Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiame straipsnyje kviečiama pažvelgti į E. Bartkaus asmenybę ir jo veiklą Amerikos lietuvių taryboje (ALT).

Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos

Kazys Justinas Grigaitis gimė 1915 m. rugpjūčio 8 d. Janukiškių k., Žvirgždaičių vls., Šakių apskrityje. 1933 m. baigė g-ją Marijampolėje. 1937 m. baigė Aukštesniąją technikos m-lą Kaune.

1937 07 07 pašauktas į karinę tarnybą, pasiųstas į Karo mokyklą. 1938 09 27 ją baigė (XIII asp. laid.), suteiktas ats. jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Gyveno Kaune, dirbo statybos techniku. 1940 06 06 priimtas į tikrąją karo tarnybą, pavesta vadovauti Ukmergės aerodromo statybai.

Politinė ir Visuomeninė Veikla

Kazys Grinius buvo vienas iš Valstiečių liaudininkų sąjungos bei Varpininkų organizacijos vadovų, platino lietuvišką spaudą. 1894-1905 m. dirbo gydytoju Marijampolėje ir kitose Lietuvos vietose. 1905 m. prisidėjo prie „Šviesos“ draugijos Marijampolėje kūrimo.

Nors tuometinėje Suvalkijos sostinėje vis dar vyravo lenkų kalba, bet dr. K. Grinius stengėsi savo pacientus aptarnauti lietuviškai. Grinių namai buvo lietuvybės skleidimo židinys ir Užnemunės kultūrinio sąjūdžio centras. Už lietuvių kultūrinę veiklą trumpai kalintas Marijampolėje.

1905-05-28 J. Griniuvienės pastangomis buvo pastatytas pirmasis lietuviškas vaidinimas Marijampolėje „Amerika pirtyje“. Pagrindinį vaidmenį atliko Pijus Grigaitis. Prie spektaklio prisidėjo vietos gyventojai, visuomenininkai, muzikantai, menininkai, gimnazistai ir net iš Rusijos grįžę studentai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas

Nuo 1926 m. birželio 7 d. iki 1926 m. gruodžio 17 d. buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nušalintas iš šio posto per karinį perversmą. Visą nepriklausomybės laikotarpį K. Grinius dirbo visuomeniniais ir medicininiais tikslais.

1920 m. išrinktas į Steigiamąjį seimą. Tais pačiais metais buvo paskirtas vadovauti vyriausybei ir tapo premjeru. Jo vadovavimo metu Lietuva pasirašė taikos sutartį su Sovietų Rusija ir Lietuva buvo priimta į Tautų sąjungą.

Jo kadencijos metu buvo pasirašyta nepuolimo sutartis su Sovietų sąjunga, pradėtos derybos dėl prekybos sutarčių su Rusija ir Vokietija.

Antrasis Pasaulinis Karas ir Pokaris

Likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas į RA 29 ŠTK atskirąją aviacijos eskadrilę. 1941 06 24 buvo vokiečių suimtas, kalintas lageriuose ir kalėjimuose, vėliau paleistas. Iki 1943 pab. dirbo Utenos aps. inžinieriumi. Dėl nesutarimo su vokiečių valdžia iš tarnybos atleistas, dirbo Utenos elektrinėje, mokytojavo g-joje. 1945 03 25 sovietų suimtas, kalintas Utenoje, Vilniuje. 1945 10 23 Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1946 08 15 išvežtas į Nyroblagą, Molotovo sr. 1949 08 13 žuvo lageryje.

1944 m. rugpjūčio mėn. pasitraukė į Vakarus. 1944 m. Pranas Dovydaitis - Nepriklausomybės Akto signataras. 1940 m. suimtas ir įkalintas Ukrainoje, Šiaurės Uralo koncentracijos stovyklose, buvo apkaltintas kontrrevoliucine veikla ir 1942 m.

Šeima

Žmona - Danguolė Urbonaitytė-Grigaitienė-Jonaitienė (1925, susituokė 1943), duktė - Giedrė Kiškienė (1944).

Apdovanojimai

  1. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1933 m.)
  2. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius ir liudijimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Kazys Grinius (Po mirties). Vilnius, 1993 m.

Bibliografija

  • Atsiminimai ir mintys / Kazys Grinius. - 2-asis [faks.] leid. - Marijampolė, 2006. - 2 t.
  • Atsiminimai ir mintys / Kazys Grinius. - 3-iasis [faks.] leid. - Marijampolė, 2016.
  • Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime, 1926-1940: valstiečiai liaudininkai autoritarizmo laikotarpiu: monografija / Mindaugas Tamošaitis. - Vilnius, 2014. - 423, [1] p.
  • Kazys Grinius / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius, 2000. - 627, [1] p.
  • Kazys Grinius: Ministras pirmininkas ir prezidentas / Alfonsas Eidintas. - Vilnius, 1993. - 214, [2] p.
  • Lietuvos Respublikos prezidentai: [Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius] /Alfonsas Eidintas. - Kaunas, 1991.- 190, [2] p.
  • Lietuvos Respublikos prezidentai: [Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Brazauskas / Liudas Truska, Algimantas, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. - 2-asis leid. - Vilnius, 1997. - 509 p.
  • Lietuvos Respublikos prezidentai: [Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Brazauskas / Liudas Truska, Algimantas Liekis, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. - Vilnius, 1995. - 510 p.
  • Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius (1866-1950)[rinkinys-segtuvas]. - [Marijampolė].

Kiti Žymūs Asmenys iš Marijampolės Apskrities

  • Ona Šimaitė (1894-1970) - Pasaulio tautų teisuolė.
  • Jurgis Dovydaitis (1907-2001)
  • Juozas Damijonaitis (1871-1926)
  • Vincas Palukaitis (1855-1932)
  • Juozas Andziulaitis-Kalnėnas (1864-1947) - rašytojas.
  • Antanas Endziulaitis (1895-1941) - politikos veikėjas.
  • Juozas Kriščiūnas (1896)
  • Antanas Vyšniauskas (1884) - mokytojas.
  • Vytautas Aleksa

Partizanų Slapyvardžiai

Vardiniuose sąrašuose atsispindi partizanų slapyvardžiai ir jų reikšmės, dažnai susijusios su asmens savybėmis, profesijomis ar istoriniais įvykiais. Tai leidžia geriau suprasti to meto žmonių motyvaciją ir aplinkybes.

Slapyvardžiai, kuriuos pasirinkdavo draugai arba artimi giminės, išvaizdos, o prie kito asmens slapyvardžio. kuo nors artimi. Antai S. Mačiūta pasivadino Vaidila, o S. -Vaidilute. Broliai Paškai iš Jankų vlsč. kartu vaikščioję ir kartu žuvę A. Jankaitis ir V. Butana -Meška ir Lokiu. Panašiai pasielgė broliai Augustanavičiai -Dženkauskai iš Ožkasvilių.

Garsaus JAV boksininko, lietuvio emigranto J. Šarkio-Žukausko pavardę ėmė vadintis Šarkiu, antras - Žukausku. Amerikos atradėjų: Kristupas ir Kolumbas. kaimo virto medžiais - Klevu, Ąžuolu, Beržu ir Topoliu.

Slapyvardis Apibūdinimas
Spindulys, Neptūnas, Naktinis Juozas iš Sirvydų k.
Spyglys Bronius, Lapės kuopos vadas.
Šermukšnis Jonas iš Žemaitkiemio.

žymės: #Gime

Panašus: