Kristina Pocytė yra žinoma žurnalistė, kurios darbas prisideda prie pokyčių visuomenėje. Jos karjera apima įvairias sritis - nuo pramogų iki aktualijų, o interviu su įvairiais pašnekovais atskleidžia jos profesionalumą ir gebėjimą įsigilinti į kiekvieną temą.
Karjeros Pradžia ir Kelias į Žurnalistiką
Žurnalistės kelias prasidėjo gimtajame mieste Kaune, atliekant praktiką dienraštyje. Vėliau ji dirbo vienoje visuomeninėje organizacijoje. Juokiasi, kad sumanymas mesti darbą Kaune ir per kelias valandas susidėjus daiktus išvažiuoti gyventi į Vilnių buvo vienas beprotiškiausių jos eksperimentų.
Po kurio laiko, kai ieškojo naujo buto, jos tuometis vadovas pasiūlė apžiūrėti butą šalia jo draugų ir jie tapo kaimynais, apvertusiais jos gyvenimą aukštyn kojomis. Būtent kaimynė jos gimtadienio vakarą išsiuntė jos CV į „Delfi“.
Darbo Specifika ir Staigmenos
Kvietimas tapti „Delfi“ laidų vedėja tikrai buvo staigmena, nes tą rytą, kai atėjo į darbą ir sėdo prie kompiuterio rašyti, tikrai nė nenutuokė, kad darbo pabaigoje išeis kišenėje turėdama naują pasiūlymą. Staigmenų būna kasdien.
Kartą tiesioginiame pasijungime iš „Eurovizijos“ raudonojo kilimo Ukrainoje neteko balso. Jis tiesiog dingo, nes, matyt, perkaito saulėje. Žiūrovai to nepastebėjo - už tai dėkoju kolegoms, supratusiems mano rankų mostus ir ženklus, kad man labai reikia vandens.
Žurnalistikos Savybės ir Darbo Principai
Žurnalistikoje svarbu noras tobulėti ir ribas turintis pasitikėjimas savimi, smalsumas ir mokėjimas atrasti ir pastebėti detales. Šiame darbe labai svarbu ir stipri komanda, su kuria gali įveikti ne vieną iššūkį. Ji nedalija savęs į tokią, kokia yra darbe, ir į tokią, kokia yra kasdienybėje. Mano darbas yra didelė gyvenimo dalis, be to, jei aš nebūčiau tokia, kokia esu, nebūčiau tokia ir darbe.
Per stojamuosius žurnalistikos egzaminus dėstytojas Andrius Vaišnys manęs paklausė: „Tai turėsi du bakalaurus ir rašysi apie tai, kokius naujus batelius nusipirko Bunkė?“ O viską apvertė dalyvavimas ekspedicijoje „Misija Sibiras’17“. Kai grįžau po dviejų savaičių gūdžiuose Sibiro miškuose, supratau, kad reikia kažką keisti, kad užsistovėjau ant vieno laiptelio ir norisi užlipti ant kito.
Įdomu tai, kad ateidama dirbti į pramogas galėjau įvardyti vos kelias Lietuvos garsenybių pavardes, o pakeisdama sritį galėjau ir iš miegų pažadinta pasakyti, kas kiek vaikų augina, iš kokio miesto yra, kokiose grupėse dainavo ir dar daugiau dalykų.
Niekada nepamiršiu dviejų skambučių. Jie nesusiję, asmenys, kuriems skambinau, taip pat nesusiję, tačiau ir vienam, ir kitam pranešiau apie artimų bičiulių netektis to nežinodama. Tiesiog abu kartus paskambinau greičiau nei artimieji, norėdama, kad tie asmenys pasidalytų prisiminimais.
Priklauso nuo pašnekovo. Viena yra pramogų žurnalistika, kur svarbu padėti pašnekovui atsiverti ir nuoširdžiai negailėti savo gyvenimo detalių, visai kas kita bendrauti su valdžios atstovais. Glostyti - ne aktualijų žurnalistės darbas.
Galimybė informuoti visuomenę, būti svarbiausių įvykių sūkuryje, galimybė padėti žmonėms suprasti, kas yra kas, užduodant nepatogių klausimų tiems, kurie apskritai nemėgsta klausimų. Žurnalistai dirba visuomenei. Tai stengiuosi ir daryti. Ir stengiuosi tai daryti vis geriau.
Asmeninis Gyvenimas: Vestuvės ir Meilės Istorija
Poros meilės istorija prasidėjo darbinėje aplinkoje - naujienų portalo Delfi redakcijoje. Nusprendus apsigyventi kartu, buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Bėgant metams ant jos piršto atsirado ir sužadėtuvių žiedas, kurį Arūnas sumanė užmauti istoriniame Dubrovnike. Galiausiai po metų sužadėtiniai nusprendė amžiną meilę prisiekti Žemaitijoje esančioje Nerimdaičių Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje.
Įprastai nuotakos sako, kad nuo vaikystės ar paauglystės svajoja apie suknelę, kurią dėvės vestuvių dieną, o aš svajojau kada nors ištekėti būtent šioje bažnyčioje. Suknelė kukli, tačiau ne paprasta, nes ji šiek tiek skiriasi nuo tos, kurią įsigijau. Ji man yra sukūrusi ir nuostabų bei neįprastą sužadėtuvių žiedą. Ant žiedų išgraviruota ežero pakrantė, vieta, kurioje vienas kitą įsimylėjome.
Abu mėgstame vazonines gėles, tad ilgai svarsčiau, kaip siekį ne skinti gėles, o jas auginti, perkelti į vestuvinę puokštę. „O tradicijų nebus - nemesiu puokštės, nebus ir keliaraiščio.
„Tai įrodymas, kad esame puiki komanda ir kartu galime daug. „Pirmoji stotelė - Nica, tada - Maljorka, o toliau nebeplanuojame. Tad mūsų medaus mėnesio bilietas - į vieną pusę.
Titanų Apdovanojimai
Kristina Pocytė taip pat dalyvavo įteikiant Atsakomybės titaną Pauliui Saudargui. Anot K. Pocytės, įteiktas Atsakomybės titanas P. Saudargui tik dar kartą parodo, kad prie pokyčių visuomenėje gali prisidėti kiekvienas.
Šiemet - tik mažos filmavimo komandos ir tik laikantis visų saugumo reikalavimų. Tai buvo tikrai kitokia patirtis, tačiau labai svarbu, kad toks renginys vis tiek įvyko. Nors yra sakoma, kad gerus darbus reikia daryti tyliai, bet iš tikrųjų, tik tuomet, kai tokie darbai yra matomi visuomenei, tai gali paskatinti ir kitus imtis iniciatyvos, todėl Titanų apdovanojimai yra labai svarbūs ne tik tiems, kuriems teikiamos statulėlės.
Pomėgiai ir Asmeninės Savybės
Esu diplomuota tekstilininkė. Būtent tekstilei aš turėčiau dėkoti už tai, kur esu dabar. O menas. Jis niekada nebuvo dingęs iš mano gyvenimo, tik tai netapo mano pragyvenimo šaltiniu. Po darbo dažnai atsipalaiduoju ką nors siūdama, rišdama, klijuodama. Beje, prieš tapdama žurnaliste šešerius metus dirbau floriste... Turbūt nėra buvusių menininkų. Menas yra visur. Ir rašymas yra menas, ir manau, kad dailės bakalauras man davė labai daug to, kas padeda kasdien.
Neturiu B plano, bet jeigu reikės, bus ne tik B, bet ir C, D ar E. Nebijau jokio darbo nei savęs išbandymo. Tikiu, kad aplink yra daugybė sričių, kuriose galėčiau panaudoti savo žurnalistinę patirtį, bet, manau, esu savo kelyje ir dabar svarbiausias tikslas - ne dairytis į kairėn ar dešinėn vedančius takelius, o ryžtingai žingsniuoti į priekį vis drąsesniais ir tvirtesniais žingsniais.
Darbas prieš kamerą išmokė daugiau domėtis tuo, kas vyksta, ir tobulėti naujoje srityje. O svarbiausia grožio procedūra dabar - rūpinimasis odos švara. Ir nebealiju nei odos, nei plaukų tuomet, kai to nereikia eteriui.
Manau, žmogų labiausiai puošia pasitikėjimas savimi, savo kūno pažinimas ir supratimas, kokią žinutę nori skleisti aplinkai - tada svarbu rasti tai, kas tinka ir pabrėžia tai, ką nori pabrėžti. Taip. Ir manau, kad to dar mokausi. Šioje srityje, kaip ir profesinėje, eksperimentai gali niekada nesibaigti. Ne, paieškos, eksperimentavimas ir savęs pažinimas manęs negąsdina.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Kristina, Neįtikėtinos Gimimo Dienos Sveikinimų Idėjos, Kurios Paliks Įspūdį!
- Kristina Radžiukynaitė: Įdomiausia Biografija, Įspūdinga Karjera ir Asmeninio Gyvenimo Paslaptys
- Kristinos Sabaliauskaitės Gyvenimo Kelias: Lietuvių Literatūros Ikona, Kurią Privalote Pažinti!
- Neįtikėtinos svorio priaugimo normos kūdikiams: ką turi žinoti kiekviena mama!
- Geriausios Nėštumo Kalendoriaus Programėlės – Atraskite Patikimiausias Ir Patogiausias!