Gimdos mioma - tai gerybinis lygiųjų gimdos raumenų navikas, kurio augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Jis nustatomas maždaug ketvirtadaliui ginekologinėmis ligomis sergančių moterų, kurios kreipiasi pas gydytoją. Mioma - tai nuo hormonų priklausantis nepiktybinis gimdos auglys, kurio išsivystymui nemažą įtaką turi paveldimumas.
Be to, yra nustatyti keli jų atsiradimo riziką padidinantys veiksniai, pavyzdžiui, anksti prasidėjusios pirmos mėnesinės, vėlyvesnis pirmas nėštumas, žalingi įpročiai, nutukimas ar aukštas kraujospūdis. Gimdos mioma yra dažniausiai diagnozuojamas nepiktybinis moterų lytinių organų auglys. Miomos gali būti pavienės, bet dažniausiai - dauginės.
„Gimdos miomos - dažnai vaisingoms moterims diagnozuojama liga, kuri, nors ir nekelia pavojaus gyvybei, tačiau bendrai savijautai, darbingumui bei gyvenimo kokybei daro didelę įtaką. Jų paplitimas tarp 30-35 m. amžiaus moterų siekia 21 proc., o 50-metėms jau nustatoma net 63-75proc. atvejų“, - sako E. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės, dažnai pacientės net neįtaria turinčios miomas iki tol, kol šie dariniai randami atsitiktinai, moterims atvykus ginekologinei apžiūrai. Mioma - gana dažnas reiškinys moters organizme, o apie pusė atvejų apskritai išlieka nepastebėti, kadangi mioma gimdoje gali ir nesukelti jokių simptomų. Šis gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio auglys dažniausiai nesupiktybėja, todėl piktybinė mioma - retas reiškinys.
Miomos Atsiradimo Priežastys
Kodėl vienų moterų gimdose atsiranda viena ar kelios miomos - gydytojams ir mokslininkams nėra iki galo aišku, tikslios miomos atsiradimo priežastys dar ieškomos. Manoma, kad didesnę riziką gimdoje atsirasti miomoms turi merginos ir moterys, jei:
- Anksti prasidėjo lytinis brendimas (iki dešimties metų)
- Artimoms šeimos moterims anksčiau būta tokių atvejų
- Dar niekada nesilaukė ir negimdė
- Pirmasis nėštumas yra perkopus 30 m.
- Organzime svyruoja hormonai
- Serga endokrininės sistemos ligomis
Miomos atsiradimo priežastys visgi dažniausiai būna tokios, kurių išvengti koreguojant gyvenimo būdą yra beveik neįmanoma.
Gimdos Mioma: Simptomai
Nors apie pusė miomų jokių simptomų nesukelia ir dažniausiai būna aptinkamos įprastos profilaktinės ginekologinės apžiūros metu, likusi pusė gali gerokai sutrikdyti sveikatą. Visgi, maždaug 30-40 proc. atvejų apie miomų išsivystymą leidžia įtarti tam tikri požymiai, kurie priklauso nuo jų dydžio ir lokalizacijos. Kas signalizuoja, kad jums galimai - mioma gimdoje?
- Gausios menstruacijos, kraujavimas tarp jų
- Nereguliarios, skausmingos mėnesinės
- Šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai
- Skausmingi lytiniai santykiai
- Pilvo apimties padidėjimas
- Nėštumo komplikacijos
- Rečiau - pilvo, apatinės nugaros dalies skausmas
Pasirodžius bent vienam iš šių simptomų, nedelskite ir užsiregistruokite vizitui pas gydytoją ginekologą. Įvertinęs jums pasirodžiusius simptomus ir atlikęs ginekologinius, ultragarso tyrimus, gydytojas atmes arba patvirtins diagnozę - „jums gimdos mioma“.
„Mėnesinės laikomos gausiomis, kai kraujavimas trunka ilgiau nei 7 d. ir jų metu netenkama daugiau kaip 80 ml kraujo. Kitas sutrikusių mėnesinių ciklo simptomas - patiriamas skausmas. „Kartais skausmas būna nesusijęs su mėnesinėmis - tai skausmas lytinių santykių metu, priešmenstruacinis skausmas arba labai stiprus skausmas, dažniausiai kylantis dėl kokios nors ūmios būsenos, pavyzdžiui, miomos nekrozės - miomos mazgo kraujotakos sutrikimo, dėl kurio žūsta audiniai“, - pažymi E.
Mioma ir Jos Lokalizacijos
Miomos skirstomos pagal tai, kurioje vietoje susiformuoja:
- Gimdos intramuralinė mioma (lejomioma). Šios miomos mazgas yra pačioje gimdos sienelėje, gimdos raumeniniame sluoksnyje. Tai - dažniausiai pasitaikanti mioma.
- Submukozinė mioma. Ši mioma susiformuoja gimdos vidinėje sienelėje, po gimdos gleivinės sluoksniu, dažniausias jos simptomas - kraujavimas.
- Subserozinė mioma. Ši mioma auga už gimdos ribų, t. y. susiformuoja gimdos sienelės išorinėje pusėje ir išsigaubia į pilvo ertmę.
Diagnostika
Miomų diagnostika prasideda nuo pacientės apklausos ir bendro ginekologinio ištyrimo, tačiau norint būklę patvirtinti, dažniausiai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kartais - magnetinis rezonansas, o retais atvejais - ir kompiuterinė tomografija. Tyrimų metu įvertinamas miomų dydis, kiekis, lokalizacija bei ultragarsinis vaizdas. Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): šis tyrimas gali išsamiau parodyti gimdos miomos dydį ir tikslią vietą. Histeroskopija: tai procedūra, leidžianti gydytojui apžiūrėti bei įvertinti gimdos ertmės pokyčius ir atlikti intervencijas.
„Deja, jokie specializuoti kraujo tyrimai miomų buvimo organizme neparodo, nebent jos jau yra itin išsivysčiusios ir sukelia mažakraujystę - tokiais atvejais pokytis yra matomas atlikus bendrą kraujo tyrimą.
Gydymas
„Miomų gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgus į moters amžių, gyvenimo planus - ar ji ruošiasi pastoti, ar ne, taip pat įvertinus miomos dydį bei simptomų stiprumą. Paskyrus gydymą medikamentais, svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie vaistai yra skirti mažinti miomų dydį ir augimą, o kiti - tik simptomus.
Apie pusė gimdos miomų gimdoje tūno neišreikšdamos jokių simptomų ir gali būti tiesiog „netyčia“ aptiktos ginekologinės apžiūros metu, tačiau tai nereiškia, kad būtina imtis intervencijos. Būtinybę atlikti operaciją gydytojas pradės svarstyti tik tuomet, kai pradės varginti pasireiškę miomos simptomai ar rasis didelė mioma ir pradės grėsti galimos miomos komplikacijos dėl jos dydžio.
Parenkant tinkamą operacijos būdą, jei gydytojas visgi nusprendžia, kad reikalinga operacija, svarbios miomų lokalizacijos. Submukozinę miomą pašalinti galima histeroskopijos būdu, tuo tarpu subserozinę miomą ar intramuralinę miomą operuoti galima laparoskopiniu metodu.
Visgi tikėtina, kad gydytojas pirmiausia ieškos sprendimų, nereikalaujančių chirurginės intervencijos. Vienas iš būdų, kurį gali pasiūlyti taikyti jūsų gydytojas ginekologas - miomos gydymas hormoniniais vaistais, pavyzdžiui, kontraceptinėmis tabletėmis ar hormonine spirale. Tai iš dalies išsprendžia gausaus kraujavimo simptomą, tačiau pati mioma nėra veikiama.
Gimdos miomos gydymas priklauso ar Jums pasireiškia klinikiniai simptomai. Jeigu nėra klinikinių simptomų rekomenduojamas stebėjimas ir reguliarus tikrinimasis. Progestinai - sumažina kraujavimą, tačiau jie palengvina tik simptomus. GnRH analogai - yra blokuojama estrogeno ir progesterono gamyba organizme. Dėl to laikinai susidaro į menopauzę panaši būsena. 40-50 % sumažina miomos dydį. Dažniausiai vartojami prieš paskirtą operaciją.
„Be to, gali būti taikomas minimaliai invazinis būdas, leidžiantis išsaugoti gimdą bei sumažinti miomas ir jų sukeliamus simptomus - tai gimdos arterijų užkimšimas specialiais preparatais (gimdos arterijų embolizacija), siekiant sumažinti gimdos ir miomų kraujotaką bei jų aprūpinimą reikalingomis medžiagomis“, - teigia E. Gimdos arterijos selektyvioji embolizacija - procedūra, kurios metu į arterijas, kurios aprūpina gimdą krauju, suleidžiama embolizuojančių medžiagų. Po atliktos procedūros dėl sumažėjusios kraujo tėkmės, pablogėja mityba mazge, jis kalcifikuojasi ir žūsta. Ultragarsinė gimdos miolizė asistuojant KT - tai gydymo metodas, kurio metu naudojant radijo dažnio bangas arba ultragarsines bangas ir asistuojant KT yra naikinamos miomos. Miomektomija - miomos pašalinimas per pilvo pjūvį. Histerektomija - šios operacijos metu pašalinama visa arba dalis gimdos.
Gimdos mioma gali būti šalinama ir užkemšant miomą maitinančias kraujagysles, tad ji ilgainiui susitraukia ir išnyksta pati. Svarbu suprasti, kad tokiu atveju sutrikdoma ne tik miomos, bet ir visos gimdos kraujotaka, todėl kraujagyslių užkimšimas dažniausiai taikomas toms moterims, kurios nori išsaugoti gimdą, tačiau nebeplanuoja nėštumo. Koks konkretus būdas geriausias kiekvienai moteriai, nusprendžia gydytojas ginekologas.
Miomos Operacija - Nebūtinai Gimdos Šalinimo Operacija
Diagnozė „mioma gimdoje“ dar visai neseniai skambėdavo tarsi nuosprendis, kadangi dažniausiai taikomas gydymo būdas buvo gimdos šalinimo operacija. Tobulėjant technologijoms ir medicinos galimybėms, didžiuojamės galėdami savo klinikoje pasiūlyti pažangiausius gydymo metodus. Šiandien jau galima išsaugoti vaisingumą atliekant operacijas per minimalų pjūvį pilvo ertmėje arba per makštį. Laparoskopinės ar histeroskopinės operacijos metu pašalinama tik mioma, neliečiant gimdos, be to, tokiu būdu labiau tausojamas organizmas.
Tokios minimaliai invazyvios operacijos reiškia, kad nebus ir ilgo pooperacinio gijimo - esant poreikiui, jau tą pačią dieną galima grįžti į kasdienę rutiną, vengiant sunkesnės fizinės veiklos.
Svarbu žinoti, kad operacijos metu pašalinus miomos mazgus, galimybė rastis naujoms miomoms visgi išlieka. Pilnai išvengti naujų miomų galima tik kai atliktas gimdos pašalinimas, todėl toks gydymo būdas siūlomas išskirtiniais atvejais ir vyresnio amžiaus moterims, nebeplanuojančioms pastoti.
Verta žinoti, kad prasidėjus perimenopauzės laikotarpiui, organizme ima mažėti lytinių hormonų estrogenų koncentracija, tad moterys, kurioms jau diagnozuota menopauzė, gali šiek tiek atsikvėpti. Tikėtina, kad naujų miomų joms neatsiras, be to, gali pradėti nykti ir jau kurį laiką gimdoje buvusios.
Miomos Komplikacijos
Nors dažnu atveju miomos gimdoje apskritai negydomos, jei jos netrukdo gyventi, svarbu suprasti, kad tokiais atvejais ypač svarbi profilaktika - stebėjimas ir, esant poreikiui, reagavimas į pasikeitusią situaciją. Jei sveikatos priežiūrai neskiriama pakankamai dėmesio, galimi rimti sveikatos sutrikimai.
Gimdos miomų komplikacijos yra įvairios:
- Mažakraujystė užsitęsus kraujavimui iš gimdos
- Skausmas ir šokas dėl staiga apsisukusios miomos kojytės arba dėl vidinio kraujavimo plyšus arterijai miomos kojytėje
- Miomos mazgo nekrozė dėl sutrikusios kraujotakos ir mitybos
- Veninė stazė kojose ir galimas tromboflebitas didelei miomai užspaudus mažojo dubens venas
- Moters nevaisingumas miomai užspaudus kiaušintakį
- Gimdos išsivertimas
- Miomos supiktybėjimas
„Gimstanti” ar nekrozavusi mioma sukelia sepsinių reiškinių: pakyla kūno temperatūra, krečia šaltis, pablogėja bendra savijauta. Miomos supiktybėja retai (0,5 proc. visų atvejų).
Kokios galimos miomos komplikacijos?
- Venų stazė ir trombozės mažajame dubenyje, kojose. Tokie atvejai gali pasitaikyti, kai mioma ypač didelė ir viršija 6 cm.
- Gausus kraujavimas, lemiantis organizmo išsekimą ir mažakraujystę.
- Nevaisingumas.
Gydytojai mano, kad gimdos mioma gali būti ir komplikuoto nėštumo ar gimdymo priežastis. Miomos gali sukelti nėštumo komplikacijas (jei apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdos gleivinėje, esančioje virš miomos mazgo, tai gali būti savaiminio persileidimo priežastis). Dėl didelių ar dauginių miomų dažniau būna persileidimo ar priešlaikinio gimdymo (15-20 proc.) atvejų. Visos komplikacijos nėštumo metu dažniausiai pasitaiko, esant intramuralinei (gimdos raumenyje) ar didesnei nei 3 cm submukozinei (įsiterpusiai į gimdos ertmę) miomai.
Ar šie dariniai turi įtakos vėžio atsiradimui? Miomos nesupiktybėja, tačiau yra labai sunku atskirti miomą nuo piktybinio gimdos raumens naviko - sarkomos. Viena didelė, greitai auganti mioma leidžia įtarti piktybiškumą, tačiau tik pooperacinis miomos ar net visos gimdos histologinis tyrimas leidžia tiksliai diferencijuoti miomą nuo sarkomos. Gimdos sarkoma - retas navikas, tarp visų piktybinių gimdos navikų nustatoma 1-5 proc. Jei cista yra mažesnė nei 5 cm, vienpusė, vienkamerinė be kietų audinio intarpų ar spenelinių išaugų, supiktybėjimo tikimybė mažesnė nei 1 proc., apie 50 proc. tokių cistų išnyksta savaime per 3 mėn. Kiekvienu atveju stebėjimo taktika yra individuali. Moterys, turinčios gimdos miomą, stebimos kas 6 mėn. Nepiktybinės, funkcinės kiaušidžių cistos stebimos kas 3-6 mėn.
Reikia stengtis nesutrikdyti neurohormoninės pusiausvyros organizme.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Efektyvūs gimdos miomos gydymo būdai nėštumo metu – ką būtina žinoti?
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Kūdikiui Šaltos Ausys ir Žandai: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvius Sprendimus!
- Merino Vilnos Apatiniai Vaikams: Svarbiausi Priežiūros Patarimai Ilgaamžiškumui Užtikrinti