Šuniukas - labai svarbi vaiko gyvenimo dalis, nes kažkokiu stebuklingu būdu jis sugeba su vaiku užmegzti ypatingą ryšį. Ši straipsnio dalis apie šunis, nes jų dažniausiai ir nori vaikai. Apie šuns ir vaiko draugystę, pasakoja trijų vaikų mama, Vilniaus teritorinės muitinės kinologė, vokiečių aviganių veislyno „Laukinė vilkauogė” savininkė Živilė Čepulienė.
Šuns ir vaiko draugystė
Šunys yra gaujos gyvūnai ir jiems vaikas - lyg dar vienas jų gaujos mažylis. Todėl tas ryšys toks stiprus ir vaikas visą laiką auga apsuptas dėmesio. Šuniui įdomu žaisti su vaiku, o šiam nereikia turėti išgalvoto draugo, nes turi tikrą. Vaikai su šunimis pykstasi ir taikosi, bendrauja kaip su savo bendraamžiais. Su šunimi kalbasi, pasakoja jam istorijas, jį piešia, sveikina gimtadienio proga. Jokiu būdu nesakau, kad reikia vaiką atriboti nuo bendraamžių, tik tai, kad grįžęs namo turi padarą, kuris supranta, ką vaikas jam sako. Jis turi „draugelį” tiesiogine to žodžio prasme.
Tėvai gali išnaudoti šią draugystę ir eiti kartu pasivaikščioti, taip stiprinti ryšį su savo vaikais. Be to, vaikas bus šuns „pavedžiotas” ir tikrai neužsisėdės prie kompiuterio. Aš su malonumu stebiu, kaip mano metų dukrytė Melisa žaidžia su 2 mėn. šuniuku. Kur buvę, kur nebuvę, jie visada kartu. Na, ir kas, kad vienas skaudžiau įkanda, kitas skaudžiau įžnybia, vienas ar kitas cypteli, bet, žiūrėk, ir vėl kartu. Nors yra vyresnis brolis, sesė, tėvai, dėmesio pakanka, mažiausieji negali vienas be kito. Mano mažoji žino, kur šuniukas, ir eina ieškoti mėgdžiodama jo garsą.
Šuo - gėris namuose
Man šuo - tai gėris namuose. Vaikas turi tai, su kuo gali bendrauti ir kuo rūpintis. Šunys su vaikais bendrauja ne per komandas.
Šuns pasirinkimas: jaunas ar vyresnis?
Jeigu apsisprendėte pirkti šuniuką, apgalvokite, kokio norėtumėte. Dažniausiai sprendimą lemia jo išvaizda, o reikėtų pasidomėti šuns charakteriu ir kam jis skirtas. Pagalvokite, ką norite veikti su šunimi, ar mėgstate ilgus pasivaikščiojimus, aktyvų gyvenimo būdą, ar, priešingai, daugiausia laiko praleidžiate namuose. Taip pat svarbu ir šuns dydis.
Mažas šuniukas, tarkim, jorkšyro terjeras, labai gražus, nedaug suėda, bet gležnas. Tarkim, šeimoje yra metų vaikas ir parsinešite jorkšyriuką, telpantį į delną, vaikas norės jį paimti, glausti, spausti. Tokį šuniuką nesunku sužeisti, kartu lengva susipykti su vaiku, kuris verks, kad nori šuniuko, o jūs jį slepiate. Nereikia bijoti imti jau paauginto šuniuko, jis greitai pripras naujuose namuose ir vaikui su juo gali būti saugiau.
Tad po valandos mažylis jau gali nebenorėti šuns, kuris urzgia, kandžiojasi, „ėda” žaisliukus. Prisimenu, kaip augo mano vaikai. Jie sėdėdavo ant sofos ir sakydavo, kad nori į tualetą, tada aš patraukdavau mažą šuniuką, kuris miegodavo prie sofos ir tykodavo, kada jie nulips. Vyresnis šuo jau žaidžia kitaip, atsargiau, daro „savo reikalus” lauke, nereikia keltis naktimis jo išvesti.
Žmonės gąsdina besilaukiančias moteris, kad šunį reikės atiduoti, kai gims vaikas. Ne viena taip ir padaro. Aš manau, kad negalima gąsdinti mamų, nes jos laukdamos vaiko neturi galvoti, kas gali blogo nutikti. Juo labiau kad tiesa - visiškai kitokia. Suaugęs šuo yra kūdikiui mažiau pavojingas negu jo metais vyresnis broliukas, kuriam įdomi naujagimio nosytė, akytės, nori jį paimti ir panešioti. Kad ir kaip mamos ant manęs pyktų, aš geriau vaiką palikčiau su suaugusiu šunimi nei su kitu mažu vaiku.
Kur pirkti šuniuką?
Beveislį šuniuką galima paimti iš prieglaudos, įvairių globos organizacijų. Jei norite veislinio, rinkitės iš veislynų. Labai svarbu neskubėti ir nepirkti pagal pirmą pamatytą skelbimą. Pasidomėkite veislėmis, nes daugelis gražių ir mielų šuniukų vėliau išauga į neklusnius medžioklinius šunis. Žmonės nusiperka biglį ar haskį ir įsivaizduoja, kad galės išeiti pasivaikščioti be pavadžio, bet iš tiesų tokio malonumo jiems neteks patirti.
Siūlyčiau pasidomėti veislynais, nes jie suteikia tam tikras garantijas. Pigiau galima nusipirkti šuniuką be dokumentų turguje ar pas žmones, bet ne vienam paskui tenka brangiai mokėti gydant šuniuką, auginami nestabilios psichikos gyvūnai ir meilė šunims griūva kaip kortų namelis.
Geriausiai užmegzti kontaktą su keliais veislynais ne kaip pirkėjams, o kaip žmonėms, besidomintiems veisle. Pasakykite, kad norite atvažiuoti pasižiūrėti šunų. Jei pasiimsite vaiką, matysite, kaip suaugę šunys elgiasi su juo. Jei jo bijo, nėra gerai, nes tik ne itin stabilios psichikos šuo bijo vaikų, kurie yra kitokie nei suaugusieji. Na, o jei jūsų veislyne nepriims -vadinasi, ten „kvepia” tik verslu, ne sąžiningu veisimu.
Kartu rinkitės ir veisėją. Jis turėtų suteikti visą informaciją apie tai, kaip auginti šunį, kaip su juo elgsis, padėti visais iškilusiais klausimais. Jei išaiškėtų kokia nors šuns genetinė liga, atgausite dalį pinigų ar visą sumą - kaip būsite susitarę. Jei pirksite šunį be dokumentų, to tikrai nebus.
Šunų parodos
Dar labai noriu išsklaidyti mitą apie parodas. Jos yra šunų, tinkančių veisti, atranka. Neatitinkantys standarto, agresyvūs ir bailūs šunys negauna leidimo kergtis. Dažniausiai pardavinėjantys be dokumentų šuniukus sako, kad nenorėjo eiti į parodas. Iš tiesų šuniui pakanka dviejų parodų per visą gyvenimą, kad galėtų būti veisiamas.
Veisliniai šunys gali sirgti tam tikromis genetinėmis ligomis. Jeigu šeimininkai nori juos veisti, privalo atlikti sveikatos tyrimus. Bedokumenčių šunų sveikatos niekas netikrina, tad tikroji priežastis, kodėl šuniukai pardavinėjami be dokumentų, gali būti ta, kad neatitinka veislės standarto, yra agresyvūs, bailūs arba platina tam tikras ligas.
Patarimai auginant šuniuką
- mažas vaikas negali pats vesti į lauką šuniuko, nes mažą šunį gali pavogti.
- prieš įsigydami šuniuką, įsigykite ir narvą. Šuo, kitaip nei žmogus, nebijo mažų erdvių ir narve gerai jaučiasi. Tai bus jo namai, saugi vieta. Palikdami šuniuką narve būsite tikri, kad nesuniokos namų ir nesusižeis pats.
- pirkite šunį panašiai kaip automobilį. Juk pasidomite, kas yra po kapotu, koks variklis ir pan. Taip pat atsakingai žiūrėkite ir į naują šeimos narį.
- niekas negali garantuoti, kad šuo bus sveikas.
- ne visi vados šuniukai tinka parodoms ir veisti. Tokie kainuoja mažiau. Pigiau galima įsigyti ir šuniuką, kuris turi veislės „broką”. Tai yra per daug tam tikros spalvos, balta dėmė, jei veislei ji nebūdinga, neišdygęs dantukas, blogas sąkandis.
- vienas didžiausių mitų yra teiginys, kad kalė bent kartą turi atsivesti palikuonių.
- jei važiuojate pasižiūrėti šuniukų, bet nesate tikri, ar pirksite, neimkite su savimi pinigų. Maži šuniukai iškart pavergia savo grožiu.
Maži šuniukai ir žiema
Kaip paruošti mažus šuniukus žiemai? Ar jiems būtina pirkti paltą, batus ir kitus drabužius, ar tai tik įvaizdžio reikalas? Kokie aksesuarai būtini, kad neperšaltų? Grandinėlės, svarovskiai ir kiti aksesuarai tikrai nebūtini, čia jau šeimininkų kaprizai. Vis dėlto tikrai praverstų apsiaustas, saugantis nuo lietaus ar sniego.
Iš šilto buto į šaltą orą vesti šunį nėra gerai jo sveikatai. Jeigu šuniukas lauke sušlapo, nepalikite jo džiūti savaime - būtinai išdžiovinkite fenu. Didžiulis mažų šuniukų priešas - skersvėjai. Dėl šios priežasties jie dažnai serga plaučių uždegimu. Na, ir kaip minėjau, juos dar pražudo traumos.
Ar maži šuniukai labiau linkę sirgti?
Jų imunitetas nėra silpnesnis nei didesniųjų, tačiau šunys, kurie gyvena lauke, yra atsparesni už gyvenančius bute, nes prisitaiko prie temperatūros kaitos. Kambariniai šuniukai, iš šilumos patekę į šaltį, patiria didžiulį stresą.
Mažų šuniukų dresūra
Ko galima išmokyti mažus šuniukus dresuojant? Visko, ko galima išmokyti visų kitų veislių šunis. Maži šuniukai nėra mažesnio proto ir ne tik loti moka. Ko mokyti - čia jau priklauso nuo šeimininko. Nebūna kvailų šunų. Jeigu į auklėjimą, lavinimą pastangų neįdėta - tai jis ir auga lepus, kaprizingas, irzlus.
Kaip patekti į parodą?
Kaip su savo "mažyliu" patekti į parodą? Ką jis turi mokėti daryti? Parodas paprastai organizuoja vietiniai šunų klubai, tai pirmiausiai reiktų užsiregistruoti į juos. Dekoratyvinis šuniukas turi mokėti gražiai vaikščioti ir pademonstruoti grakščius judesius. Taip pat turi mokėti ir ramiai pastovėti.
Šunų batų dydžių lentelė:
| Numeris | Pėdos ilgis (cm) | Pėdos plotis (cm) |
|---|---|---|
| 1 | 4 | 3,5 |
| 2 | 4,5 | 4 |
| 3 | 5 | 4,5 |
| 4 | 5,5 | 5 |
Jūsų augintiniui gali būti nemalonu autis batus ar vilktis megztinį, tad jis gali protestuoti ir atsisakyti tai daryti. Todėl ypač svarbu, kad apranga būtų patogi ir nevaržytų judesių. Iš pradžių leiskite augintiniui drabužį pauostyti ir palikite jo regos lauke keletui dienų - kad apdaras įgautų jam pažįstamų kvapų. Pirmą kartą tegu aprengia tas, kurį jis laiko šeimininku. Jauni šuniukai greičiau pripranta prie apdarų nei suaugę.
Panašus:
- Sužinokite, Kada Gimsta Maži Ežiukai: Visas Gyvenimo Būdas, Priežiūra ir Įdomiausi Faktai!
- Neįtikėtina Vaikų Raida: Sužinokite Visus Etapus Nuo Kūdikystės Iki Paauglystės!
- Kaip Teisingai Ženklinti Mažus Kiaušinius: Viskas, Ką Reikia Žinoti
- Vaikiškos Virtuvėlės Komplektas: Išsamiausia Apžvalga ir Nepakeičiami Patarimai Renkantis
- Neįtikėtinos Dovanų Rinkinys Idėjos Vaikams – Atraskite Geriausius Patarimus!