių programėlių, kuriose sekti savo mėnesinių ciklą labai patogu ir paprasta. Tereikia išsirinkti, atsisiųsti ir naudoti. Galima instaliuoti kelias ir išbandyti, kuri labiau patinka. Įvedusi „period tracker apps“, pamatysi populiariausias programėles - Flo, Clue ir kitas.
Prasidėjus menstruacijoms programėlėje pažymima pirmoji normalaus kraujavimo diena ir kokio tipo kraujavimas vyksta (gausus, vidutiniškas ir pan.). Jei tik šiek tiek teplioja, tai nelaikoma pirmąja mėnesinių diena. Nesvarbu, jei kraujuoti pradėjai vakare, ta diena ir laikoma pirma ciklo diena. Kas mėnesį pildant duomenis, programėlė vis geriau „susipažįsta su tavimi“ ir praneša, kada artėja menstruacijos. „Clue“ galima pažymėti ir skausmą, emocijas, miegą, energiją, makšties gleives.
Dažnai šis žodis asocijuojamas su švytinčia oda, pakilia nuotaika, pasitikėjimu savimi ir vaisingomis dienomis. Visa tai tikrai yra susiję. Tačiau ovuliacija paprasčiausiai yra kiaušinėlio išlaisvinimas iš kiaušidės menstruacinio ciklo metu. Moters ciklui ir bendrai visai reprodukciniai sveikatai ovuliacija yra labai svarbi. Jos dėka kiaušialąstė gali būti apvaisinta ir taip pradėta nauja gyvybė. Norint pastoti (arba išvengti pastojimo) yra rekomenduojama sekti savo ciklą ir ovuliacijas. Po ovuliacijos kiaušinėlis gyvuoja labai trumpai - iki 24h. Tad norint, kad apvaisinimas įvyktų, reikėtų mylėtis kelias dienas iki ir pačią ovuliacijos dieną.
Deja, dažnai moterys yra suklaidinamos, dėl to, kada pati ovuliacija įvyksta. Pagrinde todėl, kad tam paaiškinti yra naudojamas “vidutinio ciklo” apibrėžimas. T.y. ciklas, kuris trunka 28 dienas. Pagal tai, ovuliacija turėtų būti 14-tą dieną. Tačiau tai nereiškia, kad visada ovuliacija vyksta tą dieną. O ovuliacija būna apie ciklo vidurį. Na, tai dabar visai painu… Kaip gi žinoti kada ta ovuliacija? Tam nustatyti galima naudoti ovuliacijos testus arba sekti temperatūrą viso ciklo metu. O kaip Jūs atpažįstate ovuliaciją?
Tam, kad moteris galėtų pastoti, turi vykti tam tikri cikliniai pakitimai jos organizme. Normalus subrendusios moters mėnesinių ciklas kartojasi kas 22-35 dienas. Vidutinė mėnesinių ciklo trukmė - 28 dienos. Kiekvienai moteriai svarbu žinoti tai, jog mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos (t.y. 1-6 ciklo diena - atkrinta atkrintančioji gimdos gleivinė (mėnesinės) ir ji atsinaujina. Normoje per mėnesines pasišalina apie 50-100ml išskyrų, iš kurių tik apie 30-50ml sudaro kraujas.
6-14 ciklo diena - veša gimdos gleivinė. Gimdos gleivinės vešėjimą lemia didėjantis estrogenų kiekis. Per šį laikotarpį gimdos gleivinės storis nuo 1-2mm padidėja iki 3-4mm. Šio tarpsnio pabaigoje, prieš ovuliaciją, susidaro palankiausios sąlygos apvaisinimui: gimdos kaklelio ertmė išsiplečia, pasišalina gleivių kamštis, pagausėja skaidrių skystų gleivių. Jeigu moters mėnesinių ciklo trukmė yra 28 dienos, ovuliacija dažniausiai įvyksta 14-ą ciklo dieną (t.y. sutampa su ciklo viduriu). Ilgesnio ar trumpesnio mėnesinių ciklo atveju ovuliacijos laikas kiek „pasislenka“ nuo vidurio: tuomet ovuliacija dažniausiai įvyksta, kuomet iki kitų mėnesinių ciklo pirmos dienos lieka 12-14 dienų.
Ovuliacija: kiaušidėje subrendęs folikulas ištempia kiaušidės dangalus ir plyšta. Kiaušinėlis kartu su folikuliniu skysčiu išteka iš kiaušidės. Patekęs į kiaušintakį, kiaušinėlis juo rieda 4-6 paras ir įkrenta į gimdą. Jeigu kiaušinėlis buvo apvaisintas, tai jis gimdoje ir implantuojasi (t.y. įsiterpia į gimdos gleivinę ir pradeda joje augti). Kartais iš kiaušidės ištekėjęs kiaušinėlis „pasimeta“ pilvo ertmėje ir yra suardomas.
15-28 ciklo diena - sekrecijos fazė. Šios fazės trukmė dažniausiai nekinta (12-14 dienų). Įvykus ovuliacijai, plyšusio folikulo vietoje susidaręs geltonkūnis pradeda gaminti progesteroną bei šiek tiek estrogenų. Progesteronas - steroidinis hormonas, kurio pagrindinis uždavinys - parengti gimdos gleivinę galimam nėštumui (t.y. stabdo gimdos gleivinės vešėjimą, skatina gimdos gleivinės subrendimą ir maisto medžiagų kaupimą bei gimdos gleivinės sekreciją). Jeigu apvaisinimas įvyko, sekrecijos fazė nesibaigia. Dėl progesterono ir kitų nėštumo metu pasigaminusių hormonų veša nėštumo geltonkūnis, kuris pirmuosius 2-3 nėštumo mėnesius atlieka placentos funkciją.
Jeigu kiaušinėlis nebuvo apvaisintas, apie 20-21-ą ciklo dieną jis yra suardomas ir įsiurbiamas, geltonkūnis pradeda nykti. Mažėja progesterono ir estrogenų kiekis, gimdos gleivinė pradeda nykti. Ovuliacija - tai vienas svarbiausių moters menstruacinio ciklo etapų, kuomet subrendusi kiaušialąstė išsiskiria iš kiaušidės ir tampa pasirengusi apvaisinimui. Tai natūralus biologinis procesas, kuris vyksta maždaug ciklo viduryje ir yra esminis veiksnys moters vaisingumui.
Tačiau, nors ovuliacija vyksta kiekvieną mėnesį, daugelis moterų ne visada tiksliai žino, kada ji įvyksta. Kiekviena moteris gali jausti skirtingus ovuliacijos simptomus - kai kurios pastebi aiškius kūno pokyčius, o kitos gali visai nepastebėti jokių požymių. Ovuliaciją gali signalizuoti tokie simptomai kaip pilvo skausmas, padidėjęs lytinis potraukis, krūtų jautrumas ar net emociniai svyravimai. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime dažniausius ir rečiau pasitaikančius ovuliacijos simptomus.
Ovuliacijos mechanizmas: kaip ir kada ji vyksta?
Ovuliacija yra sudėtingas, tačiau itin tiksliai organizme reguliuojamas procesas, kuris vyksta kiekvieną menstruacinį ciklą. Paprastai ji įvyksta maždaug 12-16 nuo pirmosios mėnesinių dienos, tačiau tikslus laikas gali skirtis priklausomai nuo moters ciklo ilgio. Pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka hormonai - ypač liuteinizuojantis hormonas (LH) ir estrogenai. Ciklo pradžioje didėjantis estrogeno kiekis skatina kiaušialąstės brendimą, o kai šis pasiekia aukščiausią tašką, organizmas staiga išskiria didelį kiekį LH. Tai vadinama „LH šuoliu“, kuris yra pagrindinis signalas, kad per artimiausias 24 valandas įvyks ovuliacija. Kai kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės, ji patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta spermatozoido. Ši kelionė trunka apie 12-24 valandas - tai laikas, per kurį pastojimas yra labiausiai tikėtinas.
Jei kiaušialąstė neapvaisinama, ji suyra ir išsiskiria per makštį menstruacijų metu. Tačiau ovuliacija nėra vien tik fizinis procesas - ją gali paveikti daugybė išorinių ir vidinių veiksnių, tokių kaip stresas, hormonų disbalansas, svorio svyravimai ar net miego trūkumas. Dėl šios priežasties vienoms moterims ovuliacija vyksta reguliariai, o kitoms gali būti nenuspėjama. Žinodamos, kaip vyksta ovuliacija, moterys gali ne tik tiksliau planuoti nėštumą, bet ir geriau suprasti savo sveikatą bei galimus hormonų svyravimus. Kitas žingsnis - išmokti atpažinti signalus, kuriuos organizmas siunčia ovuliacijos metu. Aptarkime, kokie simptomai gali rodyti, kad kiaušialąstė jau pasiruošusi apvaisinimui.
Dažniausi ovuliacijos simptomai: kaip atpažinti vaisingiausias dienas?
Kai kurios moterys gali iš karto atpažinti artėjančios ovuliacijos požymius, o kitos - nepastebėti jokių akivaizdžių pokyčių. Tačiau yra keletas pagrindinių simptomų, kurie signalizuoja, kad organizmas ruošiasi išleisti kiaušialąstę.
- Gimdos kaklelio gleivių pokyčiai: Vienas iš pirmųjų ovuliacijos požymių - pasikeitusi gimdos kaklelio gleivių konsistencija. Artėjant ovuliacijai, estrogeno lygis organizme kyla, o tai skatina gleivių gamybą. Jos tampa skaidrios, tamprios ir slidžios - primena žalią kiaušinio baltymą. Tokios gleivės palengvina spermatozoidų judėjimą gimdos link.
- Skausmas pilvo apačioje: Kai kurios moterys ovuliacijos metu jaučia lengvą skausmą pilvo apačioje ar spazmus, dažniausiai vienoje pusėje. Jis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Šis skausmas atsiranda, kai kiaušidės paleidžia kiaušinėlį.
- Bazinės kūno temperatūros pokyčiai: Bazinė kūno temperatūra - tai ramybės būsenoje matuojama kūno temperatūra, kuri ovuliacijos metu pakyla maždaug 0,3-0,6°C. Tai atsitinka dėl progesterono lygio padidėjimo.
- Padidėjęs lytinis potraukis: Ovuliacijos metu daugelis moterų pastebi padidėjusį lytinį potraukį. Tai susiję su hormonų pokyčiais (estrogeno padidėjimu). Be to, kai kurios moterys šiuo metu jaučiasi patrauklesnės, o jų oda tampa skaistesnė ir švytinti - tai natūrali organizmo reakcija į vaisingąjį laikotarpį.
- Krūtų jautrumas ir pilnumo jausmas: Dėl hormoninių svyravimų ovuliacijos metu gali padidėti krūtų jautrumas, jos gali tapti pilnesnės ir kiek skausmingos. Šis simptomas atsiranda dėl didėjančio progesterono kiekio ir gali tęstis iki pat mėnesinių.
- Emociniai pokyčiai: Hormoniniai svyravimai gali turėti įtakos emocinei būsenai - ovuliacijos metu kai kurios moterys jaučiasi energingesnės, laimingesnės ar net labiau pasitikinčios savimi. Tačiau kai kurioms gali pasireikšti ir priešingas poveikis - didesnis dirglumas ar jautrumas.
- Pilvo pūtimas: Dėl estrogeno lygio padidėjimo organizme gali kauptis daugiau skysčių, o tai gali sukelti lengvą pilvo pūtimą. Nors šis simptomas nėra pats ryškiausias, kai kurios moterys pastebi, kad ovuliacijos metu jų drabužiai tampa šiek tiek ankštesni.
Ką daryti, jei ovuliacija nevyksta?
Jei ovuliacija nevyksta reguliariai arba visai nepasireiškia, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri hormoniniai ar sveikatos sutrikimai. Pagrindinės ovuliacijos stokos priežastys gali būti policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), skydliaukės disfunkcija, per didelis stresas, staigūs svorio pokyčiai arba per intensyvus fizinis aktyvumas. Taip pat kai kurioms moterims ovuliacija gali nevykti po kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo - organizmui gali prireikti kelių mėnesių, kad atstatytų natūralų ciklą.
Jei įtariate, kad ovuliacija nevyksta, svarbu atidžiai stebėti savo menstruacinį ciklą, tikrinti kūno siunčiamus signalus ir, esant poreikiui, naudoti ovuliacijos testus. Jeigu ciklas nereguliarus arba mėnesinės visai dingsta, verta kreiptis į ginekologą ar endokrinologą - gydytojas gali rekomenduoti hormoninius tyrimus, ultragarsinį tyrimą ar kitus diagnostinius metodus, kurie padės išsiaiškinti problemos priežastį. Ovuliaciją galima skatinti keičiant gyvenimo būdą: sveika ir subalansuota mityba, streso mažinimas, pakankamas miegas ir saikinga fizinė veikla gali padėti organizmui atkurti natūralų ciklą. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, kuris padeda subalansuoti hormonų veiklą ir paskatinti ovuliaciją. Svarbiausia - neignoruoti ovuliacijos sutrikimų, nes jie gali turėti įtakos ne tik vaisingumui, bet ir bendrai moters sveikatai.
Ovuliacijos testai - kam jie skirti ir kaip naudoti?
Ovuliacijos testai yra patikimas būdas nustatyti vaisingiausias ciklo dienas ir tiksliau suplanuoti nėštumą ar geriau suprasti savo menstruacinį ciklą. Šie testai nustato liuteinizuojančio hormono (LH) lygio šuolį šlapime, kuris įvyksta likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos. Tai reiškia, kad teigiamas testas rodo, jog ovuliacija netrukus įvyks, ir tai yra geriausias metas planuoti lytinius santykius, jei siekiama pastoti.
Norint gauti tiksliausius rezultatus, ovuliacijos testus rekomenduojama pradėti naudoti likus kelioms dienoms iki numatomos ovuliacijos, geriausia - kasdien tuo pačiu metu. Testo juostelė panardinama į šlapimo mėginį, o rezultatas vertinamas pagal spalvos intensyvumą - jei testinė linija yra tokia pat ryški arba ryškesnė nei kontrolinė, LH lygis yra aukštas, ir ovuliacija turėtų įvykti per artimiausias 12-36 valandas. O jei ovuliacijos testai nuolat nerodo LH šuolio, tai gali būti ženklas, kad ovuliacija nevyksta - tokiu atveju verta kreiptis į gydytoją, kad būtų išsiaiškintos priežastys.
Svarbu! Kiekvienos moters ciklas gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų ar ilgiau. Kad nustatytumėte savo asmenines vaisingas dienas, savo ciklą būtina stebėti bent kelis mėnesius. Jeigu bent kelis mėnesius jūsų ciklas išlieka stabilus, vaisingų dienų skaičiuoklė vaisingas dienas parodys gana tiksliai.
Gimdos kaklelio stebėjimas. Šiuo metu gimdos kaklelis pakyla į savo aukščiausią padėtį, suminkštėja, tampa drėgnesnis, slidesnis.
Pasikeitusios išskyros.
Skausmas arba diskomfortas. Kai kurios moterys gali pajusti skausmą arba diskomfortą vienoje pilvo pusėje, kur yra kiaušidė, kurioje vyksta ovuliacija.
Libido padidėjimas. Galite pastebėti, kad ovuliacijos metu jaučiatės gražesnės, seksualesnės, todėl padidėja ir lytinis potraukis.
Krūtų jautrumas.
Nuotaikų svyravimai: Hormoniniai pokyčiai, susiję su ovuliacija, gali turėti įtakos ir jūsų nuotaikai.
Ovuliacijos testai. Dar vienas būdas sužinoti ovuliaciją yra LH testai ovuliacijos diagnostikai. Jei planuojate pastoti arba, priešingai, stengiatės išvengti nėštumo, šie organizmo pokyčiai yra svarbus informacijos šaltinis. Moters menstruacinis ciklas apima kelias fazes, kurių kiekviena yra susijusi su tam tikrais fiziologiniais ir hormoniniais pokyčiais organizme.
Šaltiniai:
- Richards JS. Genetics of ovulation. Semin Reprod Med. 2007 Jul;25(4):235-42. doi: 10.1055/s-2007-980217. PMID: 17594604.
- Jones BC, Hahn AC, DeBruine LM. Ovulation, Sex Hormones, and Women's Mating Psychology. Trends Cogn Sci. 2019 Jan;23(1):51-62. doi: 10.1016/j.tics.2018.10.008. Epub 2018 Nov 24. PMID: 30477896.
- Chavarro JE, Rich-Edwards JW, Rosner BA, Willett WC. Diet and lifestyle in the prevention of ovulatory disorder infertility. Obstet Gynecol. 2007 Nov;110(5):1050-8. doi: 10.1097/01.AOG.0000287293.25465.e1. PMID: 17978119.
- Hakimi O, Cameron LC. Effect of Exercise on Ovulation: A Systematic Review. Sports Med. 2017 Aug;47(8):1555-1567. doi: 10.1007/s40279-016-0669-8. PMID: 28035585.
- D'Ambrogio G, Monti M, Fasciani A, Genazzani AR. Il ciclo mestruale [Menstrual cycle]. Minerva Pediatr. 1998 Jun;50(6):209-11. Italian.
žymės:
Panašus:
- Atverk Paslaptis: Kaip Išsaugoti Meilę ir Harmoningus Santykius Po Gimdymo!
- Moters teisė į abortą: svarbiausi argumentai už ir prieš, kuriuos privalote žinoti
- Neįtikėtini gimdos ir kūno pokyčiai nėštumo metu, kuriuos privalote žinoti!
- Vaiko pinigai Lietuvoje: kiek gausite, kaip gauti ir svarbiausia informacija!
- Nealkoholinis Alus Žindymo Laikotarpiu: Atraskite Tiesą ir Išsklaidykite Mitus!