Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Gerybinių gimdos lygiųjų raumenų auglių nustatoma 1 iš 5 moterų. Dažniausiai jie būna dauginiai. Po menopauzės sumažėjus estrogenų, nuo kurių priklauso auglių raida, miomų pasitaiko rečiau.

Mioma - gana dažnas reiškinys moters organizme, o apie pusė atvejų apskritai išlieka nepastebėti, kadangi mioma gimdoje gali ir nesukelti jokių simptomų. Šis gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio auglys dažniausiai nesupiktybėja, todėl piktybinė mioma - retas reiškinys. Operuojama tik tuomet, kai pasirodę gimdos miomos simptomai pradeda trukdyti gyvenimui - sukelia nepatogumų kasdienėje veikloje ar papildomų sveikatos sutrikimų.

Miomų tipai pagal lokalizaciją

Pagal lokalizaciją skiriamos šių rūšių miomos:

  • Mioma ant kojytės gimdos ertmėje.
  • Intramuralinė mioma (miomos mazgas auga raumeniniame sluoksnyje). Tai - dažniausiai pasitaikanti mioma.
  • Gimdos kaklelio mioma.
  • Submukozinė mioma (miomos mazgas įauga į gimdos ertmę, yra gimdos pogleiviniame audinyje arba ant kojytės gimdos ertmėje). Ši mioma susiformuoja gimdos vidinėje sienelėje, po gimdos gleivinės sluoksniu, dažniausias jos simptomas - kraujavimas.
  • Subserozinė mioma (miomos mazgas auga po seroziniu gimdos dangalu ir išgaubia jį į pilvo ertmę). Ši mioma auga už gimdos ribų, t. y. susiformuoja gimdos sienelės išorinėje pusėje ir išsigaubia į pilvo ertmę.
  • Intraligamentinės miomos (mazgas formuojasi iš ektopinių gimdos raumeninio audinio užuomazgų tarp gimdos raiščių lapelių).

Gimdos miomos rizikos veiksniai

Kliniškai pasireiškiančių gimdos miomų rizikos veiksniai:

  • Gimdymų skaičius (dažniau būna negimdžiusioms ir lytiškai neaktyvioms moterims).
  • Nutukimas.
  • Šeiminė anamnezė.
  • Priklausymas afroamerikiečių rasei.

Gimdos miomos simptomai

Apie pusė gimdos miomų gimdoje tūno neišreikšdamos jokių simptomų ir gali būti tiesiog „netyčia“ aptiktos ginekologinės apžiūros metu, tačiau tai nereiškia, kad būtina imtis intervencijos. Būtinybę atlikti operaciją gydytojas pradės svarstyti tik tuomet, kai pradės varginti pasireiškę miomos simptomai ar rasis didelė mioma ir pradės grėsti galimos miomos komplikacijos dėl jos dydžio.

Kas signalizuoja, kad jums galimai - mioma gimdoje?

  • Menoragija būdingiausia submukozinei miomai.
  • Skausmą sukelia miomos apsisukimas (būdinga miomoms ant kojytės), degeneracija. Raudonosios miomos degeneracija gali įvykti nėštumo metu, tada pacientė skųsis skausmu, karščiavimu, padidėjusiu pilvo jautrumu. Negalavimai praeina pasibaigus degeneracijai.
  • Spaudimo dubens srityje pojūtis, diskomfortas ir/ar nugaros skausmas.
  • Miomai spaudžiant šlapimo pūslę, dažniau šlapinamasi, atsiranda nevisiško pūslės išsituštinimo pojūtis arba sunku pasišlapinti. Pavyzdžiui, priekinėje gimdos sienoje atsiradusi mioma gali spausti šlapimo pūslę, dėl to moterį ima varginti dažnas šlapinimasis, staigus noras šlapintis. Jei mioma išsivysto užpakalinėje gimdos dalyje, ji gali sukelti vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą.
  • Nevaisingumas - mioma tampa tarsi vidine kontracepcijos priemone. Tam tikrose vietose atsiradusios miomos gali iki 3 kartų sumažinti moters tikimybę pastoti. Vis dėlto, dažnai net ir esant kelioms miomoms, moters vaisingumas yra nesutrikęs.
  • Galima nenormali vaisiaus padėtis ir pirmeiga, padidėja pogimdyminės hemoragijos rizika, tačiau persileidimas negresia. Gydytojai mano, kad gimdos mioma gali būti ir komplikuoto nėštumo ar gimdymo priežastis.
  • Gausios menstruacijos, kraujavimas tarp jų.
  • Nereguliarios, skausmingos mėnesinės.
  • Šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai.
  • Skausmingi lytiniai santykiai.
  • Pilvo apimties padidėjimas.
  • Nėštumo komplikacijos.
  • Rečiau - pilvo, apatinės nugaros dalies skausmas. Ūmus pačios gimdos miomos kraujotakos sutrikimas gali sukelti maudžiančio pobūdžio skausmą pilvo apatinėje dalyje.

Būdingi objektyvūs požymiai: padidėjusi gimda ir/ar, čiuopiant pilvą, aptinkama darinių.

Atsiradus bent vienam iš simptomų, tokių kaip gausios mėnesinės, dėl kurių vėliau atsiranda mažakraujystė, kraujavimas tarp mėnesinių, spaudimo jausmas mažajame dubenyje, pilvo apimties didėjimas, nevaisingumas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimas, skausmas strėnų srityje, pilvo maudimas - būtina apsilankyti pas gydytoją. Nors dažniausiai rimtos rizikos moters sveikatai gimdos miomos nesukelia, jos gali tapti nevaisingumo priežastimi.

Miomos atsiradimo priežastys

Kodėl vienų moterų gimdose atsiranda viena ar kelios miomos - gydytojams ir mokslininkams nėra iki galo aišku, tikslios miomos atsiradimo priežastys dar ieškomos. Manoma, kad didesnę riziką gimdoje atsirasti miomoms turi merginos ir moterys, jei:

  • Anksti prasidėjo lytinis brendimas (iki dešimties metų).
  • Artimoms šeimos moterims anksčiau būta tokių atvejų.
  • Dar niekada nesilaukė ir negimdė.
  • Pirmasis nėštumas yra perkopus 30 m.
  • Organisme svyruoja hormonai.
  • Serga endokrininės sistemos ligomis.

Nesubalansuota mityba, antsvoris ir mažas aktyvumas, nors daugeliu atvejų ir pridedami prie įvairių sveikatos sutrikimų priežasčių, iš tiesų įtakos turi mažai. Miomos atsiradimo priežastys visgi dažniausiai būna tokios, kurių išvengti koreguojant gyvenimo būdą yra beveik neįmanoma.

Diagnostika

Tyrimai. Daromas dubens ultragarsinis tyrimas. Jei yra menoragija, atliekamas bendrasis kraujo tyrimas mažakraujystei atmesti.

Ji sako, kad gimdos mioma diagnozuojama įvertinus pacientės nusiskundimus, ligos eigą, remiantis nuodugnia apžiūra, ginekologiniu tyrimu, ultragarsiniu tyrimu: „Išklausęs jūsų nusiskundimus, ligos eigą, apžiūrėjęs ir atlikęs ultragarsinį tyrimą, gydytojas galės nustatyti miomos dydį ir vietą.

Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): šis tyrimas gali išsamiau parodyti gimdos miomos dydį ir tikslią vietą.

Histeroskopija: tai procedūra, leidžianti gydytojui apžiūrėti bei įvertinti gimdos ertmės pokyčius ir atlikti intervencijas.

Gydymas

Gimdos miomų gydymas priklauso ar Jums pasireiškia klinikiniai simptomai. Jeigu nėra klinikinių simptomų rekomenduojamas stebėjimas ir reguliarus tikrinimasis. Jei liga besimptomė arba lengva, jos eiga stebima atliekant ultragarsinį dubens ar bimanualinį tyrimus (po 6-12 mėn.).

Parenkant tinkamą operacijos būdą, jei gydytojas visgi nusprendžia, kad reikalinga operacija, svarbios miomų lokalizacijos. Submukozinę miomą pašalinti galima histeroskopijos būdu, tuo tarpu subserozinę miomą ar intramuralinę miomą operuoti galima laparoskopiniu metodu.

Visgi tikėtina, kad gydytojas pirmiausia ieškos sprendimų, nereikalaujančių chirurginės intervencijos. Vienas iš būdų, kurį gali pasiūlyti taikyti jūsų gydytojas ginekologas - miomos gydymas hormoniniais vaistais, pavyzdžiui, kontraceptinėmis tabletėmis ar hormonine spirale. Tai iš dalies išsprendžia gausaus kraujavimo simptomą, tačiau pati mioma nėra veikiama.

Miomos gydomos operaciniu būdu. Pastaruoju metu vis dažniau taikomas konservatyvus gydymas, išsaugantis moters vaisingumą. Šalinama tik mioma, o tik tuo atveju, kai miomos apimtis labai didelė - šalinama kartu su gimda. Ginekologė sako, kad jei mioma moteriai nesukelia jokių rūpesčių ar simptomų, neblogina gyvenimo kokybės, užtenka ligą stebėti pas ginekologą apsilankant vieną kartą per metus ir atliekant reikiamus tyrimus. Tuomet operacija reikalinga tik pradėjus varginti simptomams ar miomai labai padidėjus. Operacijos paprastai atliekamos per minimalius pjūvius arba per makštį, labai retais atvejais reikalingas didesnis pjūvis.

  • Progestinai - sumažina kraujavimą, tačiau jie palengvina tik simptomus.
  • GnRH analogai - yra blokuojama estrogeno ir progesterono gamyba organizme. Dėl to laikinai susidaro į menopauzę panaši būsena. 40-50 % sumažina miomos dydį. Dažniausiai vartojami prieš paskirtą operaciją.
  • Gimdos kraujagyslių embolizacija, radiologinė procedūra, kurios metu kateteris įkišamas į abi gimdos arterijas ir suleidžiama specialios medžiagos, kuri blokuoja arterijų šakeles, - taip sutrikdoma miomų mityba. Gimdos arterijos selektyvioji embolizacija - procedūra, kurios metu į arterijas, kurios aprūpina gimdą krauju, suleidžiama embolizuojančių medžiagų. Po atliktos procedūros dėl sumažėjusios kraujo tėkmės, pablogėja mityba mazge, jis kalcifikuojasi ir žūsta.
  • Gimdos mioma gali būti šalinama ir užkemšant miomą maitinančias kraujagysles, tad ji ilgainiui susitraukia ir išnyksta pati. Svarbu suprasti, kad tokiu atveju sutrikdoma ne tik miomos, bet ir visos gimdos kraujotaka, todėl kraujagyslių užkimšimas dažniausiai taikomas toms moterims, kurios nori išsaugoti gimdą, tačiau nebeplanuoja nėštumo.
  • Ultragarsinė gimdos miolizė asistuojant KT - tai gydymo metodas, kurio metu naudojant radijo dažnio bangas arba ultragarsines bangas ir asistuojant KT yra naikinamos miomos.
  • Miomektomija - miomos pašalinimas per pilvo pjūvį.
  • Histerektomija - šios operacijos metu pašalinama visa arba dalis gimdos.

Taikomi ir konservatyvūs gydymo būdai, pavyzdžiui, gimdos arterijos užblokavimas, tačiau tai daroma gana retai. Kitas būdas - medikamentinis, tačiau jis vienas problemos neišsprendžia. Vaistai pacientei skiriami prieš operaciją, jais siekiama sumažinti miomos apimtį, sustabdyti arba sumažinti kraujavimą ir padidinti eritrocitų skaičių kraujyje. Šis vaistas veikia keisdamas natūralaus organizmo hormono veiklą.

Miomos operacija

Diagnozė „mioma gimdoje“ dar visai neseniai skambėdavo tarsi nuosprendis, kadangi dažniausiai taikomas gydymo būdas buvo gimdos šalinimo operacija. Tobulėjant technologijoms ir medicinos galimybėms, šiandien jau galima išsaugoti vaisingumą atliekant operacijas per minimalų pjūvį pilvo ertmėje arba per makštį. Laparoskopinės ar histeroskopinės operacijos metu pašalinama tik mioma, neliečiant gimdos, be to, tokiu būdu labiau tausojamas organizmas.

Tokios minimaliai invazyvios operacijos reiškia, kad nebus ir ilgo pooperacinio gijimo - esant poreikiui, jau tą pačią dieną galima grįžti į kasdienę rutiną, vengiant sunkesnės fizinės veiklos.

Svarbu žinoti, kad operacijos metu pašalinus miomos mazgus, galimybė rastis naujoms miomoms visgi išlieka. Pilnai išvengti naujų miomų galima tik kai atliktas gimdos pašalinimas, todėl toks gydymo būdas siūlomas išskirtiniais atvejais ir vyresnio amžiaus moterims, nebeplanuojančioms pastoti.

Miomos komplikacijos

Nors dažnu atveju miomos gimdoje apskritai negydomos, jei jos netrukdo gyventi, svarbu suprasti, kad tokiais atvejais ypač svarbi profilaktika - stebėjimas ir, esant poreikiui, reagavimas į pasikeitusią situaciją. Jei sveikatos priežiūrai neskiriama pakankamai dėmesio, galimi rimti sveikatos sutrikimai.

Kokios galimos miomos komplikacijos?

  • Venų stazė ir trombozės mažajame dubenyje, kojose. Tokie atvejai gali pasitaikyti, kai mioma ypač didelė ir viršija 6 cm.
  • Gausus kraujavimas, lemiantis organizmo išsekimą ir mažakraujystę.
  • Nevaisingumas.

žymės: #Nestumo

Panašus: