Šlapimo tyrimas yra greitas ir paprastas, tačiau gali suteikti daug svarbios informacijos apie paciento sveikatą. Būtent dėl to šis laboratorinis tyrimas yra vienas pirmųjų, kurį gydytojai rekomenduoja atlikti tikrinant sveikatą.
Kada Reikalingas Šlapimo Tyrimas?
Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu. Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų. Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką.
Bendras Šlapimo Tyrimas (BTŠ)
Tai laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių. Tyrimui pacientas turi pats pristatyti mėginį į laboratoriją, o analizė atliekama automatiškai, naudojant tam skirtą šlapimo analizatorių.
Pateikiami atsakymai parodo šlapimo rūgštingumą, ketonus, santykinį tankį, leukocitus, bakterijas, baltymus, gliukozę, kraują, bilirubiną, urobilinogeną, nustato spalvą. Kai kuriems rodikliams nustatyti yra atliekamas mikroskopinis tyrimas, kuris papildo iš analizatoriaus gautus rezultatus.
Šis tyrimas yra atliekamas tiek profilaktinės medicininės apžiūros metu, tiek skundžiantis dėl įvairių negalavimų. Bendrasis šlapimo tyrimas gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiesiems. Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę.
Šlapimo Tyrimas Vaikams
Ar reikia profilaktiškai tirti vaikų šlapimą? Taip. Tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą, sako vaikų nefrologė prof. Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį.
Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą.
Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis.
Ką reikia žinoti apie šlapinimosi dažnį?
Pirmiausia - į dažnį, koks jis. Aišku, sąvokos „dažnai, retai“ labai subjektyvios, mat šlapinimosi dažnumui per parą įtakos turi išgertų skysčių kiekis, suvalgyti vaisiai, daržovės, tai, ar vaikas serga (vemia, viduriuoja, karščiuoja), ar yra sveikas.
Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų.
Šlapimo spalva
Sveiko žmogaus šlapimas yra intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos. Į spalvos pokyčius tėvai, galiu pasakyti iš praktikos, reaguoja, tačiau ne į visus. Labiausiai sunerimsta, jei vaiko šlapimas nusidažo rožine, rausva, raudona spalva, mat tai jiems asocijuojasi su krauju.
Hematurijų (kraujo šlapime) gali būti dėl daugelio priežasčių, todėl siūlyčiau kreiptis į vaikų nefrologą. Šlapimas gali parausvėti ir nuo suvalgyto maisto (burokėlių, šviežių vyšnių) arba kai kurių vartojamų vaistų.
Jei šlapimas tamsiai rudas, panašus į arbatą, irgi reikėtų kreiptis į vaikų inkstų ligų specialistą. Jei bespalvis, kaip vanduo, - irgi nelabai gerai. Tai rodo blogą šlapimo koncentraciją. Aišku, jei taip nutinka sergant, kai labai karšta ir gausiai geriama, - nieko tokio.
Šiuo atveju gali būti inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimas - gana reta, bet labai rimta liga, dėl kurios gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Į bespalvį šlapimą tėvai kažkodėl kreipia mažiausiai dėmesio. Kartais šlapimas būna baltos tarsi pienas spalvos. Tai rodo riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme - labai reta, bet gana rimta būklė.
Beje, pagal šlapimo spalvą net galima patikrinti, ar rūpestingai ligonis slaugomas, kitaip tariant, ar jam netrūksta skysčių. Jei ligonis geria nepakankamai, jo šlapimas bus labai tamsus, šlapinsis retai. Ne veltui sakoma, kad skysčiai ligą iš organizmo „išplauna“. Aišku, bakterijų ir virusų sukeltų infekcijų vien skysčiais nepagydysi, bet sergančiojo būklę pagerinti tikrai galima.
Šlapimo kvapas
Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas. Dažnai tai būna tarsi išmatų kvapas, nes šlapimo organų infekciją dažniausiai sukelia E. coli (žarnyno lazdelė). Kartais kvapas gali pakisti dėl suvalgyto maisto, vartojamų vaistų, apsinuodijus.
Jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas, geria mažai skysčių, šlapime atsiranda acetono.
Kraujas Šlapime (Hematurija)
Pastebėjus kraują šlapime, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio.
Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.
Kas yra eritrocitai?
Eritrocitai, dar vadinami raudonaisiais kraujo kūneliais, yra svarbiausios kraujo ląstelės, kurios užima didžiąją dalį visų kraujo ląstelių. Jie yra atsakingi už deguonies transportavimą iš plaučių į visus kūno audinius ir anglies dioksido transportavimą atgal į plaučius.
Eritrocitai yra bebranduoliai, turi raudoną spalvą dėl hemoglobino, kuris yra baltymas, gebantis prisijungti prie deguonies molekulių.
Ką reiškia eritrocitai šlapime?
Eritrocitų buvimas šlapime, vadinamas hematurija, nėra įprasta būklė. Tai gali būti ankstyvas signalas apie įvairias sveikatos problemas, kurios gali būti tiek nekenksmingos, tiek rimtos.
- Infekcijos.
- Akmenys.
- Trauma.
- Ligos.
- Vaistai. Kai kurie vaistai gali sukelti eritrocitų buvimą šlapime kaip šalutinį poveikį.
Hematurija gali būti makroskopinė, kai šlapimas tampa raudonas arba rudo atspalvio, arba mikroskopinė, kai eritrocitų yra nedaug ir jie matomi tik mikroskopu.
Eritrocitų Buvimo Šlapime Simptomai
Eritrocitų buvimas šlapime, mediciniškai žinomas kaip hematurija, yra būklė, kuriai būdingas didesnis nei įprasta eritrocitų kiekis šlapime. Hematurija gali būti makroskopinė ar mikroskopinė, priklausomai nuo eritrocitų koncentracijos šlapime.
Makroskopinė Hematurija
Makroskopinė hematurija reiškia, kad šlapime yra tiek daug eritrocitų, kad jis pasidaro raudonas arba rudo atspalvio. Tai yra akivaizdus simptomas, kurį lengva pastebėti be specialių tyrimų.
Simptomai
Šlapimas gali būti šviesiai raudonas, tamsiai raudonas arba net rudo atspalvio, priklausomai nuo eritrocitų kiekio ir jų buvimo šlapime trukmės. Kartais gali pasirodyti kraujo krešuliai šlapime, kurie gali sukelti diskomfortą ar skausmą šlapinantis.
Mikroskopinė Hematurija
Mikroskopinė hematurija reiškia, kad šlapime yra eritrocitų, tačiau jų nėra tiek daug, kad pasikeistų šlapimo spalva. Šią būklę galima nustatyti tik atliekant šlapimo tyrimą mikroskopu.
Simptomai
Dažniausiai mikroskopinė hematurija yra besimptomė.
Diagnostika ir Gydymas
Kai įtariama, kad šlapime yra eritrocitų, svarbu atlikti išsamią diagnostiką, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
- Bendras šlapimo tyrimas. Pirmasis žingsnis yra bendras šlapimo tyrimas, kurio metu laboratorija tikrina šlapimo spalvą, skaidrumą ir jo sudėtį. Šiame tyrime nustatoma eritrocitų, baltymų, nitritų ir kitų medžiagų koncentracija.
- Mikroskopinis šlapimo tyrimas. Šioje analizėje šlapimas tiriamas po mikroskopu, siekiant nustatyti eritrocitų skaičių ir formą. Tai gali padėti nustatyti, ar šlapime yra tik eritrocitai ar dar ir kitos ląstelės.
- Šlapimo tyrimas. Jei įtariama infekcija, šlapimas siunčiamas detaliai analizei, kad būtų nustatoma infekciją sukelianti bakterija ir jos jautrumas antibiotikams.
- Vaizdo diagnostika. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi vaizdo diagnostikos metodai, pvz., ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso vaizdavimas (MRT), siekiant vizualiai patikrinti šlapimo takus ir inkstus.
- Cistoskopija. Tai procedūra, kurios metu naudojamas plonas vamzdelis su kamera (cistoskopas), įterpiamas per šlaplę į šlapimo pūslę, kad gydytojas galėtų tiesiogiai pamatyti šlapimo pūslės sienelę ir šlapimo takus.
Gydymas
Eritrocitų buvimo šlapime gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties:
- Infekcijos: Jei eritrocitų buvimą šlapime sukelia šlapimo takų infekcija, gydytojas gali paskirti antibiotikus. Gali būti rekomenduojama vartoti vaistus nuo skausmo ir jaučiamo diskomforto.
- Akmenys šlapimo takuose: Jei nustatomi akmenys, gali būti reikalingas gydymas vaistais, ultragarsu arba chirurgija, kad juos pašalintumėte.
- Inkstų ligų gydymas: Kai kurios inkstų ligos, pvz., glomerulonefritas, gali reikalauti specialių vaistų, tokių kaip imunosupresantai, arba kitų gydymo metodų.
- Trauma arba sužalojimas: Jei eritrocitų buvimą šlapime sukelia trauma, gali būti reikalingas laikotarpis poilsio arba, retais atvejais, chirurginė intervencija.
- Kitos priežastys: Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi kiti gydymo metodai, priklausomai nuo eritrocitų buvimo šlapime priežasties.
Eritrocitų buvimas šlapime gali būti ženklas apie daugelį įvairių sveikatos problemų, todėl svarbu atidžiai diagnozuoti ir gydyti. Jei pastebite bet kokius su šlapinimusi susijusius simptomus, ypač kraują šlapime, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Kaip Tinkamai Paimti Šlapimą Tyrimams Atlikti?
Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą.
Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje.
Ką Reikia Žinoti Prieš Šlapimo Tyrimo Atlikimą?
Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas.
Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
- tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
- mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
- prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
- tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
- šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą. Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su specialistais.
Ką Reiškia Tyrimo Atsakymai?
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui.
Trumpai aptarkime, ką reiškia tyrimo atsakymai ir ką iš jų galima sužinoti. Štai pagrindiniai rodikliai:
- SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Tankis padidėti gali vartojant mažai skysčių, taip pat dėl viduriavimo ar vėmimo, o pernelyg mažas rodiklis įspėja apie inkstų funkcijos sutrikimą.
- PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
- LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
- NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
- PRO - baltymų kiekis. Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
- GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
- KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
- BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
- URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
- ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.
Panašus:
- Naujagimių kraujo tyrimai: svarbiausios normos ir kaip teisingai interpretuoti rezultatus
- Šokiruojantys Faktai Apie Kraujavimą Po Gimdymo: Sužinok Priežastis, Riziką Ir Efektyviausius Gydymo Būdų!
- Sužinokite, Kodėl Tirštas Kraujas Nėštumo Metu Gali Būti Pavojingas ir Kaip Išvengti Rizikos!
- Sužinokite, kada kūdikio atpylinėjimas nustoja ir kaip jį efektyviai valdyti!
- O Mes Vaikai, O Mes Pasaulis: Atraskite Magišką Dainų ir Žodžių Pasaulį