Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Niekas negali būti prievartaujamas savo ryšį su tautine bendrija nutraukti. Žmogus turi prigimtąją teisę laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę. Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys. Šeima yra tautos gyvybė.
Tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą ir bendravimą. Apreikšdama tautos genijų, tautinė kultūra įneša savaimingą indėlį į visuotinius žmonių giminės laimėjimus. Valstybė yra aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija. Valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga. Mokykla yra tautinės dvasios židinys. Draugija yra tautinės kultūros veiksminga talkininkė.
Tautos istorija yra geriausia tautos mokytoja. Lietuvis brangina savo tautos praeitį ir tautinius papročius. Tautinis solidarumas yra aukščiausia tautinė dorybė. Lietuvis ugdo tautinį solidarumą. Visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai. Lietuvio tautinės spalvos: geltona - žalia - raudona. Lietuvio tautinė šventė - Vasario 16-ji. Lietuvis yra lojalus savo gyvenamajam kraštui.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Steigimas
1949 metais birželio 14 d. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas parengė ir paskelbė dokumentą - simbolinį Pasaulio Lietuvių Bendruomenės steigimo aktą. Nuo to momento, po karo pasitraukę į Vakarus lietuviai susivienijo į organizaciją, siekiančią išsaugoti lietuvišką tapatybę, laisvės siekius. Lietuviai, iškankinti karo ir baimės nebepamatyti savo gimtosios žemės, tikėjo, kad kuriant sąlygas išsaugoti tautinę kultūrą, lietuvišką žodį, tautinį solidarumą, tautines vėliavos spalvas - visa tai neleis asimiliuotis ir išnykti.
Lietuviškumo ugdymas vaikuose matomas kaip galimybė išsaugoti tautą ir jos tautinę dvasią. Todėl kuriamos mokyklos, parapijos. Siekiama politiškai daryti įtaką savo gyvenamo krašto aukščiausiems valdžios organams, užtikrinant Lietuvos aneksijos nepripažinimo politikos vykdymą.
Lietuvių Bendruomenių Veikla Užsienyje
JAV lietuvių bendruomenė pasižymėjo aktyvia politine veikla. Ji užtvindė Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijas, aukščiausius pareigūnus, senatorius, kongresmenus, raginančiomis nepamiršti Sovietų Sąjungos brutalaus elgesio su trimis Baltijos šalimis ir neteisėtos jų okupacijos. Prašoma dėti visas pastangas padedant šių šalių išlaisvinimui.
Nenuilstama Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės, tuo metu vadinamos Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga (DBLS), politinė veikla padėjo Londone išlaikyti Lietuvos pasiuntinybės veiklos tęstinumą. Britanijos lietuviai aktyviai dalyvavo mitinguose ir demonstracijose, nukreiptose prieš Sovietinį režimą. 1968m Londone vykusios, Sovietų Sąjungos parodos metu, aktyvistai dalino lankstinukus apie Lietuvos okupaciją. Tačiau demonstracijomis nebuvo apsiribota. DBLS rašė lobistinius laiškus Britanijos vyriausybei ir parlamentarams. Suvažiavimo rezoliucijos buvo siunčiamos didžiųjų valstybių vadovams, Šventajam Tėvui.
Pokarinės emigracijos bangos lietuviai spėriai kūrė mokyklas ir darželius. Gyvenant pabėgėlių stovyklose, vaikai neliko be išsilavinimo. Nepaisant sunkumų, kūrėsi chorai, teatro grupės, šokių kolektyvai. Būtent šiose stovyklose pradėtas leisti ranka rašyti žinių biuleteniai.
1952 m. įkurtos Italijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininku tapęs kunigas Vincas Mincevičius, ilgus metus redagavo Elta italų kalba. Jo pastangomis italų kalba išleista Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika. Nuo 1948 m. Sidnėjuje pradėtas leisti savaitraštis „Mūsų pastogė“, įsteigta „Minties“ spaustuvė. Adelaidėje leidžiamas laikraštis „Australijos lietuvis“. Australijos lietuvių katalikų federacija nuo leidžia savaitraštį „Tėviškės aidai“. Per 50 metų Australijoje išleista daugiau, kaip 80 pavadinimų knygų.
Lietuva Atgavus Nepriklausomybę
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir atsivėrus geležinei uždangai, svarbiausias Pasaulio lietuvių bendruomenės siekis - matyti laisvą Lietuvą, transformavosi į kitą siekį - prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo. Siekti, kad ateities kartos nepamirštų, kiek mūsų ainiai kovojo, jog Lietuva nusimestų Sovietinio režimo jungą. Tapatybės išlaikymas, kalbos ir kultūros puoselėjimas lygiai tiek pat aktualūs siekiai, kurie buvo svarbūs ir rašant Lietuvių Chartą.
Užsienyje gyvenantys lietuviai reikšmingai prisidėjo Lietuvai siekiant tapti NATO ir ES narėmis. Po Brexito referendumo, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės Valdyba kartu su Jungtinės Karalystės jaunimo sąjunga, Londono Sičio lietuvių klubu ir lietuvių komercijos rūmais laišku kreipėsi į tuometinę Ministrę Pirmininkę Th. May išreiškiant susirūpinimą dėl Lietuvos Respublikos piliečių teisių po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sudėties.
Pilietinį aktyvumą skatinanti akcija „Mūsų Metas Dabar“, gimusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, sujungė visų kraštų bendruomenes, raginant Lietuvos Respublikos piliečius nebūti abejingais ir aktyviai dalyvauti Lietuvos pilietiniame ir politiniame gyvenime.
Kaip ir prieš septyniasdešimt metų, tai ir šiandien lietuvių bendruomenės įvairiuose pasaulio kraštuose vis dar yra stiprus tautiečių vienijimo elementas. Tai tarsi katalizatorius, lemiantis lietuviškumo išsaugojimą išvykus iš Lietuvos. Galimybė laisvai burtis tautiniu pagrindu yra didžiulė privilegija, puoselėjama turinčių tvirtą tikėjimą, kad galime išlaikyti savo lietuvišką identitetą.
Tautotyros Raida ir Asmenybės
Lietuviškai tautotyrai svarbi data 1599 m., kai Mikalojaus Daukšos išleistoje „Postilėje“ prabilta apie svarbiausius tautos požymius - jos kalbą, tėvų žemę ir papročius. 1818 m. L. Rėza išleido Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, kurioje įvedė terminą tautiškumas. „Metuose“ kalbama apie vertybes, kurios turi tapti lietuvio savastimi, tai darbas - žmogaus ir tautos pamatinė vertybė.
Pirmasis Lietuvos istorikas Simonas Daukantas, mokslinius darbus rašęs lietuviškai, savo knygose „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845), „Istorija žemaitiška“ (1836-1838), „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“ (1893) prabilo apie liuosybę ir tautinę garbę, palygindamas garbingą praeitį ir skurdžią lietuvių tautos dabartį rusų caro priespaudoje.
Pagaliau dr. Jonas Basanavičius 1883 m., įkurdamas pirmąjį lietuvišką tautinį mėnraštį „Aušra“, prakalbino jau nutautėjusius lietuvius jų gražia kalba, žadino pabusti ir gaivinti tautinę savimonę. Poetas Justinas Marcinkevičius Joną Basanavičių vadino upe, prasidėjusia mažyčiu upeliu Ožkabaliuose.
1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę buvo reikalinga nauja tautos, visuomenės ir asmenybės ugdymo koncepcija. Šio darbo ėmėsi 1920 m. iš Šveicarijos sugrįžęs Stasys Šalkauskis. Jis aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą, įkūrė „Romuvos“ draugiją, kuri teigė, kad lietuvių tautos ateitį lems trys veiksniai: lietuvybė, krikščionybė, demokratija.
Lietuvių tautinės ideologijos kūrėjai buvo prezidentas Antanas Smetona, kaip reta sulaukęs daugybės amžininkų ir istorikų dėmesio, ir Vladas Putvinskis-Pūtvis. „Lengva Tėvynę mylėti, kada ji klesti, daug svarbiau Tėvynę mylėti, kai jai sunku“, - tai V. Putvinskio-Pūtvio žodžiai.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) 1949 m. birželio 14 d. Hanau mieste Vokietijoje paskelbė 13-os punktų Pasaulio lietuvių chartą dabarties ir ateities kartoms, kurios gyvens už Lietuvos ribų. Lietuvos šūkis joje: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt!“
Šiuolaikiniai Iššūkiai ir Tapatybės Išsaugojimas
Tačiau kaip matome, vyksta visai kitoks procesas, netgi atvirkštinis. Nors Vilniuje lankęsis Europos Parlamento pirmininkas Patrikas Koksas pasakė, kad Europai mes esame įdomūs tik savo savitumu ir kultūra.
Prof. Vytautas Kubilius, dar stojant Lietuvai į ES, nubrėžė strategines tautos elgesio gaires, kurių lietuvių tauta turėtų laikytis ir kuriose nurodyta visų tautų lygybė, būtinoji gintis - nacionalizmas, teisėta valdžia tik per tautos valią ir t. Knygos autorė klausia: „Ar rūpi mūsų valdžiai Lietuva?“ Jei mūsų jaunimui neįdiegiamos tautos vertybės, iš kur atsiras tas tautiškumas. Pagaliau, kai jaunimas nori išreikšti meilę tėvynei, surengia eitynes Kovo 11-ąją, jis apšaukiamas įvairiausiais epitetais ir lyg stumiamas į šoną.
Kaip įvardija „Tautotyros etiudai“ autorė prof. Ona Voverienė, knyga „ne tik apie tautotyros mokslo pradmenis, jos teorijos ir istorijos kūrėjus, bet ir apie žmones, asmenybes žodžiu, raštu ir darbais kūrusius lietuvių tautos savimonę, jos valstybę Lietuvą, žadinusius, kėlusius ir vedusius Tautą į kovą už jos laisvę ir nepriklausomybę“.
Priešingai - mes turime rengti planus, ne tik kaip išsaugoti, bet ir kaip kurti, tobulinti, puoselėti ir skleisti lietuvybę. “Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt.” Ką tai reiškia? Ką reiškia būt? Reikia sau garsiai pareikšti - aš esu lietuvis. Aš esu Lietuva. Mes esame Pasaulio Lietuva. Ko trūksta, kad kurtume savo vienintelę ir puikią lietuvišką šeimą. Ko reikia, kad gerbtume, remtume ir mylėtume kiekvieną lietuvį.
žymės: #Gime
Panašus:
- Lietuviais Esame Mes Gimę: Atraskite Gilias Iliustracijos Prasmės ir Tautos Tapatybės Paslaptis!
- Neįtikėtina Lietuvių Tautinio Šokio Kelionė: Atraskite Seniausias Tradicijas ir Paslaptis!
- „Lietuviais Esame Mes Gimę“: Nežinoma Dainos Istorija Ir Jurgio Zauerveino Įkvepiantis Indėlis
- Elektriniai dviračiai: Išsamūs patarimai, geriausi tipai ir kaip išsirinkti tobulą modelį!
- Neįtikėtina Vaiko Slaugos Išmoka Lietuvoje – Kaip Gauti Maksimalias Pašalpas?