„Lietùviais ẽsame mẽs gmę“ - daina ir neoficialus Mažosios Lietuvos himnas, turintis gilias istorines šaknis ir svarbų vaidmenį Lietuvos kultūroje.
Dainos Istorija ir Autorystė
Šios patriotinės giesmės ištakos siekia Georgo Sauerweinо-Girėno eilėraštį Lietuwninkai mes esam gimę. Eilėraštis pirmą kartą išspausdintas Lietuwiszkame Auszros kalendoriuje ant metų 1884. Jis buvo virtęs jaunųjų lietuvininkų giesmele ir giedotas pagal evangeliškos giesmės melodiją.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą sutrumpinus tekstą, kiek jį pakeitus bei kompozitoriui Stasiui Šimkui parašius muziką 4 balsų chorui, tapo populiaria lietuviška patriotine daina. S. Šimkaus sukurtos melodijos pradžia skambėdavo kaip Lietuvos radiofono šaukinys iki Lietuvos Respublikos prievartinio prijungimo prie SSRS.
Reikšmė ir Poveikis
Ši daina Klaipėdoje 1989 V 27 prasidėjo ir Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ I (steigiamasis) susiėjimas - dainą atliko mišrus choras Klaipėda (vadovas prof. Kazys Kšanas). Atkurtosios nepriklausomybės metais Lietuviais esame mes gimę melodijos šaukiniu prasidėdavo Lietuvos Sąjūdžio laidos Lietuvos valstybinėje televizijoje, Pirmosios radijo programos naujienų laidos.
Vėliau užleido vietą Vinco Kudirkos dainai - tautinei giesmei Lietuva, Tėvyne mūsų, tapusiai Lietuvos Respublikos oficialiuoju himnu. Tačiau jos visam laikui liko greta.
Stasys Šimkus ir Jo Indėlis
Komp. Stasio Šimkaus muzika sukelia lietuviškus jausmus, kurie yra vienodi išeivių ir Lietuvoje esančių tautiečių širdyse. Bet tie jausmai tarnauja skirtingiems tikslams. Mums, išeiviams, Stasio Šimkaus dainos duoda tėvų žemės bei tėvynės prisiminimus, grąžina mus į praeitį, kurios mes nė vienas meužmiršime. Lietuvoje esantiems tautiečiams Stasio Šimkaus dainos padeda išlikti bei išsilaikyti lietuviais. Jos taip pat duoda progą susiburti dainos vardu ir pasireikšti savo jausmams.
Poetas Stasys Santvaras, buvęs jo mokinys, o vėliau geras draugas, rašo apie Stasio Šimkaus gimtinę, kur jis augo ir praleido vaikystę: "Seredžius - tai pusiaukelė tarp Kauno ir Jurbarko. Tai vietovė, kur skaidriavandenė Dubysa įsilieja į Nemuną. Seredžiaus apylinkės - seni, soduose ir gėlėse paskendę kiemai, ariami laukai, pievos ir lankos, į giloką daubą įsmukusi Pieštvė su garsiu Palemono kalnu, kapai kapeliai, milžinkapiai garsėjo ne tik gamtiniu grožiu, bet ir gilia Lietuvos praeitim. Tai tokiose gamtinio grožio ir istorinės rimties kupinose apylinkėse gimė ir augo komp. Stasys Šimkus."
Pats Stasys Šimkus 1916 metais yra parašęs apie savo vaikystę: "Netoli didelės upės, Nemuno, yra ilgas ilgas kaimas - Motiškiai, Seredžiaus parapijoje. Viduryje kaimo stovėjo pakrypus bakūžė, joje gyveno, lyg kregždė su kregždukais moteriškė su vaikais, tai buvo mūsų motutė su mumis... Siūdama, verpdama, mama tankiai niūniuodavo liūdnai ir graudžiai. O aš klausydavau to liūdno mamos niūniavimo ir vaitojančio vėjo lauke."
Vėliau kompozitorius Stasys Šimkus yra pasakęs: "Mūsų senoji liaudies daina pamažu nyksta, bet senosios dainos turi tiek kilnaus tyro grožio, kad, jas nedainuodami, nustojam dideliausių dvasios turtų."
Koncertai ir Minėjimai
Sausio 14 d., šeštadienį, 18.30 val. Žvejų rūmuose klasikinės muzikos gerbėjų laukia iškilmingas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koncertas „Lietuviais esame mes gimę“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio sudarytoje koncerto programoje skambėsiantys kūriniai tarsi tiesia laiko tiltą, jungiantį Klaipėdos krašte daugelį amžių dominavusios vokiškos kultūros terpėje XX a. pradžioje sunkiai puoselėtus lietuvybės daigus su XXI a. pradžios Klaipėdoje kuriama šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muzika.
Savotiška įžangą į šią istorinio įvykio - lygiai prieš šimtą metų vykusio Klaipėdos sukilimo ir jo išprovokuoto Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos - įkvėptą programą taps lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) sukurtos simfoninės poemos „Miške“ (1900-1901) atlikimas.
Į koncerto programą įtraukta ištrauka iš jo simfoninės poemos „Nemunas“. Kaip vargonininkas, tautinio chorinio judėjimo organizatorius ir chorvedys, S. Šimkus visą savo kūrybinį gyvenimą rūpinosi vokalinio repertuaro gausinimu, harmonizavo liaudies dainas, naudojo folkloro melodijas ir intonacijas originalioje kūryboje.
Iš šios jo kūrybinio palikimo dalies koncerte skambės harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Tamsioj naktelėj“ ir „Anoj pusėj Dunojėlio“, taip pat jo originali daina „Kur bakūžė samanota“ Prano Vaičaičio žodžiais, dėl savo nepaprasto populiarumo tapusi kone liaudies dainų repertuaro dalimi. Istorinei progai skirtoje programoje neapsieita ir be kitos populiarios S. Šimkaus dainos - patriotinės giesmės chorui „Lietuviais esame mes gimę“, tapusios ir visą koncerto programą įvardijančiu šūkiu.
Neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir realiu pretendentu į Lietuvos Respublikos himną šalia Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ laikytai dainai kompozitorius pasirinko šiek tiek pakeistą ir sutrumpintą Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein) eilėraštį „Lietuv’ninkai mes esam gimme“, pirmąkart išspausdintą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais.
XXI amžiaus Klaipėdos muzikinei kultūrai koncerte atstovaus du šiame mieste gyvenantys ir kuriantys kompozitoriai - Loreta Narvilaitė ir Vladimiras Konstantinovas. „Tai pjesė Klaipėdos krašto dainos motyvais. Tarp atlikėjų yra ir choras, tačiau ne kaip „nešančioji konstrukcija“, o veikiau kaip orkestro skambesio atspalvis“, - atskleidžia kompozitorius.
Vokiškąjį Klaipėdos krašto kultūros dėmenį primins koncerto pabaigoje KVMT simfoninio orkestro ir choro atliekama Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ (1935-1936) pirmoji dalis „O Fortuna“. „Iš „O Fortuna“ skambesio pažinsite, kokie muzikos vėjai prieš šimtmetį vyravo Europoje. Ši muzika - lyg vokiškojo periodo Klaipėdoje simbolis. Apie amžinąjį gyvenimo ratą pasakojanti C. Orffo kantata mums primena Klaipėdos krašto patirtis: įvykiai keičia vieni kitus - perversmai, karai, kovos. Bet nepaisant nieko gyvenimas tęsiasi!“, - sako maestro Tomas Ambrozaitis.
Kviečiame paminėti Klaipėdos krašto prijungimo 100-metį su klasikine muzika! Šiai progai Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras parengė Klaipėdos praeitį ir dabartį jungiančią teminę programą „Lietuviais esame mes gimę“, kurią klausytojams pristatys sausio 14 d., šeštadienį, 18.30 val. Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų Didžiojoje salėje.
Paskaita, kurią skaitė Stasio Šimkaus sūnus Neris Šimkus Juno Beach Floridoje lietuvių surengtame minėjime 1987 m. Todėl nenuostabu, kad jį Lietuvoje mini daug didesniu mastu negu išeivijoje.
Albina Danisevičiūtė rašo apie komp. Stasio Šimkaus minėjimą - koncertą Seredžiuje, kompozitoriaus gimtinėje: "Nebėr jau bakūžės samanotos. Šioje vietoje užristas nemažas paminklinis akmuo, kur prieš 100 metų gimė žmogus su menininko širdimi. Gyva Stasio Šimkaus muzika, amžini ir nepajudinami jos pamatai: Lietuva, jos dainos, jos upės, laukai ir žmonės... Tai išsinešė iš koncerto kiekvienas. Čia korespondentė keliais paprastais žodžiais pagavo ir aprašė, kodėl komp.
Lietuvos muzikologė Danutė Palionytė, kuri 1967 metais paruošė detalią Stasio Šimkaus monografiją, sako: "Įdėmiau įžvelgus į Stasio Šimkaus epistolinį palikimą, matyti, kad jo aktyvios kūrybinės bei visuomeninės veiklos faktoriai visada buvo tautinės kultūros ugdymo idėjos ir fanatiškas pasiaukojimas menui - muzikai. Muzika - dausų karalienė, saulių saulė, ji žmogaus ir tautos siela".
Poetas Faustas Kirša, kuris buvo senas ir geras Stasio Šimkaus draugas, taip apie jį yra pasakęs: "Šimkus turėjo visas genialaus žmogaus žymes: besąlyginį pasiaukojimą menui ir tautai. Jis buvo muzikos filosofas. Jis kūrė tautos dvasią iš savęs. Tokių muzikų yra mažai. Šimkus turėjo Tumo - Vaižganto bruožų: kovoti dėl visko kas teisinga.
Paėmiau jo atsiminimų ištraukas, nes aprašyti koncertai buvo būdingi komp. Poetas Stasys Santvaras savo rašinyje yra pasakęs: "Ne vieną kartą ir ne vieno asmens jau buvo tarta, kad "lietuviški vakarai" lietuvių tautos atgimimui turėjo didelę ir sunkiai be-pasveriamą reikšmę. Galima drąsiai sakyti - Stasys Šimkus rengė "lietuviškus vakarus" visoje Lietuvoje.
O šiandien Vilniuje šių laikų Lietuvos muzikologas ir meno kritikas Edmundas Gedgaudas taip rašė: "Mūsų šimtmečio pradžioje, kažin kas paleido lakią frazę "Šimkaus pilna visa Lietuva", komponuojančio, diriguojančio, chorus ir muzikos mokymą organizuojančio, liaudies dainas renkančio, su abejingais tautos kultūrai nuožmiai kariaujančio. Tokį jį prisiminti yra prasminga ir dabar naujais vėjais dvelkiančiom dienom. Vėl Šimkum užvirė visas kraštas. Tautos dvasios gaivintoją pagerbė kaip kas išmanė ir sugebėjo.
Taip atrodo, ką Stasys Šimkus darė gyvas būdamas, kad pakeltų ir pažadintų savo tautą. Džiaugiuosi, kad bent šiuo trumpu žodžiu šioje šalyje galiu pagerbti savo tėvą. Taip, tai kompozitoriaus ir dirigento Stasio Šimkaus (1887-1943) daina „Lietuviais esame mes gimę“, sukurta ir su dedikacija „giliai gerbiamam Vîdûnui“ išleista Peterburge, 1912 metais.
Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Georgo Sauerweino (Jurgis Zauerveinas, 1831-1904) eilėraštis „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ pirmą kartą buvo išspausdintas laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais, o „Aušros“, kurioje bendradarbiavo J. Zauerveinas, kalendoriuje - 1884 metais.
Užfiksuota, jog daina pagal šias eiles buvo dainuota „Birutės“ dešimtmečio šventėje Tilžėje 1895 metų vasario 17 dieną, tačiau melodijos autorius liko nežinomas. 1896 metų vasario 16 dieną „Birutės“ šventėje vargonininko V. Nacevičiaus (1875-1943) vadovaujamas choras atliko jo šiuo tekstu sukurtą dainą.
Vėl nenurodant autorystės minima, jog J. Gruodžio vadovaujamas choras Mintaujoje 1906 metais atliko keletą dainų, o daina pagal šias eiles buvo tiesiog ypatinga. Leidinyje „Lietuvių tėvynės dainos“ (Tilžė, 1911 m.) buvo publikuota Alberto Niemanno daina pagal šias eiles. Tačiau išpopuliarėjo tik 1908 metais sukurta ir 1912 metais Sankt Peterburge išleista Stasio Šimkaus daina, Kaune atlikta „Dainos“ draugijos koncerte 1911 metais - caro valdininkai ją laikė „blogesne net už „Marselietę“!
Įkvepiantis tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ dar Nepriklausomybės išvakarėse buvo giedamas kaip himnas, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertą pradėdavo, o S. Šimkaus daina - užbaigdavo. Lietuvos respublikos himnu tapo V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ - ji buvo senesnė ir daugelio jau laikyta himnu.
Savaitgalį pristatytas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koncertas „Lietuviais esame mes gimę”, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Anot muzikologės, profesorės Daivos Kšanienės, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100 - mečiui Muzikinis teatras parengė solidų, ilgaamžę šio krašto muzikinės kultūros vystymosi istoriją atliepiantį akademinį renginį - aukštosios muzikos koncertą.
„Puikus koncertas visomis prasmėmis: gerai sudėliota koncentruota programa, tiek idėjiškai, tiek dramaturgiškai; sukurta pakili, šventiška, tačiau be pompastikos atmosfera. Meninė kokybė taip pat aukšta, itin „išaugo” Muzikinio teatro orkestras. Naujos kokybės lygį jis ypač pademonstravo atlikdamas M. K. Čiurlionio „Miške”.
Pasak filosofo Arvydo Juozaičio, parašiusio libretą istorijų operai „Klaipėda”, kurios premjerą išvysime vasarą elinge, koncertą „Lietuviais esame mes gimę” galima vadinti ypatingos šviesos švente: „Muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio, pranešėjai, spalvinis scenos sprendimas - viskas buvo aukščiausios kokybės. Atlikti rečiausi muzikiniai kūriniai, nuskambėjo ir atliekami pirmą kartą.
„Dėkoju už nuostabias jaudinančias akimirkas. „Šių dienų kontekste būti lietuviu, kalbėti savo kalba ir turėti taikų dangų virš galvos - didžiulė vertybė. Sausio 14 dieną muzikos gerbėjams pristatytas iškilmingas koncertas „Lietuviais esame mes gimę”, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui sujungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninį orkestrą ir chorą, diriguojamą vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, taip pat teatro solistus Ritą Petrauskaitę, Mindaugą Rojų ir Šarūną Šapalą.
Programoje skambėjo svarbių Lietuvai ir Klaipėdos kraštui kompozitorių muzika. Koncerto ekskliuzyvas - ypatingai Klaipėdos krašto ir Lietuvos kultūrai nusipelniusio Stasio Šimkaus (1887-1943) retai atliekamos simfoninės poemos „Nemunas” ištrauka.
„Talentingieji teatro solistai R. Petrauskaitė (sopranas), M. Rojus (baritonas) padainavo ir nuostabias, visų mylimas S. Šimkaus harmonizuotas lietuvių liaudies dainas „Tamsioj naktelėj” ir „Anoj pusėj Dunojėlio” bei jautriąją, melodingąją „Kur bakūžė samanota „(ž. P. Vaičaičio). Klausydami šių talentingų miniatiūrų, galėjome prisiminti S. Šimkaus žodžius: „Kukli sielos gelmėse gimusi dainužė trumpai valandėlei gali mums atskleisti daug didžiojo grožio tiesų”. (Nespausdinti S. Šimkaus dienoraščiai).”,- primena profesorė D. Kšanienė.
Istorinei progai skirtoje programoje neapsieita ir be kitos populiarios S. Klaipėdos šiandienos laikotarpį koncerte atstovavo nauji Klaipėdoje gyvenančių ir kuriančių lietuvių kompozitorių kūriniai. „Nekantraudami laukėme talentingos, produktyvios, plačiai žinomos kompozitorės L. Narvilaitės kūrinio ištraukos iš kelių autorių kuriamos istorijų operos „Klaipėda”, kurios premjera įvyks šų metų vasarą.
Intriguojantį fragmentą atliko KVMT choras (chormeisteris V. Konstantinovas), orkestras, solistai R. Petrauskaitė ir Š. Šapalas. Kompozitorius V. Konstantinovas taip pat yra vienas iš būsimos operos „Klaipėda” autorių, tačiau koncerte girdėjome kitą, pirmą kartą atliktą, jo veikalą - 2022 m. sukurtą simfoninę pjesę „Jau aušt aušružė”.
Maestro V. Konstantinovas puikiai pažįsta Mažosios Lietuvos liaudies dainas, jų savybes, yra sukūręs ne vieną kompoziciją, remdamasis šio krašto dainų motyvais, tad neabejotina, kad ir šis kūrinys gražiai įsilies į Klaipėdos krašto dienos atmosferą ir bus pamėgtas publikos”,- sako D. Vokiškąjį Klaipėdos krašto kultūros dėmenį priminė koncerto pabaigoje KVMT simfoninio orkestro ir choro atliekta Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana” (1935-1936) pirmoji dalis „O Fortuna”.
„Turint galvoje šiandieninę, kruvino karo siaubu paženklintą būtį, suprantant, kad muzika savo poveikio bei dvasinės įtaigos dėka, yra galingas, mintis ir jausmus veikiantis substantas, šis koncertas tapo vienu ryškiausių svarbiosios Klaipėdos krašto dienos akcentų“,- sako profesorė.
„Puikus koncertas visomis prasmėmis: gerai sudėliota koncentruota programa, tiek idėjiškai, tiek dramaturgiškai; sukurta pakili, šventiška, tačiau be pompastikos atmosfera. Meninė kokybė taip pat aukšta, itin „išaugo“ Muzikinio teatro orkestras. Naujos kokybės lygį jis ypač pademonstravo atlikdamas M. K. Čiurlionio „Miške“. Džiugina vyriausiojo dirigento maestro Tomo Ambrozaičio darbas“,- akcentavo muzikologė, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytoja ekspertė Laima Sugintienė.
Pasak filosofo Arvydo Juozaičio, parašiusio libretą istorijų operai „Klaipėda“, kurios premjerą išvysime vasarą elinge, koncertą „Lietuviais esame mes gimę“ galima vadinti ypatingos šviesos švente: „Muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio, pranešėjai, spalvinis scenos sprendimas - viskas buvo aukščiausios kokybės. Atlikti rečiausi muzikiniai kūriniai, nuskambėjo ir atliekami pirmą kartą. Visa tai suteikė žmonėms ir Klaipėdos kultūrai nepakartojamos istorinės akimirkos pajūtį!“. „Dėkoju už nuostabias jaudinančias akimirkas. Didžiulis pasididžiavimas kūrėjais ir kūrinių atlikėjais“,- rašė Irena Baltiejienė.
„Šių dienų kontekste būti lietuviu, kalbėti savo kalba ir turėti taikų dangų virš galvos - didžiulė vertybė. Lietuvybės puoselėjimas, savo indentiteto, kalbos, tradicijų, kultūros saugojimas ir vystymas - didžioji mūsų visų užduotis“,- sako koncerte dainavusi Muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė.
Publiką sužavėjo lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) sukurtos simfoninės poemos „Miške“ (1900-1901) atlikimas.
Nekantriai laukiame premjerų. Klaipėdos šiandienos laikotarpį koncerte atstovavo nauji Klaipėdoje gyvenančių ir kuriančių lietuvių kompozitorių kūriniai. „Nekantraudami laukėme talentingos, produktyvios, plačiai žinomos kompozitorės L. Narvilaitės kūrinio ištraukos iš kelių autorių kuriamos istorijų operos „Klaipėda“, kurios premjera įvyks šų metų vasarą.
žymės: #Gime
Panašus:
- Sužinokite, kodėl lietuvių tauta yra ypatinga ir verta didžiuotis!
- Lietuviais Esame Mes Gimę: Atraskite Gilias Iliustracijos Prasmės ir Tautos Tapatybės Paslaptis!
- Neįtikėtina Lietuvių Tautinio Šokio Kelionė: Atraskite Seniausias Tradicijas ir Paslaptis!
- Vaikiškos Kelioninės Kuprinės: Atraskite Patarimus, Kaip Išsirinkti Tobulą Kuprinę Jūsų Vaikui!
- Neįtikėtina Akmenės Rajono Sutrikusios Psichikos Žmonių Globos Bendrijos Veikla, Kuri Keičia Gyvenimus!