Kudirkos Naumiesčio parapija pasirinko paminėti iškilią istorinę sukaktį - Šv. Minėjimas prasidėjo šeštadienio popietę muziejuje su Šakių rajono meno mokyklos Kudirkos Naumiesčio filialo mokinių muzikiniais intarpais į istorinėmis nuotraukomis iliustruotą pasakojimą.
Parapijos klebonas kan. Donatas Jasulaitis atkreipė dėmesį į parapijoje dirbusius kunigus, pabrėždamas, kad pirmoji parapijoje dirbančio kunigo pareiga yra rūpintis šventove ir sutelkti parapijos žmones prie jos.
Jis išskyrė keletą klebonų, kuriems įvairiomis istorinėmis sąlygomis ir aplinkybėmis per ilgą klebonavimo laiką pavyko parapijos labui nuveikti daug darbų. Tai prelatai Saliamonas Olekas, Aleksandras Grigaitis, kanauninkas Vincentas Vizgirda, kunigai Kazimieras Garmus, Juozas Jakaitis.
Jų atlikti darbai - kaip pagrindas tolimesniam ir šiandienos bažnyčios gyvavimui (išplėsta ir aptverta bažnyčios teritorija, per karą apgriauta bažnyčia atstatyta, išpuošta ir t. Kanauninkas akcentavo tai, kad dideli darbai nepasidaro per trumpą laiką.
Sakė nesąs šalininkas to, kai klebonai vyskupo sprendimu po septynerių metų tarnystės vienoje parapijoje turi palikti nebaigtus darbus ir krautis lagaminus klebonavimui kitoje.
Veikia ir žmogiškasis faktorius - ne kiekvienas kunigas „prigyja“ naujoje parapijoje, kažkaip būna, ir parapija „nelimpa“ prie jo. Jaunas kunigas būdamas ir jis labai nenorėjo išsikelti iš pačiam be galo mielos mažos Dzūkijos (Būdviečio) parapijos.
Žmonės irgi atkakliai prašė vyskupo jo neiškelti. Tačiau 1989-aisiais vyskupas J. Žemaitis jam sakė: „Pabuvai tris metus čia, K. Naumiesty pabūsi ilgiau, bet važiuoti reikia. Man rūpi didinga K.
„Jūs su manimi, aš su jumis, ir savo kažkokių darbų neminėsiu, tačiau norų, planų iš tiesų turiu. Jau šeštadienio vakaro šv. Mišios bažnyčioje buvo aukojamos konsekracijos metinių intencija.
Sekmadienį po rytinių šv. Mišių V. Kudirkos muziejaus vedėja Vida Endriukaitytė pristatė bažnyčioje parengtą senų religinių leidinių, istorinių dokumentų ir bažnytinės atributikos parodą.
Klebonas kan. D. Jasulaitis pirmiausiai pasidžiaugė, kad tokios iškilios šventovės sukakties kartu švęsti atvyko vyskupas, Seimo narė Irena Haase, Šakių rajono meras Raimondas Januševičius, buvęs meras Edmundas Pilypaitis, rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, įvairių organizacijų vadovai, daug kitų svečių.
Savo raporte vyskupui pastebėjo, kad tai ketvirtoji ganytojo vizitacija jam dirbant šioje parapijoje. Sutvirtinimo sakramentui ruošęsis jaunimas įdėjo savo gebėjimus, kad šios dienos liturgija ir išskirtinė proga būtų paženklinti jaunystės, entuziazmo ir džiugesio spalvomis.
Dideles pastangas ruošiantis šiai šventei parodė gimnazija, jos mokytojai, muziejaus kraštotyrininkai, bibliotekos specialistai, seniūnija ir miesto bendruomenė.
Šv. Mišioms vadovavo vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo Aleksoto dekanas, vyskupijos Caritas vadovas Gintaras Urbštas, Šakių parapijos klebonas, vicedekanas Vytautas Antanas Matusevičius, sielovadoje talkino Griškabūdžio klebonas Vytautas Mazirskas.
Šv. Vyskupas homilijoje pasidalijo įžvalgomis, ką tikintiesiems primena Gerojo ganytojo sekmadienio šventimas, kokia svarbi bažnyčioje kunigų misija - be šios tarnystės neturėtume sakramentų, Eucharistijos, tų žmonių, kas suburia bendruomenę.
Kita svarbi proga, prisimenant bažnyčios sukaktį, - pajusti Dievo namų didingumą, kurių skliautuose šimtmečiais aidi giesmių garsai, skamba tikinčiųjų maldų atodūsiai.
Kreipdamasis į sutvirtinamuosius, ganytojas priminė Šventosios Dvasios dovanas, akcentavo, kad Šventoji dvasia yra meilės dvasia, ji atspindi dievišką tyrumą, gerumą, meilę mums.
Ganytojas pasidalijo mintimis ir apie gerus darbus. Kudirkos Naumiesčio parapijoje įvairių gerų socialinių iniciatyvų, kiekvienas geras darbas ugdo ir džiugina. Ganytojas skatino juos pamatyti ir palaikyti.
Išsirikiavo ilga sveikintojų ir dėkojančių eilė. Pirmiausia - sutvirtintieji su giesmėmis, po to jų tėveliai, parapijiečiai, Seimo narė, rajono meras, seniūnija, miesto bendruomenė, kultūros centras ir kt.
O paskui - ganytojo ir šv. Mišias aukojusių kunigų bei klebono bendra nuotrauka kiekvienai širdžiai savaip svarbios šventės atminimui. Šventės, kuri buvusi saulėtą Gerojo ganytojo sekmadienį jau pasiliko istorijos eilutėse.
Vyskupo vizitą parapijoje ir bažnyčios konsekravimo 240-ųjų metinių minėjimą vainikavo artimo meilės paliudijimas. Parapijos klebono rūpesčiu globojamų 80-ies žmonių būrį papildė dar dešimtis. Naujuosius jiems įrengtus grupinio gyvenimo namus vyskupas pašventino.
Globotiniai rūpestingai ruošėsi šiai šventei ir pradžiugino svečius pačių atliekamomis dainomis. Šventiškai nusiteikusiems senoliams kan. D.
O vyskupas R. Norvila pasidalijo net kadais kirbėjusia abejone, bet dabar - pasidžiaugimu: „Kai prieš keletą metų kanauninkas parodė šį namą, vis primindamas, kad turi mintį įrengti čia globos namus, abejojau, ar pavyks.
Dabar noriu pasidžiaugti, kad Lietuvos pasienyje tokios iniciatyvos padeda išlaikyti vietinius gyventojus ir pritraukia, o regionas su savomis tradicijomis, su savo istorine sankloda lieka gyvybingas.
Vėlgi, kaip ir bažnyčioje, skambėjo gražiausi sveikinimai, linkėjimai, dalijamasi prisiminimais apie buvusius sunkumus projektuojant, įrengiant seniems ir neįgaliems žmonėms pritaikytas patalpas, klebono svajonėmis greta namų per pora metų įrengti parką.
Ir lijo dovanų „lietus“…Tos pačios gatvės gyventojai perdavė šeimos relikvija laikytą paveikslą, bibliotekininkai - knygų, parapijos bendruomenė - sūpynes.
Prisimintina, kad bažnyčios ištakos dabartiniame Kudirkos Naumiestyje siekia XVI amžių, kai Šešupės ir Širvintos upių santakoje 1561 metais buvo įkurtas Duliebaičių kaimas. Beveik visą amžių šioje vietoje nebuvo jokios šventovės.
1639 m. 1642-aisiais ar truputį vėliau čia iškilo pirmoji medinė koplyčia. 1680 m. pirmosios koplyčios vietoje karmelitai pastatė medinę, kryžiaus plano bažnytėlę. Praslinko šimtmetis. Antroji medinė bažnyčia sunyko, o gyventojų daugėjo.
1781 - 1783 m. karmelitai, parapijiečių remiami, pastatė trečiąją, dabartinę bažnyčią. Dar nebaigus darbų bažnyčia buvo pašventinta, suteiktas Šv. Kryžiaus Atradimo titulas.
Sunkiai kilo parapijiečių prakaitu laistoma didinga bažnyčia, kurios statybai karmelitai sunaudojo visas vienuolyno santaupas. Įpusėjus mūryti bokštus, 1803 m. kilo gaisras, nuniokojęs bažnyčią.
Prūsijos valdžia uždarė 160 metų gyvavusį vienuolyną, taip susikūrė pasaulietiška parapija. Pasak šaltinių, bažnyčios užbaigimu laikomi 1870 metai.
1855 -aisiais šventovėje neliko medinių altorių, o didįjį altorių puošė tapytas Nukryžiuotojo atvaizdas, išlikęs iki šiol. XIX amž. pabaigoje bažnyčiai vadovaujant veikliam klebonui Saliamonui Olekai, šventovė ypatingai išgražėjo.
Stogai uždengti skarda, pakeisti langai, atsirado vitražai, sukaupta liturginių indų, drabužių, iki šiol bažnyčią puošiančių didelės meninės vertės paveikslų ir t. t. Šventorius aptvertas tebeišlikusia tvora su puošniais vartais. Suremontuoti klebonijos pastatai, praplėstas sodas.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčios sienos atlaikė daugybę artilerijos sviedinių. Sunku patikėti: kai 1950 metais sovietinė valdžia daug bažnyčių uždarė, pareikalavo su žeme sulyginti Vilkaviškio katedrą, kuri buvo net mažiau sugriauta Kudirkos Naumiesčio bažnyčia.
Tada klebonavusio Kazimiero Garmaus sumanumu, diplomatiškumu ir rūpesčiu Kudirkos Naumiesčio šventovę pavyko išsaugoti.
Kadangi Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia visoj Vilkaviškio vyskupijoj yra puošniausia ir gražiausia - norisi, kad ir bendruomenė gyventų kuo gražesnį, patogesnį ir oresnį gyvenimą,- atsisveikindamas pasakė D. Jasulaitis.
Projektai vietos bendruomenei
VšĮ Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centras įgyvendina projektą ,,Vietos bendruomenei skirtų sveikatingumo ir terapijos paslaugų plėtra”(ŠAKI-LEADER-6B-D-4-1-2019). Projektas vykdomas pagal VPS II prioriteto priemonę „Gyventojų ir bendruomenės įtraukimas į viešųjų paslaugų teikimą“ (kodas LEADER-19.2-SAVA-8).
Tai be partnerių vykdomas pelno projektas - Bendruomeninis verslas, kuris pretenduoja į 59077,31 eurų paramą.
Projekto tikslas - didinti Šakių rajono gyventojams ambulatorinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą, plėtojant sveikatingumo ir terapijos paslaugas, atitinkančias gyventojų poreikius. Projekto uždaviniams pasiekti suplanuota ir jau įsigyta Sveikatingumo paslaugų teikimui reikalinga įranga, teikiamos 9 skirtingos sveikatingumo ir terapijos paslaugos, sukurtos 5 darbo vietos.
Projekto vadovas, VšĮ Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centro direktorius, Vilkaviškio vyskupijos Šakių dekanato dekanas, kanauninkas Donatas Jasulaitis sako, kad jis labai norėjo šio projekto - jam buvo svarbu pasiekti du uždavinius: suteikti globos namuose gyvenantiems seneliams sveikatinimo paslaugas, kurių jie savarankiškai gauti neturi galimybių, ir praturtinti Kudirkos Naumiesčio miestą, suteikiant jame gyvenantiems žmonėms didesnes galimybes.
Abu tikslai pasiekti - džiaugiasi kanauninkas D. Jasulaitis. Miestas ir socialinės pagalbos centras jau gali didžiuotis tokio lygio medicinos paslaugų spektru, kokio neturi nei vieni globos namai Lietuvoje.
Sveikatinimo procedūrų paslauga nukreipta ne tik į globos namų gyventojus, bet ir į bendruomenės žmones, kurie galės savo gyvenamojoje vietoje gauti norimą paslaugą. Globos namų ir ne tik globos namų gyventojai gydytojų priskirtomis procedūromis naudosis nemokamai, gydytojų nepriskirtomis - už mokestį, kuris, pasak, kanauninko D. Jasulaičio, nors dar nenustatytas, bet jau akivaizdu, jog turės daug lengvatų ir nuolaidų.
Projekto vadovas D. Jasulaitis džiaugiasi, jog visa įranga ir aparatūra, kuri buvo numatyta įsigyti už projekto paramos lėšas, jau puikuojasi gražiose, moderniai įrengtose patalpose. Globos namų ir Sveikatinimo centro patalpos sujungtos specialiu koridoriumi, kuris užtikrins patogų senelių ir ligonių susisiekimą su paslaugas teikiančiais žmonėmis ir patalpomis.
Būtent šiame koridoriuje, kurio viena pusė stiklinė, stovi modernios relaksacinės ir poilsio kėdės, kuriose galima bus pasėdėti, pailsėti, išgerti žolelių arbatos ir pasižvalgyti į pavasarį bundančią, vasarą žalią, rudenį geltoną, o žiemą baltą V. Kudirkos aikštę... Dabar laukiama licencijos veiklai vykdyti ir VVG projektas startuos.
Paklaustas, ar pats džiaugiasi projektu, Kanauninkas D. Jasulaitis atsakė - kad be jokios abejonės. Jis to norėjo, to siekė ir tai jau beveik įgyvendinta.
Kai tuo gyveni, kai stengiesi, išsikėlęs sau tikslą, kad ir sudėtingą, jį kažkaip pasieki. Kunigas, pasak D. Jasulaičio, neprivalo judinti gyvenimo bendruomenėje, bet gali.
Kadangi Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia visoj Vilkaviškio vyskupijoj yra puošniausia ir gražiausia - norisi, kad ir bendruomenė gyventų kuo gražesnį, patogesnį ir oresnį gyvenimą,- atsisveikindamas pasakė D. Jasulaitis.
Atsisveikinom ir išvažiavom laukt - kada gi pradės sveikatinimo centras veikti! Globos namų gyventojai ir bendruomenė labai laukia! Palinkėkim sėkmingos paruošiamųjų darbų pabaigos ir siektinos veiklos pradžios! Ir, žinoma, susitiksim jau sveikatinimo paslaugas realiai teikiančiame centre! O pasivartę vietos spaudą, randame jau gegužės mėnesį aprašytus šiuos projekto tikslus ir įgyvendinimo aplinkybes.
žymės: #Globos
Panašus:
- Vinco Kudirkos Biografija: Įkvepianti Lietuvių Literatūros Legendos Gyvenimo Istorija
- Kazys Grigaitis: Nežinoma Biografija ir Jo Didžiulis Indėlis į Lietuvos Kultūrą
- Nepraleiskite! Kaip Vinco Kudirkos Atminimas Gyvuoja Progimnazijoje ir Darželyje
- Senelių globa ir rūpybos išmokos Lietuvoje: Kaip gauti ir svarbiausi patarimai
- Vaiko su Specialiaisiais Poreikiais Apibrėžimas ir Svarbiausios Charakteristikos, Kurių Negalima Praleisti!