Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Ar žinojote, kad magnis yra gyvybiškai svarbus mineralas, dalyvaujantis žmogaus organizmo apykaitoje? Magnis - periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Mg, eilės numeris 12. Magnis - tai mikroelementas, kuris aktyvina daugiau nei 300 fermentų veiklą, dalyvauja angliavandenių, lipidų, baltymų, energijos apykaitoje, šilumos reguliacijos procese, plintant nerviniam impulsui, palaikant raumenų dirglumą.

Magnis yra vienas reikalingiausių, svarbiausių ir gausiausių mineralinių elementų organizme. Daugiausiai jo randama kauluose (apie 70 proc.) ir ląstelėse (apie 30 proc.).

Magnis (Mg) - tai vienas svarbiausių mikroelementų, dalyvaujantis fermentų gamyboje, reikalingas širdžiai, plaučiams, raumenims, kaulams, nervų sistemai ir visai organizmo veiklai. Magnis būtinas nėštumo metu, priešlaikinio gimdymo prevencijai, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir kraujo spaudimą.

Magnio Svarba Nėštumo Metu

Magnis yra būtinas mineralas, kuris atlieka svarbų vaidmenį organizmo funkcijose, ypač nėštumo metu. Jis padeda palaikyti sveiką raumenų ir nervų veiklą, reguliuoja kraujospūdį, palaiko kaulų sveikatą ir prisideda prie energijos gamybos. Magnio trūkumas nėštumo metu gali sukelti įvairių problemų tiek motinai, tiek kūdikiui.

Magnis yra gyvybiškai svarbus nėštumo metu dėl kelių priežasčių:

  • Raumenų funkcija ir atsipalaidavimas: Magnis padeda atpalaiduoti raumenis, todėl sumažėja rizika susirgti raumenų mėšlungiu, kuris yra dažna problema nėščioms moterims.
  • Kraujo spaudimo reguliavimas: Magnis padeda palaikyti sveiką kraujospūdį ir sumažina nėščiųjų hipertenzijos bei preeklampsijos riziką.
  • Kūdikio vystymasis: Magnis prisideda prie kūdikio kaulų, dantų ir kitų audinių vystymosi.
  • Kraujo cukraus reguliavimas: Magnis padeda reguliuoti insulino ir cukraus kiekį kraujyje, sumažindamas nėštumo diabeto riziką.

Magnio Trūkumo Simptomai Nėštumo Metu

Magnio trūkumas nėštumo metu gali sukelti įvairių simptomų, kurie gali paveikti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatą. Šie simptomai gali būti lengvi, tačiau kartais jie gali rodyti rimtesnį trūkumą.

Dažniausi Simptomai:

  • Raumenų mėšlungis ir spazmai: Dažniausiai nėščios moterys patiria kojų mėšlungį, ypač naktį. Tai gali būti vienas iš magnio trūkumo požymių.
  • Nuovargis ir silpnumas: Magnio trūkumas gali sukelti bendrą nuovargį, silpnumą ir net energijos trūkumą.
  • Padidėjęs kraujospūdis: Nėštumo metu magnio trūkumas gali padidinti kraujospūdį, o tai gali sukelti komplikacijas, pvz., preeklampsiją.
  • Nerimas ir nemiga: Magnis padeda reguliuoti nervų sistemą, todėl jo trūkumas gali sukelti nerimą, įtampą ir net miego sutrikimus.
  • Galvos skausmai ir migrenos: Magnio trūkumas gali sukelti galvos skausmus, kurie gali būti stipresni nėštumo metu.
  • Nereguliarus širdies ritmas: Magnis padeda reguliuoti širdies ritmą, todėl jo trūkumas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar dažną širdies plakimą.

Sunkesni Simptomai:

  • Preeklampsija: Tai rimta komplikacija, susijusi su aukštu kraujospūdžiu ir baltymo atsiradimu šlapime nėštumo metu. Tyrimai rodo, kad magnio trūkumas gali padidinti preeklampsijos riziką.
  • Priešlaikinis gimdymas: Magnio trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, nes jis padeda atpalaiduoti gimdą ir apsaugo nuo per ankstyvų sąrėmių.
  • Mažas kūdikio svoris: Magnio trūkumas gali turėti įtakos kūdikio augimui ir vystymuisi, todėl jis gali gimti su mažesniu svoriu.

Dėl suaktyvėjusio metabolizmo nėščios moters organizmas per inkstus pašalina 25 % daugiau magnio nei įprastai, todėl jo atsargos organizme senka ypač greitai. Taip pat nėštumo metu, jau nuo 15 nėštumo savaitės, reikia daugiau magnio augančios gimdos ir vaisiaus audiniams. Trečiąjį nėštumo trimestrą vaisiaus organizme kasdien atsideda po 5-7,5 mg magnio. Mg++ koncentracija vaisiaus kraujyje gerokai viršija jo kiekį motinos kraujyje.

Nevartojant magnio papildomai, jo kiekis organizme nėštumo metu palaipsniui mažėja. Tačiau, kaip jau buvo minėta, organizmas gali laikinai mobilizuoti magnį iš audinių į kraują. Taip magnio kiekis kraujo serume lieka normos ribose (0,8-1,0 mmol/l), net jei jo sankaupos mažėja. Dėl šios priežasties kraujo tyrimas ne visada parodo tikrąjį magnio kiekį organizme.

Nėščioms moterims magnio trūkumas dažniausiai pasireiškia blauzdų mėšlungiu, tačiau taip pat gali sukelti ir kelis nepageidaujamus šalutinius efektus, o tai reiškia, kad persileidimų ir įvykusių ar gresiančių priešlaikinių gimdymų dažnis tokiu atveju akivaizdžiai išauga. Be to, dėl magnio trūkumo taip pat dažniau vystosi gestozės, t. y. hipertenzija kartu su proteinurija ir pernelyg didele edema (taip vadinama preeklampsija) bei, esant tam tikroms sąlygoms, net eklampsija. Magnio trūkumas taip pat veikia intrauterininį vaisiaus vystymąsi.

Magnio Šaltiniai Nėštumo Metu

Norint išvengti magnio trūkumo nėštumo metu, svarbu įtraukti į mitybą magnio turinčius maisto produktus. Štai keletas geriausių maisto produktų, kuriuos galite valgyti, kad padidintumėte magnio kiekį:

  • Tamsiai žalios lapinės daržovės (pvz., špinatai, kopūstai)
  • Riešutai ir sėklos (pvz., migdolai, moliūgų sėklos, saulėgrąžų sėklos)
  • Viso grūdo produktai (pvz., rudi ryžiai, avižos, grikiai)
  • Avokadai
  • Juodasis šokoladas
  • Ankštiniai augalai (pvz., lęšiai, avinžirniai, pupelės)
  • Tofu

Magnio Papildai Nėštumo Metu

Jei mityba nesuteikia pakankamo magnio kiekio, gali prireikti vartoti magnio papildus, tačiau svarbu tai daryti tik pasitarus su gydytoju. Per didelis magnio kiekis taip pat gali sukelti problemų, tokių kaip viduriavimas, pykinimas ar net širdies ritmo sutrikimai.

Visoms nėščioms moterims nuo 15 nėštumo savaitės reikia skirti dideles geriamąsias magnio dozes. Mažiausia dozė turi būti 300 mg ar 600 mg magnio per dieną. Jei inkstų funkcija normali, šitokia dozė praktiškai niekada nesukelia šalutinio poveikio. Tokiomis didelėmis dozėmis vartojamas magnis pasižymi silpnu laisvinamuoju poveikiu, kas nėštumo metu yra tik teigiamas faktorius. Todėl, jei užkietėja viduriai, nereikia vartoti papildomų laisvinamųjų priemonių (kurios gali skatinti ir gimdos susitraukimus). Esant nėštumo patologijai, kai gimdymo veikla slopinama beta-mimetikais, kartu vartojamas magnis stiprina beta-mimetikų poveikį ir mažina jų šalutinius reiškinius (pvz., kardiotoksinį poveikį vaisiui). Skiriant magnį, taip pat reikia mažiau sintetinių tokolitikų.

Nustatyta, kad nėštumo laikotarpiu pastoviai vartojamos didelės magnio dozės turėjo didelį teigiamą poveikį ir motinos, ir kūdikio sveikatai tiek prieš gimdymą, tiek po jo. Didelėmis magnio dozėmis gydytoms moterims gerokai rečiau pasitaikė tokios komplikacijos, kaip gresiantis ar įvykęs priešlaikinis gimdymas ar blauzdų mėšlungis, o jei komplikacijos vis dėlto pasireiškė, jos buvo ne tokios sunkios. Be to, magnį vartojusioms moterims gimė sveikesni vaikai: tai buvo sprendžiama pagal kūdikių, kuriems reikalingas gydymas intensyvios terapijos skyriuje, skaičių. Be to, magnį vartojusios moterys ligoninėje praleido gerokai mažiau dienų.

Rekomenduojama Magnio Paros Dozė Nėštumo Metu:

  • Nėščiosioms iki 18 metų: 400 mg per dieną
  • Nėščiosioms nuo 19 iki 30 metų: 350 mg per dieną
  • Nėščiosioms nuo 31 metų ir vyresnėms: 360 mg per dieną

Jei pastebite magnio trūkumo simptomus arba jūsų gydytojas nustato trūkumą, gali būti skiriami magnio papildai. Tačiau svarbu vengti per didelio magnio papildų vartojimo, nes tai gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių, tokių kaip viduriavimas, pykinimas ar net elektrolitų disbalansas.

Ką Dar Svarbu Žinoti Apie Mitybą Nėštumo Metu

Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.

Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.

Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža.

Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.

Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“.

Svarbu

Ši informacija nėra skirta pakeisti profesionalias medicinos konsultacijas. Visada pasitarkite su savo gydytoju dėl bet kokių sveikatos problemų ar prieš pradėdami vartoti papildus.

žymės: #Nestumo

Panašus: