Artėjant naujiems mokslo metams, svarbu pasirūpinti ne tik pažymomis į darželius ar mokyklas, bet ir reguliariai tikrinti vaikų sveikatą. Vaikų gydytojai pabrėžia, kad profilaktiniai patikrinimai yra būtini, net jei atrodo, kad vaikas neturi jokių problemų. Kuo anksčiau pastebima problema, tuo anksčiau ir kokybiškiau galima suteikti kvalifikuotą pagalbą.
Šiame straipsnyje aptarsime naujagimių skiepijimo nuo tuberkuliozės rekomendacijas, ypač tais atvejais, kai mama nėra skiepyta, taip pat aptarsime bendrą profilaktinių patikrinimų svarbą vaikų sveikatai.
Profilaktinių patikrinimų svarba
Labai svarbu, kad tėvai nenumotų ranka į profilaktinį patikrinimą. Gali būti, atrodo, kad ir nedidelė problema, kurios tėvai net nepastebi, bet tam reikalinga profesionalų akis, o kuo anksčiau tai bus pastebėta, atlikti reikalingi tyrimai, tuo anksčiau ir kokybiškiau galima suteikti kvalifikuotą pagalbą.
Pavyzdžiui:
- Jeigu anksti pastebėsime per didelį gliukozės kiekį mažylio kraujyje, pagausime diabetą pačioje pradinėje stadijoje, tikrai nesulauksime tokio momento, kad mažylis patektų į Intensyviosios terapijos skyrių su diabetine ketoacidoze.
- Arba, tarkime, širdies ritmo sutrikimą ar padidėjusį kraujospūdį.
Visiems vaikams nuo trejų metukų kiekvienais metais privaloma matuoti kraujospūdį. Namuose to niekaip nepadarysite, nes neturėsite pediatrinės manžetės, kuri yra speciali - mažutė, apimanti du trečdalius žasto. Jeigu vaikelis yra rizikos grupėje, tarkime, turėjęs sepsį ankstyvoje naujagimystėje, buvo kateterizuota bamba ir kt., spaudimą vertėtų matuoti ir anksčiau - iki trejų metų. Žinoma, jei būtina, išmatuojamas kraujospūdis ir naujagimiui, tačiau reikia dar kitokių manžečių ir ypatingų specialistų įgūdžių.
Kraujospūdis vaikeliui gali padidėti, jei jis serga lėtinėmis inkstų ligomis. Gali būti taip, kad daugiau jokių simptomų nėra, išskyrus padidėjusį kraujospūdį. Labai svarbu žinoti ir koks kraujospūdis tam tikrame amžiuje yra normalus. Tarkime, trimečio normalus kraujospūdis yra maždaug 90/50. Beje, ir kvėpavimo dažnis, ir pulsas vaikams taip pat skiriasi pagal amžių.
Dažniausiai profilaktiškai kardiograma užrašoma 6-7 metų vaikams, prieš mokyklą. Tačiau amžius šiam tyrimui nesvarbus, jei vaikų gydytojas girdi neaiškių širdies ūžesiukų, tėvai sako, kad vaikas labai greitai pavargsta, mėgsta tupinėti. Taip, dažnas tupinėjimas gali būti viena iš širdelės problemų priežasčių, esant tam tikroms širdies ligoms vaikas mėgsta patupėti. Taip pat labai svarbu, jei šeimoje yra sergančiųjų širdies ligomis.
Paprastai, ruošiantis į mokyklą, vaikams atliekami išsamesni tyrimai - kraujo, šlapimo, tyrimai dėl tuberkuliozės, vaikas nuodugniai apžiūrimas, ar nėra kažko, kas keltų nerimą, įvertinama skeleto raumenų sistema. Tuo metu būtina itin nuodugniai ištirti ir regą, tokio amžiaus vaikai neretai jau turi įvairiausių regėjimo problemų.
Kada reguliariai profilaktiškai tikrinti vaiką?
Labai norėčiau, kad tėvai suprastų profilaktinių tyrimų svarbą, o ne kreiptųsi pas gydytojus tik tada, kai reikia pažymos į darželį, mokyklą ir pan. Juk iš pradžių kūdikis nuo gimimo stebimas kas mėnesį pusę metų, vėliau - kas kelis mėnesius. Vaikui skaičiuojant antrus-trečius metus, pas gydytoją pasirodome kas pusmetį. O nuo 3 iki 18 metų bent kartą per metus apsilankyti pas medikus dėl profilaktinio tikrinimo, net jei manote, kad jūsų vaikas neturi jokių problemų, tikrai yra būtina!
Pirmaisiais metais taip svarbu, kaip vaikeliui sekasi augti, ar gerai priauga svorio, ar jo mityba yra tinkama. Raida pirmaisiais metais itin svarbi, tai tas laikotarpis, kai galima pastebėti, kad kažkurioje raidos srityje stringama, tuomet, kai anksti pastebima, daug lengviau padaryti tam tikrą intervenciją ir daug problemų ištaisyti ar žymiai pagerinti, pavyzdžiui, stringanti smulkioji motorika, vėluojanti kalba, elgesio ar emocijų sutrikimai ir pan. Tuo metu lengviausia pasiekti rezultatų, o dabar kartais tenka stebėti, kai vaikai atvedami pažymos prieš mokyklą ir tikrai matosi, kad jie turi tam tikrų raidos problemų. Kuo vėliau tai pastebima, tuo sunkiau galima bepadėti.
Reikia pripažinti, kad neretai vaikų profilaktiniai patikrinimai būna formalūs, o patiems tėvams stinga žinių, kad suprastų, jog kažkas su jų vaiku ne taip. O galbūt sunku pripažinti problemą, manyti: „Gal išaugs.“ Atminkite - jau pradėjus lankyti mokyklą, labai sunku ką nors pakeisti. Gydytojo užduotis - tėvams pasakyti, kad yra problema, kurią reikia spręsti, ir pasakyti taip, kad per daug neišgąsdintų, bet kartu įtikinti, kad būtina imtis tam tikrų priemonių.
Skiepai ir jų svarba
Dabar didele problema tapo skiepai ir net nesvarbu, kokie. Tokių tėvų tikrai yra, bet jų nėra labai daug. Maždaug 90 proc. jų supranta skiepų naudą. Dar yra tokių, kurie, iš pradžių nusiteikę priešiškai skiepų atžvilgiu, vėliau persigalvoja. Pati turėjau vieną pacientuką, kurio mama neleido skiepyti, tačiau kai mažylis labai stipriai susirgo, būdamas septynių mėnesių, mamytė persigalvojo. Kiekvienam gydytojui yra tikras iššūkis gydyti neskiepytą vaiką, nes negali žinoti, kaip jo organizmas susidoros kad ir su paprasčiausia virusine infekcija. Kartais net tokios, regis, nekaltos vaikiškos ligos kaip vėjaraupiai gali baigtis labai liūdnai, komplikacijos gali pakenkti širdžiai, gali išsivystyti vėjaraupinis encefalitas (smegenų uždegimas).
Skiepų išradimas priklauso prie didžiausių žmonijos išradimų, nes milijonams žmonių jie išgelbėjo gyvybę. Skiepijimas šiais laikais - pats efektyviausias būdas valdyti infekcijas. Skiepų reikšmė padidėja dar ir dėl to, kad prieš virusines infekcijas antibiotikai bejėgiai. Dėl skiepų pasaulyje išnyko tokios baisios ligos, kaip raupai ir poliomielitas.
Kodėl medikai smerkia tėvus, neleidžiančius skiepyti savo vaikų? Kad liga vėl neišplistų, paskiepyti reikia 94-95 proc. visų skiepyti būtinų vaikų. Dėl to tėveliai, kurie bando atidėti skiepus, arba iš viso vaikų neskiepyti, kenkia ne tik savo vaikui, bet ir visuomenei.
Kur ir kas turi atlikti skiepus?
Skiepijami tik sveiki kūdikiai ir vaikai. Todėl prieš kiekvieną skiepą reikia patikrinti vaiko sveikatą. Tėvų pareiga - kaip galima tiksliau nusakyti vaiko sveikatos būklę. Karščiuojantys, viduriuojantys ar neseniai sirgę vaikai neskiepijami. Gydytojas kiekvienam atskirai patars, kada vėl atvykti.
Kiekvienas pirmą kartą paskiepytas kūdikis gauna dokumentą - skiepų pasą. Tai svarbus dokumentas, nes jame įrašomi visi atlikti skiepai. Jis turi būti saugojamas kaip gimimo liudijimas. Nors apie skiepus praneša apylinkės slaugytoja ar pediatras, reikėtų kartais pasižiūrėti į skiepų kalendorių ir mamai.
Valstybės lėšomis skiepijama ir nuo pasiutligės. Tėvai, kurie nori pasirinkti geresnę vakciną už tą, kurią apmoka valstybė, turi susimokėti patys. Todėl atvedus vaiką skiepyti, reikėtų pasidomėti, kokie yra vienos ar kitos vakcinos privalumai, ir pagal išgales pasirinkti tinkamiausią.
Individualus skiepijimo planas
Kartais dėl vaiko ligų jį paskiepyti tiksliai pagal skiepų kalendorių nepavyksta. Tada sudaromas individualus vaiko skiepijimo planas. Jį sudaro gydytojai imunologai. Neskiepijami ūmiai sergantys (karščiuojantys, kosintys, viduriuojantys, kai buvo pastebėti traukuliai ir pan.) vaikai, paūmėjus lėtinei ligai ar jai esant aktyviai.
Nežymus karščiavimas, viduriavimas, bloga savijauta gali būti prasidedančios ligos simptomai, todėl vakcinacija dažniausiai atidedama, kol vaikas pasveiks.
Skiepų apribojimai
Dabar vakcinos gerokai patobulėjusios, jos tapo grynesnės ir saugesnės, todėl išnyko prieš 20 ir daugiau metų buvę skiepų apribojimai. Juos dar prisimena vyresnės kartos gydytojai ir kartais darbe vadovaujasi senomis žiniomis. Dėl to kartais tenka „vytis“ skiepų kalendorių. Tai negerai, nes atsiranda rizika susirgti, galimybė infekcijai paplisti. Imunitetas infekcijai geriausiai susiformuoja, kai kaip galima tiksliau prisilaikoma skiepų kalendoriaus.
Povakcininės reakcijos
Tai normalios povakcininės reakcijos. Jos skirstomos į vietines ir bendrines.
Vietinė reakcija
Tai vakcinos įšvirkštimo vietoje atsiradęs įvairaus dydžio bei intensyvumo paraudimas, patinimas, odos temperatūros pakilimas, skausmingumas. Kartais injekcijos vietoje galima pajusti nedidelį sukietėjimą. Tai normali povakcininė reakcija, kuri negydoma praeina per 2-4 dienas. Vakcinos įšvirkštimo vietos nemasažuokite, neįtrinkite jokiais tepalais, nešildykite.
Bendrinė reakcija
Tai temperatūros pakilimas, irzlumas, dirglumas, bendras negalavimas (pablogėjęs apetitas, miegas, nuotaika). Tai traktuojama kaip normali reakcija, kuri per 2-4 paras praeina be gydymo. Tik tuomet, kai pažastyje pamatuota temperatūra yra 38,5°C ir aukštesnė, duokite vaistų nuo temperatūros, pvz., panadolio, tylenolio, kalpolio ar eferalgano suspensijos. Pakilus temperatūrai duokite daugiau mažylio mėgstamo skysčio, o valgyti - tik tiek, kiek norės.
Jeigu matuojant pažastyje temperatūra pakyla iki 39°C ir daugiau, atsirado bėrimas, jaučiate pakitusį verksmą (aukštų tonų riksmą), nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Toks temperatūros pakilimas ir kiti minėti simptomai pasitaiko retai.
Minėta bendrinė reakcija į skiepus dažnėliau pasitaiko paskiepijus mažylį ląstelinio kokliušo vakcina - tai yra ta vakcina, kurią dotuoja valstybė.
Kombinuotos vakcinos
Tai tokios vakcinos, kurių sudėtyje yra skiepai prieš kelias ligas, pvz., vakcina nuo difterijos-stabligės-kokliušo. Dabar jau yra sukurtos 4-5-6 komponentų vakcinos.
Skiepai nuo tuberkuliozės ir hepatito B
Tuberkuliozė
Nuo jos Lietuvoje naujagimiai skiepijami į kairiojo žasto išorinę sritį. Paskiepijus turi susidaryti randelis. Jeigu randelis nesusidarė per pirmuosius 10 kūdikio gyvenimo mėnesių, vienuoliktąjį gyvenimo mėnesį dažniausiai skiepijama dar kartą.
Hepatitas B
Kepenų uždegimas, kurį sukelia B tipo virusas. Nuo jo naujagimiai skiepijami antrą-trečią jų gyvenimo dieną. Hepatitas B yra sunki infekcinė liga, nuo kurios kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonus žmonių. Lietuvoje kasmet įregistruojama apie 500 naujų susirgimų hepatitu B, tačiau manoma, kad per metus užsikrečia apie 3000 žmonių, nes vaikams ir kai kuriems suaugusiesiems ligos eiga būna besimptomė.
Hepatito B viruso infekcija labai pavojinga vaikams, nes kuo mažesnis vaikas suserga, tuo didesnė tikimybė, kad liga taps lėtine. Vaikams hepatitas B dažnai būna besimptomis, o suaugus pereina į lėtinį kepenų uždegimą, vėliau - į cirozę (kepenų ,,susiraukšlėjimą”) ar labai piktybišką pirminį kepenų vėžį. Hepatito B infekcija yra pavojinga dar ir tuo, kad apie 90 proc. kūdikių ir apie 50 proc. 1-4 m. vaikų persirgę tampa lėtiniai viruso nešiotojai, t.y. Lietuvoje nuo hepatito B skiepijami tik naujagimiai ir kūdikiai valstybės dotuojama vakcina. Tačiau užsienio patirtis teigia, kad būtina skiepyti ir 11-12 m. vaikus, nes paaugliai priklauso rizikos kontingentui.
Hepatito B virusas plinta per kraują bei organizmo sekretus. Sveikas užsikrečia, kai į jo organizmą patenka ligonio kraujo ar kitų skysčių. Nėščia moteris gali užkrėsti vaisių nėštumo arba gimdymo metu. Hepatito B vakciną vaikai gerai toleruoja. Vakcinos įšvirkštimo vietą gali šiek tiek paskaudėti, parausti ir sukietėti. Šie požymiai greitai praeina be gydymo.
Kitos infekcinės ligos ir skiepai nuo jų
Difterija
Pavojinga oro lašeliniu būdu plintanti infekcinė liga, kuriai ypač jautrios širdies, inkstų, nervų ląstelės. Difterijos sukėlėjas visuomenėje dar neišnykęs, todėl neskiepytiems žmonėms lieka rizika susirgti. Lietuvoje kasmet registruojama po kelis susirgimus difterija. Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus, sveikstantis ligonis arba sveikas difterijos bakterijų nešiotojas. Pagrindinis plitimo kelias - oro lašelinis. Stiprus imunitetas difterijai susidaro tik tuomet, kai kūdikis pirmaisiais gyvenimo metais paskiepijamas 3 kartus kas 1,5 mėn. Po šių trijų paskiepijimų imunitetas stiprinamas pakartotinėmis dozėmis. Skiepytis nuo difterijos vaikams ir suaugusiesiems būtina, nes kaimyninėse šalyse retkarčiais kyla ligos protrūkiai.
Stabligė
Paplitusi visame pasaulyje. Stabligės sukėlėjų randama daugelio žinduolių ir žmogaus žarnyne. Stabligės bakterijos išsiskiria su išmatomis ir užteršia dirvožemį. Išorinėje aplinkoje sukėlėjas pakinta - virsta sporomis. Užsikrečiama, kai į žaizdas patenka sporų. Stabligės sporos, pakliuvusios į žaizdą, virsta bakterijomis, kurios sparčiai dauginasi ir išskiria labai stiprią nuodingą medžiagą. Ji padidina raumenų tonusą, dėl to sutrinka jų veikla, atsiranda traukulių. Skiepijimas - vienintelė patikima stabligės profilaktikos priemonė. Skiepijama nuo 3 mėn. amžiaus, kartu su difterijos, kokliušo ir poliomielito vakcinomis.
Kokliušas
Dar viena infekcija, buvusi beveik visų vaikų rykštė. Kosulio priepuoliai kūdikiams gali pasibaigti ne tik vėmimu, bet ir sustojusiu kvėpavimu. Kūdikiams ir mažiems vaikams kokliušas daug dažniau nei vyresniems komplikuojasi plaučių uždegimu, smegenų pakenkimu, o kosulio priepuolio metu atsiranda išvaržos, kurias vėliau tenka operuoti. Vienintelė apsisaugojimo priemonė - skiepijimas. Skiepyti pradedama nuo 3 mėnesių, iš pradžių skiepijama 3 kartus iš eilės 1,5 mėn. intervalu kartu su difterijos, stabligės ir poliomielito vakcinomis. 18 mėn. kūdikiai skiepijama ketvirtą kartą.
Poliomielitas
Šalyje šia liga nesergama nuo 1972 m. Tačiau pasaulyje kasmet vis dar registruojami tūkstančiai susirgusiųjų poliomielitu.
Tymai, kiaulytė, raudonukė
Tai dar viena kombinuota vakcina, susidedanti iš 3 komponentų: - tymų- parotitinės infekcijos(kiaulytės)-raudonukės. Tai vakcinos nuo vienų iš labiausiai paplitusių vaikų infekcijų. Tymų profilaktikai vartojama gyva susilpninta vakcina.
Parotitinė infekcija (kiaulytė) - infekcija pažeidžianti įvairias liaukas. Užsikrečiama nuo sergančiojo žmogaus, suserga apie 50 proc. su ligonių kontaktavusių asmenų. Kiaulytė pavojinga savo komplikacijomis: jau nuo pirmųjų ligos dienų gali vystytis kasos uždegimas, vėliau - berniukams ir vyrams kiaušelių, o mergaitėms kiaušidžių uždegimai. Vienpusis kiaušelių uždegimas pasitaiko net 20-30 proc. susirgusiųjų ir gali būti nevaisingumo priežastis.
Trečioji infekcija, nuo kurios skiepijama kartu su tymais, yra raudonukė. Jei raudonuke suserga nėščia moteris, kyla labai didelis apsigimimų pavojus. Raudonukės virusai plinta oro lašeliniu keliu. Užsikrečia visi imuniteto šiai ligai neturintys vaikai ir suaugę žmonės. Tymų-parotitinės infekcijos (kiaulytės) vakcina gerai toleruojama, povakcininės reakcijų būna retai, jos nesunkios, praeina be gydymo.
Pasiutligė
Nuo šios ligos skiepijami tik tie žmonės, kurie įtariami užsikrėtę pasiutlige. Lietuvoje vis dar pasitaiko žmonių, susirgusių pasiutlige, ir visi jie miršta. Šalyje nėra nė vienos gyvenamosios vietos, kuri būtų saugi - visur yra pasiutlige užsikrėtusių gyvūnų. Pasiutligė plinta per gyvūnų seiles. Esant menkiausiam užsikrėtimo pasiutlige įtarimui, svarbu kuo anksčiau įskiepyti pirmąją vakcinos dozę.
Haemophilus influenzae tipas B (Hib)
Hib infekcija vaikai serga nuo 4-6 mėnesių iki 5-7 metų. Hib infekcija plinta oro lašeliniu keliu. Vaikai užsikrečia ir nuo sveikų infekcijos nešiotojų. Susilpnėjus imunitetui, sveikas bakterijų nešiotojas suserga. Hib infekcija dažniausiai sukelia plaučių, ausų, sinusų uždegimą, rečiau - sąnarių uždegimą. Pirmais gyvenimo metais Hib dažniau sukelia meningitus, vyresniems vaikams - epiglotitus (antgerklio uždegimus). Patogiausia ir geriausia mažyliui yra, kai jis pradedamas Hib vakcina skiepyti kartu su difterijos-stabligės-kokliušo vakcina.
Pneumokokinės infekcijos
Pneumokokai - viena dažniausių plaučių ir ausų uždegimo priežasčių. Pneumokokai yra labai paplitusios bakterijos - priskaičiuojama apie 100 jų porūšių. Tik dalis jų sukelia minėtas ligas, užsikrečiama oro lašeliniu keliu.
Vėjaraupiai
Kartą persirgus vėjaraupiais, jų sukėlėjas (virusas) išlieka nugaros smegenų mazgeliuose. Bėda tokia, kad sumažėjus imunitetui virusas vėl „pakelia galvą” - paaugliai ar suaugę žmonės suserga nemalonia liga - juostine pūsleline. Pastaroji gali kartotis daug kartų. Kitais žodžiais tariant, vėjaraupiai - klastinga liga, nes kartą jais persirgus, išlieka nepastovus imunitetas. Vėjaraupiai gali sunkiai komplikuotis galvos smegenų uždegimu ar kitomis bakterijų sukeltomis ligomis.
Hepatitas A
Dažniausiai virusiniu kepenų uždegimu, sukeltu A tipo viruso (hepatitu A) sega vaikai, kurių higieniniai įgūdžiai dar nepakankamai susiformavę. Infekcija plinta per nešvarias rankas, užterštą maistą. Jos paplitimas priklauso nuo visuomenės sanitarijos ir higienos būklės, mitybos ypatumų. Nenusiplovus rankų prieš valgį ar prieš gaminant maistą, sukėlėjai patenka į burną, ir galima užsikrėsti. Visi žmonės yra imlūs hepatito A sukėlėjui.
Gripas
Nuo gripo reikėtų skiepytis kasmet, nes gripo virusai A, B, C labai greitai kinta. Nuo gripo pasiskiepyti tikslinga 30-40 dienų prieš laukiamos epidemijos pradžią, nes tuomet skiepai geriausiai apsaugo nuo ligos.
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Megztas vokelis naujagimiui: šiluma ir jaukumas pirmosiomis dienomis
- Sveikinimai sulaukus naujagimio: gražiausi žodžiai ir originalios idėjos
- Dovana Naujagimio Mamai: Praktiški ir Atmintini Patarimai
- Maxi-Cosi Pebble 360 Pro: Maksimalus Komfortas ir Saugumas Jūsų Vaikui Nuo Gimimo
- Lina Kairytė: Įkvepianti Biografija ir Sėkminga Karjera, Kurią Privalote Žinoti!