Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas dažniausių pokyčių nėštumo metu - skysčių sankaupa. Net apie 80 proc. moterų pamato ir pajunta, kad jų kojų pėdos, blauzdos ir rankos paburksta, ypač pavargus ar šiltą dieną. Po nakties poilsio edemų (pabrinkimų) sumažėja. Didžiausi tinimai būna trečią trimestrą, t. y. Būsimos mamos organizme kaupiasi skysčių dėl progesterono, aldosterono ir antidiuretinio hormono pokyčių.
Skysčių Kaupimasis Nėštumo Metu
Vien kraujotakos sistemoje cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja keliais litrais - tam, kad placentoje būtų gera kraujotaka ir vaisius nestigtų deguonies. Padidėjusi gimda spaudžia stambiąsias nėščiosios kraujagysles, o didesnis kraujo kiekis apsaugo ją, kad moteris nenualptų, kai stojasi, keliasi ar net gula. Todėl nedidelis patinimas dėl padidėjusio kraujo tūrio antroje nėštumo pusėje yra normalu. Padidėjusį skysčių kiekį organizme lemia ir tas faktorius, kad vaisius mamos gimdoje yra apsuptas vaisiaus vandenų. Vienas iš rodiklių, ar skysčiai linkę kauptis organizme, yra svorio priaugimo nėštumo metu kontrolė. Jeigu priaugama daugiau svorio, negu rekomenduojama, yra tikimybė, kad skysčiai linkę užsilaikyti. Kad taip ir yra, moteris greitai pastebi pati: patinsta čiurnos, tada tinimai kyla aukštyn. Tai, kad nėščioji tinsta, labai dažnai verčia nerimauti ne tik ją pačią, bet kartais ir ją prižiūrintį gydytoją. Ši priežastis skatina dar didesnę moters baimę.
Sunerimti reikėtų tik tada, jei nėščiosios šlapime yra baltymo ar kraujospūdis pakyla per 140/90 Hg. Per nėštumą atsiradęs aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija) reguliuojamas vaistais. Tačiau atsiradęs baltymas šlapime - tai grėsmingas sutrikusios inkstų ir viso organizmo veiklos požymis. Tai gali būti nėščiųjų preeklampsijos požymis, ji gydoma ligoninėje, nes moters būklė gali grėsmingai pablogėti. Pagimdžius skysčiai atslūgsta ir savijauta maždaug per 6 sav. pagerėja savaime. Per tą laiką pagreitėja inkstų filtravimas ir moteris geriau išsišlapina, gimdos dydis tampa koks buvęs, ji nusileidžia į mažąjį dubenį, persitvarko kraujotaka. Žinoma, didžiausi pokyčiai vyksta pirmomis paromis po gimdymo. Organizmas sparčiai tvarkosi dar ir pirmą savaitę (7-10 dieną). Neklausykite rekomendacijų mažiau gerti. Tai būtų didelė klaida. Skysčių galite vartoti tiek, kiek norite, ne mažiau kaip 1,5 l per parą. Negerkite jokių šlapintis skatinančių vaistažolių ar net vaistų. Nėštumo metu pagulėkite aukštai pakėlusi kojas (jas uždėjusi ant volelio ar aukštos pagalvės, atrėmusi į sieną), taip pagerėja veninė kraujotaka, limfos nutekėjimas ir kojos mažiau burksta. Taip pat venkite ilgai būti vienoje padėtyje, kai apsunkinama kraujotaka kojose: jei tenka ilgai sėdėti vienoje vietoje, darykite pertraukėlės, atsistokite, pavaikščiokite, pajudinkite pėdas.
Kas Yra Tirštas Kraujas?
Tirštas kraujas arba padidėjęs kraujo krešumas (mediciniškai vadinama hiperkoaguliacija) - tai būklė, kai kraujas linkęs pernelyg greitai ir stipriai krešėti. Tirštas kraujas - tai terminas, dažnai naudojamas apibūdinti kraujo trombozę, kai kraujas tampa storesnis, todėl daugėja trombų formavimosi rizika. Padidėjusį kraujo krešumą, t.y. Tirštas kraujas, medicininiu požiūriu, gali būti apibūdinamas kaip padidėjęs kraujo klampumas.
Priežastys
- Paveldimumas. Žmogus gali gimti su genetiniu polinkiu į kraujo tirštėjimą.
- Genetika: Tam tikros genetinės ligos, tokios kaip Leideno mutacija, gali padidinti kraujo krešėjimo polinkį.
- Gyvenimo būdas: Nepakankamas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, alkoholis ir rūkymas gali rimtai paveikti kraujo klampumą.
- Ligos: Kai kurios ligos, tokios kaip diabetas, inkstų ligos, arba sifilis, gali sukelti kraujo tirštėjimą.
Simptomai
Svarbu žinoti ir tai, kad kai kurie simptomai gali būti itin nespecifiniai, pavyzdžiui, padidėjęs kraujo krešumas ir susidarantys krešuliai gali būti galvos svaigimo, mieguistumo, nuovargio, aukšto kraujo spaudimo, galvos skausmo priežastimi. Tiršto kraujo simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties.
Prevencija ir gydymas
- Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti kraujo apytaką ir sumažinti trombų susidarymo riziką.
- Mityba, turinti daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, žuvies ir riešutų gali padėti sumažinti cholesterolio lygį ir pagerinti kraujo konsistenciją.
- Pakankamas skysčių kiekis organizme yra būtinas norint išvengti kraujo tirštėjimo.
- Antikoaguliantai, tokie kaip varfarinas arba dabigatranas, sumažina trombų susidarymo galimybę, slopindami kraujo krešėjimo procesus.
- Vaistai, tokie kaip aspirinas, veikia skirtingai - jie neleidžia trombocitams susikurti kartu ir sudaryti krešulius.
Su gydytoju dėl kraujo krešėjimo verta pasikonsultuoti profilaktiškai, net jei nejuntate jokių neraminančių simptomų, jeigu patenkate į rizikos grupę, t.y. Tuo pačiu svarbu ir koreguoti gyvenimo būdą - itin naudingas reguliarus fizinis aktyvumas, sportas, pasivaikščiojimai (tai ypač svarbu ilgai sėdint, pavzdžiui, skrendant lėktuvu reikėtų periodiškai atsistoti ir bet šiek tiek pasivaikščioti). Didesnės rizikos laikotarpiais - po operacijų, ilgų kelionių metu, nėštumo metu - vertėtų pasitarti su gydytoju dėl papildomų profilaktinių priemonių naudojimo.
Dėl tiršto kraujo problemų reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Jie atliks išsamų kraujo tyrimą, įvertins rizikos veiksnius ir nuspręs, ar reikia vaistų. Tirštesnis kraujas gali būti rimta problema, tačiau su tinkama priežiūra ir gyvenimo būdo pokyčiais galima gerokai sumažinti sveikatos riziką.
Vaisiaus Hipoksija
Vaisiaus hipoksija - t.y. patologinė būklė, kai į vaisiaus kraujo apytaką patenka mažai deguonies ar jos visai nepatenka. 1-oje vietoje - mirties priežastis. Dažniausia naujagimių sergamumo priežastis. T.p. dažniausia naujagimių mirtingumo priežastis. Dėl jos vystosi patologinis cerebrinis paralyžius, kuris sudaro 20-40% naujaginių neurologinės patologijos.
Priežastys nėštumo metu:
- Motinos ligos (chroninė arterinė hipertenzija, CD, inkstų ligos, plaučių ligos, ūmi anemija, ūmus apsinuodijimas, skydliaukės patologija, preeklampsija, eklampsija, rūkymas, narkotikai, alkoholis)
- Užsitęsias nėštumas
- Placentos funkcijos nepakankamumas
- Vaisiaus hipotrofija
- Vaisiaus Rh izoimunizacija
- Polihidramnionas
- Kraujavimai antroje nėštumo pusėje esant placenta praevia.
Priežastys gimdymo metu:
- Hipertonusas
- Esant kliniškai siauram dubeniui
- Amnionitas
- Ilgas bevandenis periodas
- Priešlaikinis vandenų nutekėjimas
- Hipotenzija
- Anestezijos problemos
- Užsitęsęs gimdymas
- Operacinis gimdymo būdas
- Trumpa virkštelė
- Virkštelės apsisukimas apie kaklą
- Virkštelės mazgai.
Hipoksijos rūšys pagal mechanizmą:
- VH dėl O2 trūkumo ir CO2 pertekliaus motinos organizme. G.b. kai motina serga širdies-kraujagyslių ligomis, plaučių ligomis, apsinuodijimais, arterine hipertenzija (AH), preeklampsija.
- VH dėl sutrikusios kraujo cirkuliacijos virkštelės kraujagyslėse. Kai yra placentos nepakankamumas, virkštelės anomalijos, virkštelės kraujagyslių anomalijos (agenezė, 2 krg.), tamprus apsisukimas aplink kaklą, virkštelės mazgas.
- VH dėl vaisiaus ligos ar anomalijų ir sutrikusios CNS veiklos. Apsigimimai (hidrocefalija), hemolizinė anemija.
Dažnai gali išryškėti tik gimdymo metu.
VH pagal atsiradimo laiką skirstoma:
- Hipoksija iki gimimo, hipoksia antepartum.
- Hipoksija gimdymo metu, h. intrapartum.
- Hipoksija po gimdymo, h. postpartum.
VH pagal trukmę:
- Ūmi hipoksija, h. faetus acuta. Pasireiškia gimdymo metu: iškritus virkštelei, jei atšoksta placenta, jei yra preeklampsijos priepuolis.
- Lėtinė hipoksija, h. faetus chronica. Gali trūkti kelias sav-mėn, sukelia plaučių funkcijos nepakankamumas.
- Lėtinės hipoksijos paūmėjimas, h. exacerbata (progrediens).
VH pagal rūgščių-šarmų balansą:
- Metabolinė
- Respiratorinė
- Mišri
Patogenezė:
Vaisius gauna mažai O2, dalis energijos pradedama gaminti anaerobinės glikolizės būdu, dėl to susikaupia organinės rūgštys (pieno), kurios sukelia metabolinę acidozę. Vaisius stengiasi kompensuoti, tam naudojamas didžiulis plaučių kvėpuojamasis paviršius, greitėja vaisiaus kraujo apytaka, iš kraujotakos išjungiamos kai kurios periferinių kraujagyslių sritys, fetalinis Hb pajėgia prisijungti 2 k daugiau O2 nei suaugusiųjų, tai padeda aprūpinti O2 smegenis, miokardą, kepenis. Refleksiškai išsiplečia miokardo ir smegenų kraujagyslės, o raumenų, žarnyno, odos kraujagyslės susitraukia. O2 Trūkumas žarnyne dirgina n. vagus ir sukelia hiperperistaltiką, todėl mekonijus išsiskiria į vaisiaus vandenis (jie pasidaro žali). Rūgštūs produktai slopina orgnų ląstelių fermentinius ir kitus biocheminius procesus, ląstelės nesugeba prisijungti O2, prasideda audinių hipoksija. Sutrinka elektrolitų balansas, atsiradusi hiperkalemija sukalia bradikardiją. Nuo acidozės laipsnio priklauso vaisiaus prognozė. Kuo anksčiau pastebima - tuo geriau.
Diagnostika:
- Pats seniausias būdas - auskultacija stetoskopu - vertinam vaisiaus širdies būklę. Ritmo pokyčiai - ankstyvas požymis.
1650 m. Maršakas pirmas pasiūlė išklausyti širdies tonus per pilvo sieną. 1950 m. - pirma EKG. Širdies ritmo reguliacija vyksta per nervų sistemą, bet yra daug ir kitų humoralinių faktorių, nuo kurių priklauso ritmas. Pvz.: nuo placentos kraujotakos. Norma 100-150 k/min. Akušeriniu stetoskopu suskaičiuojam bazinį plakimo dažnumą, tai ilgalaikį plakimą, kurį skaičiuojam 1 min. Jei tachikardija (> 150 k/min) daugiau nei 10 min - tonai tachikardiški. Jei bradikardija (< 100) daugiau nei 3 min reikia užrašyti netiesioginę KTG.
Tachikardijos priežastys, dėl kurių reikia atlikti diferencinę diagnostiką yra:
- Hipoksija kraujyje
- Motina karščiuoja
- Yra skirti parasimpatikolitiniai vaistai
- Vartojami β-adrenomimetikai tokolizei.
- Jei yra prasidėjęs amnionitas
- Jei yra vaisiau gili anemija
- Jei yra vaisiaus širdies aritmijos
- Jei yra priešlaikinis gimdymas.
Bradikardijos priežastys:
- VH
- Jei panaudoti β-adrenoblokatoriai (atenololas, propranololas)
- Anestetikai
- Epidurinė nejautra
- Motinos hipotenzija
- V. cava sindromas (jei guli ant nugaros)
- Užsitęsusi virkštelės kompresija
- Vaisiaus širdies laidumo sutrikimai (atrioventrikulinis blokas)
- Idiopatinės priežastys
- Vaisiaus judesių registravimas
Pakankami - gera vaisiaus būklė. Jei silpni, reti, reikia papildomo tyrimo. Rizikingo nėštumo metu - labai rimtas signalas. Pirmą kartą pajunta - 18-20 sav. Vaisiaus judesių skaičiavimo testas taikomas visoms nuo 28-30 sav. Metodikos įvairios. Skaičiuoja kasdien periodais: pvz.: nuo 10 val, kol pajus 10 judesių (per 1-2 val). Vaisius aktyviausias vakare. Ant kairiojo šono per pusę val (5), jei nepajunta - skaičiuoja kiek per valandą.
50% mirtingumą galima sumažinti, jei nėščioji pati pajunta, kad sumažėjo judesių ir pati ateina į konsultaciją. T.y. pigus, patogus metodas.
Pakankami judesiai rodo, kad CNS pakankamai aprūpinta krauju. Motorinių ir simpatinių nervų sąveika deguonimi aprūpintame smegenų kamiene sukelia akceleracijas (vaisiaus širdies tonų pagreitėjimą).
Nehipoksinio judesių sumažėjimo priežastys:
- Vaisius ramybėje, miega
- Jei motina naudoja medikamentus, ypač slopinančius CNS.
Iki 30 sav nėra gerai išreikšti.
- Vaisiaus širdies tonų užrašymas (KTG)
Nestresinis testas = netiesioginė KTG. Netiesioginė KTG - tai per pilvo sieną vaisiaus širdies tonų registravimas per 20 min sulaukiant nemažiau 2 vaisiaus judesių (reaguoja akceleracijomis). VH lemia silpnus judesius ir silpną tonų pagreitėjimą, nebūna akceleracijų.
- Reaktyvi KTG - 20 min, 2 judesiai, yra akceleracijos, susitraukimo trukmė ilgesnė nei 15 sek.
- Nereaktyvi KTG - judesių mažiau nei 2, nėra akceleracijų. Tada reikia pakeisti nėščiosios padėtį.
- Neinformatyvi - 1 akceleracija per 20 min. Kartoti po 2-3 val.
Galima atlikti stresinį testą = oksitocino testas. Lašinė su 5 vienetais oksitocino į fiziologinį tirpalą, 5 lašai per 1 min, didinam kas 3 min. Laukiama gimdos susitraukimų. Kai įtariama VH ar yra neinformatyvi KTG.
Kontraindikacijos:
- Placenta praevia
- Gręsiantis priešlaikinis gimdymas
- Yra kraujavimas
- Daugiavaisis nėštumas
- Polihidramnionas.
Kiti stresiniai testai:
- Akustinės stimuliacijos testas - vaisiaus stimuliacija stipriu garsu, naudojant specialų prietaisą.
- Spienelių dirginimo testas - išsiskiria endogeninis oksitocinas. Nėra dažnai taikomas, mažai informatyvus.
- Amnioskopija
Mekonijų galima pamatyti amnioskopo pagalba. Esant bent 2cm gimdos kaklelio atsidarymui. Mekonijus gali rodyti ūminę ar lėtinę patologiją, t.y. vaisiui yra ar buvo pavojus. Reikia kuo anksčiau nustatyti mekonijų vaisiaus vandenyse. Mekonijaus spalva ir konsistencija atspindi vaisiaus būklę. Tirštas, tamsiai žalias - ūminė būklė. Liekanos, šviesiai žalios - lėtinė būklė. Pasireiškus net ir nedidelei hipoksijai būna žarnyno hiperperistaltika, nevalingas tuštinimasis (atsipalaiduoja išorinis sfinkteris). Ilgą laiką tonai g.b. tik dažnesni - kompensacijos būklėje. Jei yra tachikardija + mekonijus vandenyse - rimtas pavojus.
Vaisius gali aspiruoti ar įkvėpti mekonijaus, todėl gimdymo metu dalyvauja neonatologas. Jei gimdo ir yra mekonijus, prieš užgimstant kūnui iš kvėpavimo takų atsiurbiamas turinys.
- Vaisiaus pirmaujančios dalies kraujo tyrimas
Invazinis tyrimas. Nustato pH. Kai nutekėję vandenys ir atsidarymas ne mažesnis nei 3 cm, kai yra įtartina KTG, tiriamas pH. Nuvaloma oda, padaroma incizija, palaukiama kol susiformuoja lašas, kuris paimamas į heparinizuotą kapiliarą. Norma pH 7,25-7,35
- 7,24-7,20 - preacidozinė būklė.
- 7,19-7,15 - lengva acidozė
- 7,14-7,10 - vidutinė acidozė.
- Vaisiaus pulsoksimetrija
Prietaisas matuoja deguonies saturaciją, vedamas už galvutės. Kartu su KTG brėžiama kreivė.
Dažniausios jatrogeninės vaisiaus asfiksijos priežastys gimdymo metu:
- Jei v. cava sindromas, verčiam ant šono.
- Stimuliacija oksitocinu, atsiranda hipertonusas.
- Peridurinė anestezija.
Gydymas:
Nustatoma priežastis, ji šalinama. Jei negalim greitai užbaigti gimdymo - Cezario pjūvio operacija.
Kraujavimas Nėštumo Metu
Kraujo dėmės ant kelnaičių nėštumo metu gali išgąsdinti, tačiau kai kuriais atvejais nestiprus pakraujavimas nieko blogo nereiškia. Vis dėlto, tai, koks kraujo kiekis ir kokybė yra nepavojingi, gali pakomentuoti tik gydytojas, todėl pastebėję net ir menkiausią kraujo dėmę, būtinai kreipkitės į medikus.
Pirmojo trimestro metu (per pirmuosius tris nėštumo mėnesius) besivystantis vaisius prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šiuo laikotarpiu gali būti nedidelis kraujavimas arba tepliojimas. Taip dažniausiai pasitaiko įprastų mėnesinių metu arba po lytinio akto. Išskyros paprastai būna rausvos arba rudos, tačiau jų nėra tiek, kad persisunktų per įklotą ar kelnaites. Gimdos kaklelio pokyčiai nėštumo metu taip pat gali sukelti tepliojimą. Paprastai išskyros netrunka ilgiau dviejų dienų.
Nors aprašytasis kraujavimas nėra persileidimo simptomas, vis dėlto, jei kraujavimas smarkus, tai išties gali reikšti persileidimą. Jei kraujo tiek, kad jis persisunkia per kelnaites, jei jums skauda pilvą, ir skausmas kankina ilgiau nei valandą, vertėtų sunerimti - nedelsdama kreipkitės į gydytoją. Kai nėštumas nutrūksta iki 24-os savaitės, tai vadinama persileidimu. Deja, persileidimą patiria apie 20 proc. besilaukiančių moterų. Dažniausiai persileidimas nėra susijęs su motinos veikla - jį paprastai iššaukia vaisiaus vystymosi ypatumai. Jei kūdikis neturi užtektinai chromosomų - tai yra, „statybinės medžiagos“ - jis tinkamai nesivysto, todėl ir įvyksta persileidimas. Persileidimą taip pat gali sukelti problemos su placenta, užsitęsę būsimos motinos sveikatos sutrikimai, infekcija, gimdos struktūros problemos arba susilpnėjęs gimdos kaklelis.
Persileidimo simptomai:
- Kraujavimas, išsiskiriantys kraujo krešuliai
- Skystos išskyros iš makšties
- Audinių pasišalinimas iš makšties
Kai kuriais atvejais besilaukiančios moterys nepatiria nė vieno iš išvardytų simptomų - tiesiog nebepasireiškia jų įprasti nėštumo simptomai.
Kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie išorinės gimdos sienelės, dažniausiai kiaušintakyje, tai vadinama ektopiniu arba negimdiniu nėštumu. Tai taip pat gali sukelti kraujavimą, ir gali netgi baigtis mirtimi. Paprastai vaisius tokiu atveju šalinamas medikamentais arba atliekant operaciją. Ektopinio nėštumo simptomai dažniausiai pasireiškia tarp ketvirtos ir dvyliktos nėštumo savaitės.
Kiti negimdinio nėštumo simptomai be kraujavimo gali būti tokie:
- Pilvo skausmas apatinėje pilvo dalyje, tik vienoje pusėje
- Peties skausmas
- Sunkumas tuštinantis ar šlapinantis
- Kraujavimas iš makšties arba rudos, vandeningos išskyros.