Sukarintos vaikų mokyklos Lietuvoje - tai švietimo įstaigos, kuriose kartu su bendrojo lavinimo dalykais dėstomi karybos pagrindai, ugdomas patriotiškumas, disciplina ir fizinis pasirengimas. Šios mokyklos siekia paruošti jaunuolius tarnybai valstybei, ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą.
Kadetų Licėjus: Pavyzdys Iš Kauno
Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus - tai sukarinta dieninė bendrojo lavinimo mokykla Kaune. Iš pirmo žvilgsnio viskas gražu: mokiniai čia mokosi rikiuotės, karybos ir teisės pagrindų, mokomi disciplinos, pagarbos ir meilės savo šaliai. Užimti jie nuo ryto iki vakaro - kuriam tėvui nepatiktų tokia idėja?
Licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis sprendimą įvertino kaip didelę atsakomybę ir teigiamą pokytį. „Tai yra pokytis vadovavimo grandinėje, būsime atskaitingi vienai institucijai“, - teigė R. Žilaitis. Direktorius planuoja, kad įstaiga plėsis. „Tikiuosi, kad bus išspręstas ir bendrabučio klausimas. Tokiu būdu galėsime priimti vaikus iš kitų regionų. Tokiu būdu, galėsime rasti daugiau motyvuotų vaikų, kurie norės save sieti su karininko profesija“, - komentavo R. Žilaitis.
Licėjaus vadovas tikisi, kad pradės spręstis šios įstaigos finansavimo klausimai. „Kitą savaitę, tikimės, susitiksime su ministru, ir aptarsime visus tuos dalykus. (…) Dabar džiaugsmas persipina su dar didesne atsakomybe“, - kalbėjo R. Žilaitis.
Kadetų licėjus yra viešoji įstaiga, kurios dalininkės iki šiol buvo Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kadetų licėjaus veiklos ištakos - šalies patriotų dar 1994 m. įsteigta mokymo įstaiga. Tuo metu buvo dėstomi tik karybos pagrindai, bet 2005 m. buvo įsteigta viešoji įstaiga Jaunojo kario mokykla „Lūšiukai“. Tuomet mokykla savo auklėtiniams atvėrė platesnį mokymo spektrą.
Nuo 2012 m. Kadetų licėjus yra vienintelė mokymo įstaiga Lietuvoje, savo veiklą grindžianti Sausumos kadetų ugdymo samprata. Kadetų licėjaus įgyvendinama kadetų ugdymo programa ypač aktuali krašto apsaugos sistemai. Kadetų licėjus kasmet organizuoja mokinių iš įvairių Lietuvos regionų priėmimą. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, Sausumos kadetų ugdymo sampratos nuostatomis.
Švietimo organizavimo kadetų licėjuje keisti neketinama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje sudaryta darbo grupė rengia naują kadetų ugdymo programą. Jau dabar, įgyvendindamas mokinių ugdymą, kadetų licėjus glaudžiai bendradarbiauja su krašto apsaugos sistemos institucijomis ir padaliniais. Tikimasi, kad šis bendradarbiavimas tik stiprės.
Krašto apsaugos ministerija vertina kadetų licėjaus vykdomą veiklą ugdant mokinių pilietiškumą ir patriotiškumą, dalis kadetų licėjaus absolventų sėkmingai studijuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Šiuo metu kadetų licėjui mokymo lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o ūkio lėšos ir lėšos neformaliojo vaikų švietimo programoms vykdyti - iš Kauno miesto savivaldybės asignavimų.
Krašto apsaugos ministerijai nuo 2024 m. spalio 1 d. tapus savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, visa Kadetų licėjaus veikla bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Kasmet mokymo lėšoms kadetų licėjui reikalinga suma yra apie 985 tūkst. eurų. Šiuo metu generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje mokosi 283 vaikai.
Tačiau realybė - kiek kitokia. Anoniminiame skunde teigiama, jog savaitė licėjuje pradedama vėliavos pakėlimu. „Nesvarbu, ar spaudžia šaltukas, ar lyja, pučia smarkus vėjas - vaikai būna lauke. Jei tu prastai jautiesi, geriau nė nesakyk savo instruktoriui. Pasak jo, žiemą mokykla tampa kiaurai perpučiamu, menkai šildomu niūriu pastatu. „„Kadetams nešalta, jiems vėsu“, - dažnai skamba toks posakis tarp mūsų. Licėjaus direktorius - užsispyręs, į prašymus neatsižvelgiantis vyras. Nesugebėjo net pačio menkiausio įgyvendinti: mergaičių rūbinėje įtaisyti spynos, kad vaikinai nosies nekaišiotų. Durys ten atviros nuolat ir ne kartą buvo įžengęs kūno kultūros mokytojas, sakydamas: „Nėra nieko, ko nebūčiau matęs“.
Pasak skundo autoriaus, iš mokyklos kadetai išeina tik su tėvais arba gydytojo lapeliu, tačiau šis turi būt antspauduotas ir su vaiko pavarde. Jei registravaisi telefonu ir lapelio nėra - tavo bėdos. Pas gydytoją neišleis. „Per kiekvieną pertrauką užrakina klases, o po pamokų per užsiėmimus - ir visą aukštą. Tad jei pamiršai daiktus klasėje, pasiimsi tik rytoj. Beje, ir tie patys mokiniai - visokie. Tavo vidurkis 9? Puiku, priims išskėstomis rankomis. Turi 4? Nieko, suteiks galimybę. Turi problemų su pykčio valdymu, nelankai mokyklos ir visiškai nesi motyvuotas čia mokytis? Savaitinių budėjimų metu nuėjus prie 5-6 klasių mokinių ir pabandžius įvesti tvarką, išgirsi visą keiksmažodžių žodyną - tik spėk mokytis! Jam kelia klausimų ir atranka į licėjų: „Nesuprantu, kaip kai kurie mokiniai čia papuolė.
Vykstanti pramankšta - turbūt vienas iš beprasmiškiausių dalykų šioje mokykloje. Pavaduotojos, mokytojai virsta tramdytojais: bėga per mokyklą ir iš visų pakampių renka mokinius, kurie nenori eit ir pusvalandį klausytis peikimo, kokie mes nemotyvuoti ir tingūs. Kliuvo kritikos ir pačiam pastatui. Anot skundo autoriaus, kompiuterių klasėje - atgyvenos, kabinetuose ir koridoriuose lupasi sienos, o kur dar lašantis per stogą vanduo. Vaikinų tualete nėra durų, o kai kurie iš jų turi nemalonų, net pasibjaurėtiną, kvapą.
Pasak jo, licėjus gyvuoja tik penketą metų, yra toks vienintelis ne tik šalyje, bet ir Baltijos valstybėse. Jo veikla grindžiama savitos pedagoginės sistemos - sausumos kadetų - ugdymo samprata. Kadangi tai unikali švietimo įstaiga, joje galioja ir kitokios taisyklės.
Direktoriui keista, jog tie, kurie nepatenkinti viduje galiojančia tvarka, nepalieka šios švietimo įstaigos, toliau „kenčia“. „Kai priimamas vaikas į mūsų licėjų, būna išaiškinama viskas: tvarka, drausmė, dienotvarkė. Sutinkama, pasirašoma. Juk auklėjimas vyksta disciplinuotu režimu. Karo lauke nebūna taip, kad vadas prašo: „Gal jūs galėtumėte eiti į mūšį?“. Griežta tvarka - vardan pačių vaikų. Kad nerūkytų pasislėpę, „banginuko“ nežaistų, nebėgtų iš pamokų. Atliekame prevencinį darbą. Iki 19 val.
Kadetų licėjuje daug dėmesio skiriama prevencinei veiklai. „Esame vienintelė tokia mokykla, kurioje mokiniai kartu su mokytojais ruošia ir pamokas, tad nereikia korepetitorių. Licėjuje jie užimti iki 19 val., o tai didžiulė paskata dirbantiems tėvams. Kitur grįžta vaikai iš mokyklos apie 15 val. Net 54 proc. licėjaus mokinių yra iš nepilnų šeimų: vienišų mamų ar į užsienį išvykusių tėvų vaikai. Tad vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių - nusikalstamumo prevencija. Kad vaiką auklėti ne kalėjime, o mokykloje.
Paklaustas, ar mokiniai neturi galimybės palikti mokyklos pastato iki pat 19 val., jis paaiškino, kad tvarka galioja tik dėl jų pačių saugumo. Vaikas išeiti gali tik su tėvais arba su jų raštišku sutikimu. Pasitaikė praktikoje, jog mokinys teigė lankantis sportinius užsiėmimus, tačiau to iš tikro nedarė. Dvyliktokai išleidžiami iš pastato laisviau. „Fiksuoja mokinius, laikus, kada jie išeina. Po kiek laiko pastebi, kad tie patys iš skirtingų klasių vienu metu kur pasišalina. Kur? Gal parūkyti. Jei kas dažnai eina iš pamokų - kažkas jau negerai. Leisti jiems tapti nusikaltėliais? Jie mato, kad yra stebimi. Taip, jiems tai nemalonu, bet veiksminga. Jie mato, kad yra stebimi.
Paaiškino jis ir pramankštų svarbą, dėl kurių, anot jo, skųstis gali tik tinginiai: „Norime stiprinti vaikų fizinį pajėgumą ir aktyvumą, motyvuoti mokinius judėti, mokyti atsipalaiduoti po protinio darbo. Tinginiui pramankšta visad bus katorga. O koks tinginys nori girdėti, kad jis tinginys? Galvojate, mokytojai neturi daugiau ką veikti, tik versti juos tai daryti? Mūsų uždavinys yra parodyti jiems kelią į dorą ir sveiką gyvenimo būdą. Juk ruošiame būsimą pareigūną ar karininką - fizinė ištvermė būtina.
Licėjaus pastatas nedidelis. Jame mokosi 402 kadetai. Norinčiųjų mokytis skaičius kasmet didėja, tačiau patenka į jį ne visi. Ar neištvėrę griežtos tvarkos, licėjų dažnai palieka mokiniai? Pasirodo, šiais mokslo metais iš jo išvyko 32. Tik vienas jų buvo nepažangus. Mokyklos keitimo priežastys įvairios: sveikatos problemos, finansiniai sunkumai, tėvų darbo ar gyvenamosios vietos keitimas, didelis užimtumas, yra išvykusių į profesines mokyklas, grįžusių į savo rajono ar miesto mokyklas, nes buvo sudėtinga gyventi atskirai nuo šeimos.
Klaipėdos Jūrų Kadetų Mokykla
Klaipėdos jūrų kadetų mokykla ko gero, vienintelė Lietuvoje, kur per pamokas galima pasikepti dešrelių. Iki elitinės Lietuvos mokymo įstaigos jai dar toloka, bet tokios idėjos neatsisakoma. Palyginti su pirmaisiais mokyklos žingsniais, kai baiminosi ir pedagogų kolektyvas, ir moksleivių tėvai, kad šioje mokymo įstaigoje susirinks nedrausmingi mokiniai, kurių atsikratė kitos mokyklos, kad jie trukdys tiems, kurie nori mokytis, situacija čia jau kur kas geresnė. Pradėjusi nuo 83 mokinių, trečiais mokslo metais ji jų turėjo dvigubai daugiau - 172. Joje dirba 32 pedagoginiai darbuotojai.
Nauja mokykla įkurta buvusios Klaipėdos Ievos Simonaitytės mokyklos Naikupės gatvėje pagrindu. Ketvirtais mokslo metais Kadetų mokykloje bus jau ir vienuoliktokų. Jos teigimu, tam, kad Klaipėdos jūrų kadetų mokykla taptų regionine, pritaria miesto Savivaldybė, siūlo ir ministerija. Tapusi regionine, ji didėtų. „Tačiau tam reikalingos tam tikros sąlygos. Mes neturime bendrabučio, nors didelio poreikio iki šiol ir nebuvo. Turime vieną kitą mokinį iš kitų Lietuvos miestų. Vienas yra atvykęs iš Trakų. O iš Klaipėdos rajono turime daugiau. Kai bus bendrabutis, tada galėsime drąsiai kviesti moksleivius iš viso regiono“, - „Vakarų ekspresui“ sakė G. "Kad ji turi būti regioninė mokykla, kalbame visus tuos trejus metus. Dabar priimame visus vaikus iš Klaipėdos. Šiaip taip surenkame dvi penktas klases, papildome kitas. Vieniems tai tinka, kitiems ne.
Pasak direktorės, visi tie treji mokslo metai buvo mokyklos starto etapas, nes kasmet būdavo vis kažkas naujo. Mokykla kuria savo tradicijas. Pavyzdžiui, rugsėjo 1 d. piliavietėje duodama priesaika. Ten po miesto vėliava merui leidus iškeliamas mokyklos giuisas, vyksta iškilminga rikiuotė, apdovanojimai. „Mūsų mokykla nėra sukarinta. Galbūt kai kurios disciplinos sudaro tokį įspūdį. Be bendrojo ugdymo dalykų, kurie dėstomi taip, kaip ir kitose mokyklose, ji turi neformaliojo švietimo programą - jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo, - kuri yra privaloma. Ji formuoja jūrinį mokinių mentalitetą. Su pedagogais esame sutarę, kad ir į bendrojo ugdymo dalykus iki 10 proc. jie integruos tai, kas yra susiję su jūreivyste ir laivyba. Tuo ji ir skiriasi nuo kitų mokyklų. Norime, kad mūsų mokiniai suprastų, jog gyvena prie jūros, kad šiek tiek susipažintų su jūrinėmis profesijomis, jūrine kultūra. Nebūtinai mes ruošiame būsimus jūrininkus. Vieni galbūt rinksis šią profesiją, o kiti ne, mes tik parodome kryptį“, - sako G.
Paklausta, ar visuomenės požiūris į mokyklą pasikeitė, direktorė atsakė: „Požiūrį keisti sunkiausia. Dar ir dabar, kai registruojame mokinius, girdime tėvus sakant, kad jų vaikui reikia disciplinos. Tarsi pas mus jis būtų tramdomas, perauklėjamas ir pan. G. Skunčikienės teigimu, sunkiausia būna dirbti su iš skirtingų mokyklų atėjusiais penktokais. Pasitaiko vaikų, nesupratusių, į kokią mokyklą pateko, atvejų, kai išeina, nes būna ar per sunku, ar tiesiog nepatinka. Kadangi visi dalykai dėstomi lietuvių kalba, kartais jiems kyla sunkumų. Būtent dėl šios priežasties iš mokyklos išėjo keli vaikai.
„Mažiukams viskas dar įdomu, o norint sudominti paauglius, reikia jau įdėti pastangų. Labai smagu, kad nė vienas iš tų, kurie baigė dešimt klasių, nepareiškė noro palikti mokyklą. Palyginti su tuo, kokie jie būna penktos klasės pradžioje, ir jau po pusės metų, kai pripranta prie drausmės, prie rikiuočių, mūsų vaikai darosi vis geresni, ištvermingesni“, - aiškino R. „Mokykla gražėja, drausmingėja, auga“, - tvirtina R.
Paklaustas, kokios drausmės privalo laikytis mokyklos mokiniai, R. Praleika atsakė: „Kai kurie vaikai namuose nebūna girdėję žodžio “ne„ arba “negalima„. Mokykloje jie juos išgirsta. Kartais stebimės, kad vaikai nemoka valgyti su peiliu ir šakute.
Galima būtų visoje šalyje atsirinkti labai motyvuotus vaikus, svajojančius apie jūrą. Atranka turėtų būti labai rimta, o mokykla Lietuvos masto. Trečiųjų mokslo metų baigimo šventė vyko praėjusį ketvirtadienį. Iškilmingos rikiuotės metu apdovanoti geriausi moksleiviai. Galima pajuokauti, kad buvo apdovanoti vos ne pusė jų.
Išvados
Sukarintos vaikų mokyklos Lietuvoje yra unikalios švietimo įstaigos, kurios siekia ugdyti pilietiškus, patriotiškus ir fiziškai stiprius jaunuolius. Nors šios mokyklos susiduria su tam tikrais iššūkiais, jos atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunąją kartą ir ruošiant ją tarnybai valstybei. Svarbu, kad šios mokyklos būtų remiamos ir toliau tobulėtų, siekdamos užtikrinti aukštą ugdymo kokybę ir atliepdamos visuomenės poreikius.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Kaip Nėštumo Metu Įveikti Peršalimą: Svarbiausi Simptomai, Gydymo Būdai ir Prevencijos Patarimai
- Kodėl kūdikis nuolat suka galvytę į šonus? Svarbiausios priežastys ir efektyvūs sprendimai