Pranciškus Mykolas Juras gimė 1891 m. birželio mėn. 16 d. Bridų kaime, esančiame 10 kilometrų nuo Šiaulių miesto ir priklausiusiame tenykščiai Šv. Petro parapijai. Tėvas Mykolas (1850-1903) buvo raštingas ir susipratęs lietuvis, didelis patriotas, kuris, kaip atrodo, buvo laisvas ūkininkas ir kaip toks nėjo baudžiavos.
Jis buvo giliai tikintis žmogus, ramus, nuosaikus, patriarchališkas ir mėgo skaityti vysk. Valančiaus (1801-1875) raštus, gautus iš knygnešių, su kuriais jis slaptai bendraudavo. Motina Morta Balčiūnaitė (1854-1919), iš to paties Bridų kaimo, buvo taip pat dievobaiminga. Ji savo pamaldumą įkvėpė ir savo dešimčiai vaikų, išlikusių gyvų, iš kurių Pranelis buvo septintas.
Apie savo kūdikystę pats Pranciškus duoda žinių Eglutėje: « Mano tėveliai turėjo 40 dešimtinių ūkį. Žemė buvo prastoka, reikėjo daug tręšti [...] Mano tėveliai nebuvo mokyti, bet jie daug žinojo apie Dievą [...] Dideliu susidomėjimu klausydavau tėvelių pasakojimų, kaip upelis šniokšdamas, vėjas švilpdamas, medžiai šlamėdami, paukščiai čiulbėdami ir javai banguodami garbina Dievą.
O įvairiaspalvės gėlės, tėtis sakydavo, liepia mums žydėti gerais darbais. Gerais darbais žmogus garbina Dievą. Būdamas vaikas labai mylėjau gamtą. Kaip gražūs būdavo Lietuvos pavasariai! Sunku apsakyti! Reikia pačiam ten gyventi ir pamatyti. Sniegui tirpstant, jau laukinės žąsys ir gulbės aukštai lėkdamos gagendavo.
Būdavau, išbėgu į pakluonę basas pabraidyti ir gėlių pasiskinti. Koks malonumas! Gėlės kvepia, saulė savo spindulius beria, vyturėliai čiulba, pempės sveikina ‘Gyvi, gyvi!’ Už medžių šakų pasislėpusi gegutė kukuoja. Pats nežinau, kodėl mažas būdamas buvau labai bailus ir sarmatingas prie žmonių. Ale buvau landus. Labai bijodavau [rusų] kareivių ir elgetų [...]
Atidžiai žiūrėdavau, kaip elgeta, atsisėdęs prie durų ant kėdutės ar suolelio, pasirėmęs ant lazdos, poterius kalbėdavo. Jam besimeldžiant, mamytė išeidavo į kamarą atriekti duonos gabalą ar atrėžti lašinių bryzą. Atnešusi paduodavo man ir liepdavo įteikti elgetai. Kartais ateidavo pas mano tėvelius nepaprastų elgetų. Mano kūdikystės laikais rusai drausdavo vartoti lietuviškas knygas.
Vyresnysis brolis Antanas (1880-1903) mokėsi Žemaičių Seminarijoje (Kaune) į kunigus. Nežinau, kur jis gaudavo lietuviškų knygų. Gal iš Prūsų. Vieną kartą, gana vėlai, įdūlino į gryčią nepaprastas elgeta. Prie abiejų šonų kybojo prikimštos tarbos.
Pasakęs ‘Garbė Jėzui Kristui’, nesėdo prie durų, bet atėjo arčiau stalo, nusikabino krepšius ir pasidėjo ant suolo. Atsisėdo, bet poterių nekalbėjo. Ir mamytė nėjo ką nors jam atnešti. Gi mano tėtytė šnekučiavo su juo, lyg su artimu kaimynu. Už valandžiukės elgeta ėmė iš tarbos knygas ir dėjo ant suolo.
Atsimenu, kaip vieną kartą iš kito galo kaimo atskubėjo uždususi moteriškė: ‘Žandarai ateina pas jus kratos daryti! Slėpkite knygas!’ [...] Tėvelis tuojau nusiskubino į seklyčią. Sukimšo kelias ten buvusias knygeles į tarbą ir man padavė nunešti jas paslėpti rugiuose už klojimo [...] Bėgau kaip kiškis, pamatęs šunį [...]
Sugrįžęs radau žandarus bešnekučiuojančius su tėveliu [...] Jiems išdūlinus, jis liepė atnešti knygas į klojimą. Priešklojimyje buvo spalių. Padarė juose duobę, įdėjo tarbą su knygomis, aprausė spaliais ir abu nukiūtinome į gryčią. Kitu atveju esu slėpęs peludės palėpėje» 1. Kitą kartą buvo taip: « Žandaras, besėdėdamas seklyčioje užstalėje, kampe rado lietuvišką kalendorių ir tuoj pradėjo kibti prie šeimininko. Šis šiaip taip su degtinės bonka ir penkrubline nuramino žandarą ».
« Kai jau buvau pramokęs skaityti iš elementoriaus ir giedoti iš kantičkos, - tęsia pasakojimą prelatas, - tėveliai mane leido su kitais kaimo vaikais mokytis pradinėje mokykloje Sutkūnuose. Ji buvo gana toli, gal už poros mylių (apie 3 km). Eidavome paprastais keliais per laukus dažniausiai pėsti. Retai kas paveždavo. Mokytojas buvo rusas. Lietuvių kalbos nemokėjo.
Mokiniai, regis, visi buvo lietuviai. Pradžioje mokslo metų maldą prieš pamokas kalbėjo patsai mokytojas rusų kalba. Po kiek laiko atvyko iš Šiaulių kunigas kapelionas mokyti religijos ir davė man maldelę į Šv. Dvasią lotynų kalba. Paaiškino, kaip žodžius tarti, ir liepė išmokti atmintinai.
Kadangi Pranelis mylėjo mokslą ir buvo gabus, jis «narodnąją» Sutkūnuose baigė per dvejus metus ir paskui Bazilionuose išlaikė egzaminus taip sėkmingai, kad gavo diplomą ir prie to dar vieną knygą, kaip dovaną. «Ji man atrodė vertesnė už diplomą. Bet kai ją parsinešiau namo ir pasigirdamas parodžiau tėveliui, jis, ją pavartęs, pasklaidęs, perplėšė ir įmetė į pečių sakydamas: ‘burliokiška!’ Žinoma, sunaikintą knygą aš graudžiai apraudojau. Nepykau. Žinojau, kad mano tėvelis man tik gera velija» 3.
« Reikia suprasti», - vėliau aiškino J. Tėvas dažnai kartodavo: «Aš nenoriu, kad mano Pranulis artų žemę. O visgi, keturiasdešimt dešimtinių ūkį dalintis trims sūnums, ir ‘pasogus’ išmokėti penkioms dukterims, tai per sunku » 5. Jis norėjo jį « išmokslinti į buhalterius . Bet išleidęs daug pinigų vyresniam sūnui, džiova sergančiam klierikui Antanui, jau nebeišgalėjo. Vienok, jei nebus buhalteris, tai bent prekybininkas, galvojo tėvas. Tad, tarpininkaujant dr. R.
Šalia liberalų ir socialistų gyvai pradėjoreikštis ir vysk. Šiauliai jau anais laikais buvo vienas žymiausių bei judriausių miestų lietuvių žemėje. Ypač išsivysčiusi buvo pramonė, kuri tačiau beveik išimtinai buvo žydų rankose. Itin minėtinas Frenkelio odų fabrikas, nes jis buvo pats didžiausias šios rūšies visame krašte, gal net visoje caristinėje Rusijoje.
Šalia jo dar veikė Nuroko panašaus pobūdžio odų perdirbimo įmonė. Žinomos buvo taip pat brolių Kaganovų ir Birutės draugijos šokolado bei saldainių gamyklos, pasaldinančios kone visą Kauno guberniją. Žmonėms apsišviesti buvo įkurtos skaitlingos mokyklos, kurių lygis buvo aukštas ir tvarka jose griežta. Šis miestas tuomet buvo lietuvių tautinis bei kultūrinis centras šiaurės Lietuvoje, panašiai kaip Marijampolė Sūduvoje. Visa eilė veikėjų ten buvo lankę nuo 1851 m. veikiančią gimnaziją.
Prisiminkime tik inž. Petrą Vileišį, dr. Antaną Biržišką ir jo sūnus Myko…
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Kunigo Kazimiero Skučo Neįtikėtina Gyvenimo Istorija: Atraskite Jo Biografiją!
- Kudirkos Naumiesčio Globos Namų Įkūrimo Istorija ir Įtakingiausi Kunigai Vadovai
- Kunigo Vaido Vaišvilos Įkvepianti Biografija: Nuo Tikėjimo Pradžios Iki Gyvenimo Tarnystės
- Kunigo Rimanto Gudelio Įkvepianti Biografija: Nežinomi Faktai ir Gyvenimo Kelias
- Neįtikėtina Kęstučio Strupo Kelionė: Biografija, Įspūdingi Pasiekimai ir Nepakeičiamas Indėlis į Lietuvos Mediciną
- Anginos Gydymas: Atraskite Veiksmingiausius Simptomų Malšinimo ir Priežasčių Pašalinimo Būdus