Vaikas sugrįžta iš darželio nusiminęs, paskendęs ašarose, o gal net ir su mėlyne, nes vaikai jau ne pirmą kartą pasirinko jį nenaudėliškų išdaigų „taikiniu“? Žinoma, kad mamai norisi „pasiraitoti rankoves“ ir dumti tiesiu taikymu į darželį.
Kaip padėti vaikui tapti mėgstamu ir pripažintu?
Kad tapti vaikų mėgiamu ir pripažintu, yra reikalingi du dalykai: pasitikėjimas savimi ir geri bendravimo įgūdžiai. Todėl tėvams pirma rekomendacija būtų - išsiaiškinti, kuo kitiems vaikams „užkliūna“ jūsų mažasis? Galbūt jis dažnai serga, todėl jam niekaip nepavyksta susirasti grupėje draugų? Reikėtų pagalvoti, kaip jam su vaikais palaikyti ryšį ligos metu.
Vaiko išvaizda ir tvarkingumas
Gal jis labai išsiskiria savo išvaizda? Yra buvęs atvejis, kai iš vieno berniuko vaikai vis šaipydavosi ir vadindavo „kūtvela“. Kalbant su tėvais paaiškėjo, kad iš tiesų, jie rytais taip skuba, kad net neatkreipia dėmesio į vaiko šukuoseną. O vaiko plaukai vešlūs, stori, po nakties taip „sugula“, kad net ir suaugusiam juoką sukelia „šukuosena“, su kuria vaikas kasdien įžengia į grupę. Tas pats sakytina ir apie tvarkingumą - tai vienas svarbesnių dalykų.
Vaikas turi būti švarus, nusiprausęs, nesmirdėti (rūkalais, keptu kugeliu ar pelėsiu). Apranga taip pat turėtų būti pagal vaiko amžių (pvz., ne per trumpos kelnės) ir tvarkinga (ne suplyšęs megztinis su ištrūkusiom sagom ir ne riebaluota maikutė, seniai nebuvusi skalbimo mašinoje).
Vaiko savivertė ir bendravimo įgūdžiai
Antras dalykas - vaiko savivertė ir bendravimo įgūdžiai. Na, pastebėkite savo vaiką gimtadienių metu ar vaikų žaidimų aikštelėje. Kaip jis elgiasi? Ar eina su kitais vaikais į kontaktą? Gal čiuožiant čiuožykla, tyčia vaikams užstabdo eilę? O gal visai šalinasi vaikų? Arba kai ateina eilė jam čiuožti, bet pamato, kad ateina kitas vaikas, vietoj to, kad čiuožtų, kažkodėl pasitraukia ir užleidžia kitam eilę? Pastebėję tokias situacijas, pamokykite vaiką, patarkite kaip elgtis.
Paskatinkite kalbėtis su vaikais, savo pavyzdžiu tai parodykite - užkalbinkite kitus vaikus patys. Lavinkite bendravimo įgūdžius. Dėl savivertės - jei manote, kad vaikas pernelyg pasyvus, nedrąsus, nekalbina pirmas kitų vaikų, galbūt jis per mažai savimi pasitiki? Tokiu atveju būtinai pastebėkite bent mažiausią jo progresą, pagirkite, pastebėkite jo pažangą ir pasakykite, kad labai tuo džiaugiatės.
Pagalba iš šalies
Rekomenduotina pasikalbėti su auklėtoja ir paprašyti jos pagalbos. Arba suorganizuokite grupės vaikams šventę ar iškylą, kurioje jūs būtumėte organizatoriai. Tada vaikas jaus šalia „savą“, jausis tvirčiau ir labiau pasitikės, bus drąsesnis.
Ką daryti, jei vaikas vis tiek skriaudžiamas?
O ką daryti, jei visgi jūsų vaikas tvarkingas, švarus, mandagus, savim pasitikintis ir draugiškas mažylis ir, nepaisant to, grįžta namo praskelta lūpa, su mėlyne ar įbrėžimu? Tuomet verta pasikalbėti su auklėtoja, kad sužinoti daugiau apie situaciją grupėje. Galbūt iš tiesų tai buvo nelaimingas atsitikimas - juk maži vaikai juda kaip vijurkai ir netyčia kuris galėjo suduoti, pvz., kaladėle.
Bendravimas su auklėtoja ir agresiją naudojusio vaiko tėvais
Kai eisite kalbėtis su auklėtoja, stenkitės tai daryti be kaltinimo gaidelės balse ir be pretenzijų (visgi ne ji namuose išaugino tą mažą despotuką ir jau kas jau kas, bet ji mažiausiai norėjo, kad taip nutiktų). Vaikų agresija paprastai yra santykių namuose pasekmė (kai mušamas vaikas muša kitus žmones, kai žeminamas vaikas žemina kitus). Taigi, auklėtoja galėtų pasikalbėti ir su mažojo „negadėjo“ tėveliais. Pasiūlyti apsilankyti pas psichologą. O kompetetingas psichologas iškart supras, kur „šuo pakastas“ ir vietoj vaiko prakonsultuos tėvus...
Jeigi gi pasirodytų, kad tėvai „alergiški“ psichologams, tuomet dar viena išeitis būtų auklėtojai pasikalbėti su darželio psichologu ir pasitarti, ką daryti, galbūt pakviesti specialistą vesti specialius užsimėmus, skatinačius vaikus draugiškai bendrauti.
Ar mokyti vaiką duoti atgal?
Dar dažnai tėvams ir pedagogams kyla klausimas - mokyti vaiką duoti atgal ar ne. Iki trejų metukų to daryti neverta, nes vaikas dar apskritai neskiria situacijų, kada užsimoti, o kada - ne. Vyresni vaikai ima situacijas skirti, tačiau dar nemoka pamatuoti smūgio jėgos. Vėlgi pavojinga... Na, o kai jau vaikas būna tokio amžiaus, kai skiria situacijas ir moka pamatuoti jėgą, deja, jau būna per vėlu mokyti „naujo“ elgesio.
Konkretaus atvejo analizė
Vilnietės dukrai neseniai suėjo šešeri, kaip ir minimam berniukui, - juodu baigia priešmokyklinę darželio grupę. Ramunė papasakojo, kad dėl savo dukros bijo ne be rimtos priežasties - nuo agresyviai nusiteikusio grupės draugo rimtai nukentėjusi yra ir ši, ir kita mergaitė. „Vieną dieną sako - nedraugauk su kitais, mylėk tik mane. Bet kai užeina pykčio priepuoliai, jis tampa nekontroliuojamas ir tuo metu gali padaryti bet ką. Gali imti muštis, draskytis, stumdytis, kandžiotis. Vienai grupės mergaitei yra išrovęs auskarą. Auklėtojos ne visada spėja pamatyti. Kartą dukrą išgelbėjo pro šalį ėjęs kiemsargis - jie buvo kieme ir dėl kažko supykęs tas berniukas pargriovė mano dukrą, atsisėdo ant jos ir ėmė daužyt veidą“, - pasakojo vilnietė.
Bijodama dėl savo dukros ji nuolat mergaitei pataria būti nuo berniuko atokiau, saugotis jo. „Kasdien jai sakau - nedraugauk su juo. Netgi tada, kai jis prie tavęs lenda, kai sako, kad tu esi jo geriausia draugė. Nes kai užeis priepuolis, vėl bus blogai, trenks tau, - dalijosi Ramunė. - Kai nesulaukia draugiško atsako, tada imasi prieš mano dukrą keršto. Pavyzdžiui, pats ką nors padaro ir prieš auklėtoją viską bando suversti mano vaikui. Kitus vaikus bando prieš ją nuteikti, sako: nedraugaukit su ja, jos batai negražūs, ji smirda ir pan.“ Anot moters, darželio grupės auklėtojos irgi pataria nuo agresyvaus berniuko laikytis toliau.
Psichologės komentaras
Psichologė pabrėžė, kad svarbiausia nepamiršti, jog už vaikus yra atsakingi ir mokytojai, ir tėvai, o į pagalbą visada galima kviesti darželio švietimo pagalbos specialistus ar administraciją. „Tai tėvų teisė, darželio bendruomenė privalo užtikrinti vaikų saugumą ir į tokias situacijas reaguoti, - komentuodama situaciją sakė R. Gudelytė-Bagdonė. - Svarbu nepamiršti, kad tęstinio smurto atveju už problemos sprendimą atsakingi ne tik skriaudžiamo vaiko tėvai, bet ir smurtaujančio. Reikia kalbėtis, situaciją bandyti spręsti, o tėvams - suprasti vieniems kitus, nes nebūtinai smurtaujančio vaiko tėvai yra piktybiški ar aplaidūs, vaiko smurtinio elgesio priežasčių gali būti daug.“
- Taigi ką patartumėte daryti, jei vaiką jo ugdymo įstaigoje vis skriaudžia kitas vaikas? Ir ne tik prasivardžiuoja, laido bjaurias replikas, stengiasi įžeisti, bet ir stumdo, mušasi. - Atsakant į klausimą, ką daryti, turbūt svarbiausias dalykas bet kokioje smurtinėje situacijoje (stebint fizinį ar psichologinį smurtą) yra reaguoti iš karto, nelaukti ir nepalikti vaikų to spręsti savarankiškai. Pirmiausia tokius dalykus pamatęs reaguoti turi darželio mokytojas.
Mokytojo vaidmuo
Mokytojo pareiga riboti bet kokį smurtą grupės aplinkoje, padėti vaikams susikalbėti, susitarti, atspindėti jų išgyvenamas emocijas. Mokytojas kasdien turi vaikams priminti grupės taisykles (kuo konkretesnės, aiškiai suprantamos 5-6 pagrindinės taisyklės), kurios turi būti visiems vaizdžiai matomos pagrindinėje vaikų grupės patalpoje. Jeigu mokytojas mato, kad situacija yra tęstinė ir vaikų tarpusavio smurtas nėra socialinių įgūdžių trūkumas, kai mato, kad vaikai puikiai žino taisykles, tačiau vis tiek jų nesilaiko, turėtų pasikalbėti su ugdytinių tėvais ir ieškoti problemos sprendimo kartu.
Smurtaujančio vaiko elgesio priežastys
Labai svarbu stebėti ir bandyti išsiaiškinti tokio vaikų elgesio priežastis. Bet koks vieno asmens tęstinis smurtaujantis elgesys yra agresija, nukreipta prieš kitą, kas gali rodyti užspaustus smurtaujančio vaiko jausmus, paties vaiko patiriamą nepriežiūrą ar smurtą, savireguliacijos stoką, taip pat vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą ar kitus raidos sutrikimus, neretai prie tam tikrų sąlygų pasižymi impulsyviu agresyviu elgesiu. Priežasčių gali būti daug, taigi, reikia aiškintis elgesio priežastis ir bandyti jas pašalinti, nes pats elgesys - tik galutinis visos lygties rezultatas, nereikėtų susitelkti vien ties smurto faktu.
Psichologo pagalba
Tokiose situacijose būtų labai naudingas darželio psichologas, kuris tikrai padėtų įsigilinti į situaciją, pažvelgtų į ją iš įvairių perspektyvų, galbūt atliktų smurtaujančio vaiko funkcinę elgesio analizę, individualiai pasikalbėtų su vaiku (gavęs tėvų sutikimą), galbūt paskirtų tęstinius susitikimus. Čia svarbu nepamiršti ir to vaiko, prieš kurį yra smurtaujama. Suaugusiems reikia visais įmanomais būdais užtikrinti jo saugumą grupėje, jis turi žinoti, kad nutikus bet kokiai smurtinei situacijai jis gali pasikalbėti su suaugusiuoju ir sulaukti paramos, užsitikrinti saugumą.
Kaip elgtis skriaudžiamam vaikui?
- Ką būtų galima patarti pačiai mergaitei, kaip jai toliau elgtis? Gal mokyti bendramokslį ignoruoti, gal gintis, o gal toliau draugauti? - Mergaitė tikrai neturėtų galvoti apie tai, kaip jai reikėtų apsiginti nuo smurtaujančio vaiko. Galvojimas, kaip apsiginti, t.y. apie galimą smurtą dar labiau kelia vidinę įtampą, pažeidžia saugumą, vaikas tarsi nuolatinėje kovinės parengties būsenoje dėl kovos už savo saugumą, taip tikrai neturėtų būti. Natūralu, kad mergaitė vengs būti šalia smurtaujančio vaiko, nors, kad ir kaip ten būtų, į visas smurtines - tiek į vienkartines, tiek į besitęsiančias - situacijas privalo reaguoti suaugusieji, jie turi padėti vaikams spręsti tiek tarpusavio konfliktus, tiek vidines problemas, kad ir kokia būtų smurtaujančio vaiko elgesio priežastis.
Skriaudiko elgesio motyvai
- Kaip vertinti tai, kad apsisukęs skriaudikas kviečia mergaitę kartu žaisti, sako, kad ji - geriausia draugė, kad myli ją? Gal tai ką nors pasako apie vaiką ir jo šeimą? - Spėjimų dėl tokio vaiko elgesio gali būti ne vienas, priklausomai nuo to, kokia yra vaiko smurtinio elgesio priežastis. Pavyzdžiui, vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, pasižymi impulsyviu elgesiu, t.y. kai yra stipriai sudirginti, pasielgia impulsyviai (pavyzdžiui, mušasi), o po to, emocijoms atslūgus, supranta, ką padarė, ir ateina grupės draugo atsiprašyti, nori toliau su juo draugauti. Tam, kad būtų galima geriau suprasti situaciją, svarbu kalbėtis su vaiko tėvais. Tokius susitikimus galima organizuoti patiems, o jeigu tėvai nesutinka, galima prašyti darželio administracijos pagalbos. Skriaudžiamo vaiko tėvai neturėtų situacijos bandyti išspręsti vieni.
Ką daryti skriaudiko tėvams?
- O kaip turėtų elgtis skriaudiko tėvai? Ką jiems patartumėte? - Tėvai, kurių vaikas smurtauja, turėtų pagalvoti, kas gali lemti tokį jų vaiko elgesį. Svarbu, kad jie aktyviai bendradarbiautų su grupės mokytoja, padėtų išsiaiškinti smurtaujančio vaiko elgesio priežastis, stengtųsi kartu ieškoti geriausio sprendimo, tartųsi su psichologu, atsižvelgtų į kitų vaiko pagalbos specialistų rekomendacijas, o esant reikalui kreiptųsi pas kitus specialistus dėl galimų sutrikimų nustatymo. Tikslas yra vienas - padėti vaikui, o tai yra tėvų pareiga.
Tėvų patarimai, kaip elgtis, jei vaikas skriaudžiamas
- Aiskiai pasakykit aukletojom, kad netoleruosit jei jusu vaikas bus skriaudziamas. Ne gi taip sunku uz savo vaika pastovet, uzuot tas psichologines knygeles skaicius.
- kalbėt su tų vaikų mamom reikia.
- Ar gynėjai taip visuomet stovės šalia iki sūnaus pilnametystės? Gali būti, kad berniokėlio savivertė nepakankama. Tai lyg patvirtina mamos žodžiai, kad kitais metais vaiką skriaus jau kiti ... Turėtų padėti DAŽNESNI`PAGYRIMAI, sūnaus paskatinimai savarankiškai daryti tai, ką iki šiol padarydavo tėvai, gal - pačiam rengtis, praustis rankas, susidėti daiktus, pačiam pavalgyti, na sudaryti sąlygas vaikui pačiam daryti tai, ko jis iki šiol nemokėjo, ar nenorėjo, o gal - bijojo savarankiškai atlikti...
- Jei 3-metis suauges turi but, o aukletojos nieko nemato, seka isvada, kam isvis tas darzelis. As pvz, kai palieku savo vaika darzelyje tikiuos jog bus palavintas, pavalgydintas ir PRIZIURETAS. na bent jau priziuretas, kiti punktai dar ne tiek svarbus.Zinoma visko atsitinka, bet aukletoja TURI zinoti, kodel taip nutiko.
- Pasitikejimo vaikas neigaus tikrai, jei bus visu skriaudziamas, o svarbiausias zmogus pasaulyje JO MAMA neapgins. Gal pati galit su ta "meda" ar kuom pakalbet.
Darželio atsakomybė
Eilinį kartą įsisiautėjusiam darželinukui pastūmus bendraamžį, šis stipriai susižalojo veidą. Nors tarp tėvų ir darželio pasirašomose sutartyse yra punktas, kad darželis gali vienašališkai nutraukti sutartį, kai ugdytinio elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę darželio vaikų arba darželio darbuotojų saugumui, visai darželio grupės bendruomenei žinoma problema buvo ignoruojama. Išklausiusi tėvų skundų ir nuogąstavimų darželio vadovė prašė tėvų empatijos ir kantrybės.
Pozicija - padėti vaikui
Paprašyta pakomentuoti tokias situacijas „Pagalbos vaikui centro“ vadovė Olga Iljina sakė, kad jai dažnai tenka girdėti, jog darželiuose pasitaiko agresyvių vaikų, kurie trukdo mokytojams ir skriaudžia, erzina kitus klasės vaikus. Ji pastebi, kad Lietuvoje dažnai norima tokį iššūkį spręsti paprasčiau - reikalauti pašalinti agresyvų vaiką iš klasės ar ugdymo įstaigos, nes kai nėra agresyvaus vaiko klasėje - nėra problemos. Niekas nesuvokia, kaip turėtų jaustis toks pašalintas vaikas, kuris dar kartą gavo aplinkos patvirtinimą, kad niekas jo nesupranta ir nenori jam padėti.
Ji pastebi, kad Lietuvoje dažnai norima tokį iššūkį spręsti paprasčiau - reikalauti pašalinti agresyvų vaiką iš klasės ar ugdymo įstaigos, nes kai nėra agresyvaus vaiko klasėje - nėra problemos. Niekas nesuvokia, kaip turėtų jaustis toks pašalintas vaikas, kuris dar kartą gavo aplinkos patvirtinimą, kad niekas jo nesupranta ir nenori jam padėti.
Švietimo specialistų pagalba
Šiuo aprašytu atveju darželio bendruomenei pagalbą turėtų teikti psichologas, socialinis ir/arba specialusis pedagogas. Jeigu darželis jų neturi, galėtų kreiptis pagalbos į savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą. Turėtų būti atliktas situacijos vertinimas, parengtos rekomendacijos, vaiko tėvams neįsitraukiant į pagalbos procesą, į pagalbą turėtų būti kviečiami Vaiko teisių apsaugos specialistai.
Ugdytojo vaidmuo
Donatas Kubilius pabrėžė, kad saugumas yra vienas pagrindinių elementų sklandžiam mokyklos ar darželio darbui: „Jeigu mes nekalbėsime apie ugdomuosius dalykus, saugi aplinka yra visa ko pagrindas normaliam įstaigos funkcionavimui.“ Jo tikinimu, jei tėvai ieško pagalbos, nes jų vaikai patiria smurtą - su reakcija jau vėluojama. „Ne tėvai pirmieji turi pastebėti smurtą darželyje ar mokykloje. Pamačiusi pirmuosius signalus, turi reaguoti ugdymo įstaiga, - sakė D. Kubilius. - Dar daugiau - ji iš anksto turi atlikti „namų darbus“ ir, prieš vaikui prisijungiant prie grupės, mokytojai ar administracija turėtų susitikti su jo šeima ir išsiklausinėti, kaip vaikas reaguoja į įvairias situacijas.
Jeigu darželis/mokykla pastebi smurto atvejį, turėtų būti individualiai informuojami ne tik vaiko, kuris elgiasi netinkamai, bet ir skriaudžiamo vaiko tėvai. Kai kalbama su agresyvaus vaiko šeima, svarbu nubrėžti mokyklos ar darželio poziciją ir ribą bei sutarti neginčijamus dalykus - kad smurtas nebus toleruojamas. Ypač, jeigu tai nėra vienetinis atvejis.
Situacijos sprendimo būdai
Situacijos sprendimo būdų yra įvairių: šeimos sutikimas, kad vaiką stebėtų vaiko gerovės komandos specialistas, galbūt - papildomas asistentas, kuris prižiūri vaiką, be to, gali būti, kad vaikui iš pradžių naudingesnė trumpesnė diena mokykloje, palaipsniui trukmę ilginant. Ne pro šalį būtų gauti ir rekomendacijas iš Vaiko raidos centro ar Pedagoginės, psichologinės tarnybos - svarbu įtraukti specialistus, kurie labiausiai gali padėti vaikui.
Vaiko pašalinimas
Vis tik mokyklos direktorius neneigė, kad kartais išeitis gali būti ir vaiko pašalinimas iš ugdymo įstaigos. Tačiau nors kartais tai ir atrodo lengviausias kelias, taip nėra, sakė jis: „Jeigu abi pusės nori bendradarbiauti ir mato išeitį bei sutinka laikytis susitarimų, reikia šiuo keliu eiti - juk svarbiausia yra ne bėgti nuo problemos, o ją spręsti. Jeigu vaikas bus pašalintas, problema bus išspręsta laikinai - iki kitos tokios situacijos, nes nebus išmoktos pamokos dirbti su sudėtingesniais vaikais.
D. Kubilius atkreipė dėmesį, kad nesprendžiant situacijos smurtaujantis ar pykčio nemokantis valdyti vaikas didina savo ir bendraklasių atskirtį, nes vaikai pradeda jo vengti - dėl agresyvaus elgesio jie dažnai patiria nerimą, baimę ir nebenori eiti į mokyklą. Todėl mokyklos vadovas dar kartą primena, kad svarbu turėti tęstinius susitikimus - po jų tėvai labiau atsiveria, papasakoja, kaip sprendžia situacijas namuose ar kitoje aplinkoje. Svarbu surasti kryptį, metodus, kurie padeda, bei juos taikyti ir namuose, ir ugdymo įstaigoje.
Reikia suprasti, kad tokios situacijos neišsprendžiamos per savaitę, tam reikia laiko, kalbėjimosi ir plano, kurio laikomasi. Tačiau dirbti reikia keliomis kryptimis, nes svarbus ne tik smurtaujantis, bet ir smurtą patiriantis vaikas, todėl reikėtų pasikalbėti su kitais vaikais, juos nuraminti, pasakyti, kad mes visi iš šios situacijos mokomės. Geriausias variantas - bandyti surasti būdą, kaip šiems vaikams padėti, jų nesupriešinant“, - dėstė D. Kubilius.
Mamos laiškas ir psichologės atsakymas
Klausimas: Esu mama, kuri augina dviejų metukų dukrytę. Darbas pilną darbo dieną, turiu pietų pertrauką, dirbu su žmonėmis, jaunimu, vaikais. Bet…. kad ir kaip būtų liūdna, man kaip mamai, mes niekaip „nesusidraugaujame” su grupe. Mano dukrytė, kenčia nuo kitų vaikų. Praleisdama darželyje ne pilną dieną, o vos pusdienį, ji namo grįždavo su mėlynėmis veido srityje, tai įkandimas, tai įžnybimas, tai sudavimas su žaislu, tai su kumščiu mušimas. Tam kartui gal ir suveikdavo tie žodiniai pasakymai, juo labiau, kad ji darželyje praleidžia labai nedaug laiko. Toks jausmas, kad auklėtojos nelaiko tavęs žmogumi, nesupranta, kaip yra skaudu, kad mylimas vaikas yra kitų vaikų skriaudžiamas. Aš puikiai suprantu, kad tai gali nutikti ir netyčia, kažkas stumtelės, kažkas įžnybs, bet nejaugi tai turi vaikas kęsti kiekvieną dieną, nejaugi aš turiu užsimerkti ir nieko nematyti? NE! Suprasčiau jei būtų tai pavieniai atvejai, bet dabar tai nutinka kas dieną. Kaip man elgtis? Kaip į tokius dalykus reaguoti? Tylėti? Užsimerkti? Tai kokia aš mama turiu būti, kad nematyčiau tokių dalykų? Kaip kalbėtis su abejingomis auklėtojomis, kad vaikas toje aplinkoje jaustųsi saugiai?
Pirmiausiai, tai mes visos be galo mylime savo vaikus, esame pasiryžusios juos ginti kaip vilkės ir ypač jautriai reaguojame, kai juos kas nors nuskriaudžia. Nenoriu nuvertinti Jūsų situacijos, visko būna, tačiau esu linkusi manyti, kad vis dėlto Jūs gal ir per jautriai reaguojate į situaciją. Per savo trijų vaikų darželinę karjerą mačiau visko, tačiau, kad auklėtojos leistų išsikeroti tokiam sistemingam kito vaiko žalojimui, to nebuvo niekada.
Mamos patarimai
Kiek pamenu, problema visuomet buvo su vaikais, kuriuos augina, o tiksliau, lepina, močiutės, tie, kurie jau tikrai gali lankyti darželį visą dieną, tačiau leidžiami tik pusę dienos be rimtos priežasties ir „supermamyčių“ vaikučiai, kurios bet kokį įbrėžimą prilygina smurtui. Auklėtojų pareiga sužiūrėti tokį elgesį ir mokyti vaikučius priimtinesnių bendravimo formų, bet jos nevisagalės. Jūs rašote, kad dukra labai daug visko moka, yra draugiška, namuose pridariusi daug visokių darbelių, viskas labai šaunu, tačiau buvimas namuose ir buvimas darželyje labai skiriasi. Namuose ji apsaugota nuo visokiausių negandų, tuo tarpu darželyje turi atrasti savo vietą pati. Atminkite vieną dalyką, gyventi reikės Jūsų dukrai, o ne Jums.
Nuo pat mažų dienų reikia suteikti vaikui galimybę tapti savarankišku, įgyti pasitikėjimo savo jėgomis, leisti jam išgyventi ir nemalonius jausmus. Būdami kolektyve, vaikučiai mokosi buvimo su kitais, bendravimo ir bendradarbiavimo pagrindų, kas savo ruožtu yra be galo svarbu besivystančios asmenybės ateičiai. Jei pastebite, aš nesikoncentruoju į patį vaiko skriaudimo faktą, noriu Jums esamą situaciją parodyti truputį plačiau. Kas gi būna vėliau, kai tėvai perdaug saugo savo vaikus? O gi štai kas: kartu ruošiami namų darbai, kartu lankomi būreliai, kartu lankoma mokykla, kartu sprendžiami konfliktai ir t.t.
Vaikai - ne mūsų nuosavybė. Tėvai turi būti šalia, stebėti ir pataisyti vaiką, tačiau ne perdėtai saugoti ir viską daryti už jį. Pasitikėjimas vaiku - geriausia, ką tėvai gali duoti vaikui. Kitas Jums patarimas, jei situacija darželyje nesikeičia, perveskite vaiką į kitą ugdymo įstaigą, ar pakeiskite grupę, tuomet ir pati suprasite iš kur ta problema. Ir dar, rašote, kad dukrelė - Jūsų gyvenimo pilnatvė, Jūsų džiaugsmas.
Vaikus mes gimdome ne todėl, kad mums būtų linksmiau gyventi, kad nesijaustume vieniši, kad senatvėje atneštų stiklinę vandens. Vaikai yra ne mums, mes esame vaikams!
Panašus:
- Mano Vaikas Autistas: Kaip Padėti ir Palaikyti? Patarimai Tėvams
- Knyga "Mano vaikas nieko nevalgo": kaip spręsti valgymo problemas?
- Gimtadienio Animacija: Kaip Sukurti Neužmirštamą Šventę Vaikams ir Suaugusiems!
- Kaip Išsirinkti Geriausias Vaikiškas Lygumų Slides – Patarimai ir Top Rinktinės
- Anaftin® Vaikams: Efektyvus Sprendimas Greitam Burnos Žaizdelių Gydymui