Paukštininkystės ūkiai aprūpina gyventojus geros kokybės dietiniais produktais, t.y. kiaušiniais ir paukštiena. Paukščiai subręsta ir auga greitai, yra vislūs, gyvybingi ir gana produktyvūs. Auginant paukščius veislei ir mėsai, reikia išsiperinti daug stipraus ir gyvybingo prieauglio.
Kiaušinių kokybė ir inkubacija
Kiaušinio struktūra, sudėtis ir savybės yra tokios, kad inkubacijos metu besivystantis embrionas iš aplinkos gauna tik deguonį. Visa kita, kas būtina embriono gyvybei ir vystymuisi, turi būti kiaušinyje. Tokiame kiaušinyje besivystantis embrionas negaus pakankamai maisto, sutriks jo medžiagų apykaita, sulėtės augimas, o kai kuriais atvejais jis gali net žūti. Iš tokio kiaušinio paprastai bus maža išeiga, silpnas ir įvairioms ligoms neatsparus prieauglis. Poembrioniniu laikotarpiu gero lesinimo bei laikymo sąlygos ne visuomet duos teigiamą efektą, ir toks prieauglis blogai augs.
Nustatyti inkubacinių kiaušinių pagrindinius kokybinius parametrus yra labai svarbu. Kiaušinio masė priklauso nuo vištų svorio, produktyvumo ir taip pat nuo lesalų maistingumo. Lesalų sudėtis iš dalies gali įtakoti kiaušinio dydį. Lesalų kiekybinis ir kokybinis parametras pakeitimas turi būti daromas atsargiai ir įsitikinus, kad tai nepadarys neigiamo poveikio kiaušinių produkcijai. Svarbiausia amino rūgštis veikianti kiaušinio svorį yra metioninas. Vištoms senstant kiaušiniai didėja.
Lesinimo įtaka
Lesinimas turi didelę reikšmę vištų vislumui, pagerinti kiaušinių inkubacines savybes ir efektyviai panaudoti lesalus. Vištoms normaliai augti, vystytis ir būti produktyvioms, reikalingas tam tikras maisto medžiagų kiekis, kurį jos turi gauti su lesalais. Vištoms duodami kombinuotieji lesalai, kurių sudėtyje yra visos reikalingos maisto medžiagos. Vištų produktyvumui turi reikšmės moksliškai pagrįstas normuotas lesinimas, atsižvelgiant į jų genetines savybes, produkciją ir laikymo sąlygas. Vištoms lesinant naudojamas aminorūgštis ir vitaminus.
Tėvinius pulkus reikia lesinti atsižvelgiant į jų padidėjusius poreikius, susijusiais su kiaušinių dėjimu ir augimu. Dėl kintamos higieninės būklės žuvų miltai labai retai dedami į lesalus. Lesalų kiekis priklauso nuo rūšies, amžiaus, jų svorio, lesalų drėgnumo, aplinkos oro drėgnumo bei temperatūros. Vištos vandens suvartoja dvigubai daugiau negu lesalų. Aplinkos temperatūrai pakitus, pvz., iki 35 °C, vandens reikmė gali padidėti dvigubai. Vandens stokai organizmas yra jautresnis negu lesalų trūkumui. Vištos be lesalo gali išgyventi 14 ir net daugiau dienas, o be vandens - vos kelias dienas. Tėviniam pulkui vandens temperatūra turi būti 10 - 12 °C.
Manoma, kad mitybiniai faktoriai pirmiausiai įtakoja kiaušinių kokybę. Iš mitybinių faktorių lukšto kokybei yra svarbūs kalcio, fosforo, vitamino D3, magnio, chloro kiekiai. Lesinimui yra naudojami neorganinės kilmės mineraliniai lesalai. Sudarant lesalų receptūras, reikia žinoti bendrojo kalcio ir fosforo, surišto su fitino rūgštimi, kiekius. Vištų lesaluose, yra didžiausias fosforo kiekis, surištas su fitino rūgštimi. Šio fosforo yra sujungta su fitino fosforu. Fitino skaidymui, t.y. Pastaruoju metu efektyvesniam fitatų skaidymui yra naudojamos mikrobiologiniu būdu pagamintos fitazės. Neseniai pradėta naudoti naujos kartos fitazės, kurios gamybai panaudotas kamienas Peniophora lycii. Kiaušinių kokybę įtakoja taip pat ir vitaminai.
Lesalų sudėtyje sumažinus minėtų medžiagų koncentraciją arba pakeitus lesalų struktūrą, sumažės ir kiaušinio dydis. Svarbiausia amino rūgštis veikianti kiaušinio svorį yra metioninas. Auginimo laikotarpyje yra kitas būdas kontroliuoti kiaušinio svorį. Tai yra labai geras balansas tarp pastovios kiaušinių produkcijos ir kiaušinio svorio kontrolės. Vištoms senstant kiaušiniai didėja. Vištos amžiaus jis pasiekia 68 g.
Lesalų rekomendacijos
Via Vista linijos derinio Ross 308 rekomendacijose iki 5 % dėjimo intensyvumo lesalų kokybinis parametras nėra pateikta. Tėvinius pulkus reikia lesinti atsižvelgiant į jų padidėjusius poreikius, susijusiais su kiaušinių dėjimu ir augimu. (~žr. 1.1.5. lentelę. Kaip nurodo Leeson S. ir Summers J. Mėsinių vištų tėvų pulkų lesalų struktūra. Lesinimui gyvūninės kilmės lesalus, taip pat dėl kintamos higieninės būklės žuvų miltai labai retai dedami į lesalus. Lesalų kiekis priklauso nuo rūšies, amžiaus, jų svorio, lesalų drėgnumo, aplinkos oro drėgnumo bei temperatūros. Vištos vandens suvartoja dvigubai daugiau negu lesalų. Aplinkos temperatūrai pakitus, pvz., iki 35 °C, vandens reikmė gali padidėti dvigubai. Vandens stokai organizmas yra jautresnis negu lesalų trūkumui. Vištos be lesalo gali išgyventi 14 ir net daugiau dienas, o be vandens - vos kelias dienas. Tėviniam pulkui vandens temperatūra turi būti 10 - 12 °C. Manoma, kad mitybiniai faktoriai pirmiausiai įtakoja kiaušinių kokybę. Iš mitybinių faktorių lukšto kokybei yra svarbūs kalcio, fosforo, vitamino D3, magnio, chloro kiekiai. Lesinimui yra naudojami neorganinės kilmės mineraliniai lesalai. Sudarant lesalų receptūras, reikia žinoti bendrojo kalcio ir fosforo, surišto su fitino rūgštimi, kiekius. Vištų lesaluose, yra didžiausias fosforo kiekis, surištas su fitino rūgštimi. Šio fosforo yra sujungta su fitino fosforu. Fitino skaidymui, t.y. Pastaruoju metu efektyvesniam fitatų skaidymui yra naudojamos mikrobiologiniu būdu pagamintos fitazės. Neseniai pradėta naudoti naujos kartos fitazės, kurios gamybai panaudotas kamienas Peniophora lycii. Kiaušinių kokybę įtakoja taip pat ir vitaminai.
Lesalų sudėtyje sumažinus minėtų medžiagų koncentraciją arba pakeitus lesalų struktūrą, sumažės ir kiaušinio dydis. Svarbiausia amino rūgštis veikianti kiaušinio svorį yra metioninas. Auginimo laikotarpyje yra kitas būdas kontroliuoti kiaušinio svorį. Tai yra labai geras balansas tarp pastovios kiaušinių produkcijos ir kiaušinio svorio kontrolės. Vištoms senstant kiaušiniai didėja. Vištos amžiaus jis pasiekia 68 g.
Vitaminų įtaka kiaušinių išsiritimui
Vitaminų įtaka kiaušinių išsiritimui yra didelė. Jų trūkumas gali lemti prastesnę kiaušinių išeigą. Pagrindiniai vitaminai, turintys įtakos išsiritimui, pateikti 1.1.7 lentelėje.
Lesalų sudėtyje sumažinus minėtų medžiagų koncentraciją arba pakeitus lesalų struktūrą, sumažės ir kiaušinio dydis. Svarbiausia amino rūgštis veikianti kiaušinio svorį yra metioninas. Auginimo laikotarpyje yra kitas būdas kontroliuoti kiaušinio svorį. Tai yra labai geras balansas tarp pastovios kiaušinių produkcijos ir kiaušinio svorio kontrolės. Vištoms senstant kiaušiniai didėja. Vištos amžiaus jis pasiekia 68 g.
Vištų laikymo patalpa turi būti sausa, gerai vėdinama, sienos ir lubos turi būti lygios, be plyšių, kad negalėtų apsigyventi ekto parazitai. Grindys gali būti betoninės, plūkto molio ar kitokios. Kraikas keičiamas tik pasibaigus produktyvumo periodui. Esant reikalui, kraikas permaišomas, perkasamas, kad nesusidarytų drėgna pluta.
Labai svarbu yra temperatūros režimas. Optimali temperatūra paukštidėje yra 18 - 22 °C. Jeigu patalpoje temperatūra aukštesnė, kiaušiniai būna smulkūs, su prastu lukštu, o jeigu žemesnė - vištos sulesa daugiau lesalų ir mažiau padeda kiaušinius. Nukritus temperatūrai žemiau 0 °C, vištos gali nustoti dėti kiaušinius. Taip pat svarbu palaikyti tinkamą oro drėgnumą, ventiliaciją ir svorio. Pagal europos standartus amoniako leidžiama 20 ppm, CO2 - 3,000 ppm, CO - 10 ppm.
Laikant suaugusias vištas jų produktyvumui labai didelės įtakos turi apšvietos režimas. Labai intensyvus apšvietimas vištoms nereikalingas. Kad vištos būtų produktyvios, pirmomis augimo savaitėmis pakanka 10 - 20 liuksų. Vištoms pradėjus dėti, apšvietimas padidinamas iki 30 liuksų. Per didelis tankis gali sukelti kanibalizmą.
Vištų ir gaidžių santykis turi būti 10 : 1. Svarbu stebėti pulko vidutinį svorį. (Juaškienė ir kt., 2004) Vištų kiaušiniai turėtų sverti 52 - 65 g. Jei kamera didesnė, reiškia, kad iš jos išgaravo daug vandens, ir inkubacijai tokie kiaušiniai netinka. Kiaušinio trynys turi būti centre ir vartant mažai judėti. Baltyme neturėtų būti intarpų, o vytuliai silpnai matomi. Kiaušinių svėrimo pranašumas yra tas, kad kiekvieną dieną sveriant nustatoma kiaušinių svorio keitimosi tendencija. Sverti reikia mažiausiai 90 kiaušinių, geriausiai surinktus ryte, išskyrus dvitrynius ir įskilusius kiaušinius. Taip pat svarbu tikrinti, ar nėra per didelio svorio. Kiaušiniai turi būti renkami mažiausiai 4 kartus dienoje, o per produktyvumo periodo piką rekomenduojama 6 kartus. Taip pat svarbu įvertinti kiaušinių tinkamumą tolimesniam auginimui. Kiaušiniai surinkti nuo kraiko negalima dėti į lizdus. Tokie kiaušiniai turi būti surenkami ir sudedami atskirai nuo kiaušinių iš lizdų ir aiškiai identifikuojami. Siekiant užkirsti kelią kiaušinių dūžiams, jie visada turi būti renkami atsargiai. Kiaušiniai turi būti renkami į plastikinius ar pluoštinius dėklus. Dėklai su kiaušiniais turi būti sukraunami ir gabenami trimis aukštais. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į deformuotus kiaušinius. Ant nešvarių kiaušinių lukšto palyginus su švariais kiaušiniais yra dešimtimis ir net šimtais kartų daugiau mikroorganizmų, kas ir predisponuoja daug greitesnį jų patekimą į kiaušinį. Netinkami kiaušiniai turi būti saugomi atskirai nuo inkubacinių kiaušinių. Kiaušinių apdorojimo kambaryje turi būti palaikoma švara ir tvarka. Kiaušinių saugykloje turi būti palaikoma ir kenkėjų kontrolė.
Dezinfekcija
Mėsinių vištų tėvų pulkų paukštidės, viso įrengimo, aplinkos ir kiaušinių dezinfekcija yra esminė biosaugos dalis. Chloras - yra palyginti nebrangus ir veiksmingas. Broilerių tėvų pulkų fermose, chloras pirmiausiai naudojamas vandens linijų dezinfekcijai. Chloras užmuša didelę grupę bakterijų ir virusų, geriausiai veikia kai pH 7,2 - 7,4. Tačiau chloras sukelia paukštidės įrengimų koroziją. Fenolio junginiai - naudojami dažniausiai valant aplink paukštides. Fenolio junginių yra ribotas aktyvumo laikas prieš virusus. Fenolis pasižymi bekteriocidiniu veikimu ir pakankamai gerai veikia naudojant dezinfekavimui organines medžiagas. Jodas - yra labiau stabilus, negu chloras, bet jis ramiai inaktyvuoja organines medžiagas. Jis naudojamas paukštidės, įrengimams, kiaušinių sanitarijai ir inkubatoriaus valymui. Amonio junginių pranašumas yra tas, kad jis beskonis, bekvapis ir nedirginantis. Formalinas/formaldehidas - skystas formalinas ar formaldehido dujos yra neabejotinai labiausiai efektyvus, norint pagerinti sanitarinę būklę. Formalinas ir formaldehidas yra dirginantis ir toksiški. Formaldehidas veikia netgi esant kai kurioms organinėms medžiagoms. Gali būti naudojamas efektyviai sterilizuoti pastatus ir įrengimus. Geriausiai veikia esant aukštai temparatūrai ir dideliam drėgnumui. Dedamus į inkubatorius kiaušinius reikia dezinfekuoti. Tai didina prieauglio išeigą, taip pat apsaugo embrionus nuo įvairių ligų sukėlėjų. Dezinfekuojama dažniausiai formaldehido garais atskiroje patalpoje arba specialioje kameroje. Kubiniam metrui kameros imama 30 ml formalino, 20 ml vandens ir 20 g kalio permanganato. Formalino tirpalas supilamas į molinį arba emaliuotą indą ir dedamas į kamerą. Į tirpalą atsargiai įpilama kalio permanganato. Reakcijos metu išsiskiria formaldehidas. Ekspozicija - 30 min. nuo reakcijos pabaigos. Neturint atskirs patalpos, kiaušinius galima dezinfekuoti inkubatoriuje. Tam naudojama tik pusę minėtų medžiagų kiekio. Po dezinfekcijos garai neutralizuojami amoniaku. Išskiriamos trys saugojimo zonos: kiaušinių saugojimo patalpa paukštidėje, transportas ir perykloje. Paskutiniai tyrimai parodė, kad kiaušiniai turi būti palaipsniui atvėsinami nuo padėjimo momento iki peryklos kiaušinių saugyklos, kur turi būti vėsiausias taškas. Temperatūros svyravimai gali būti kiaušinių kokybės priežastimi. Ilga kiaušinių sandėliavimo trukmė didina inkubacijos laiką. Vidutiniškai, viena kiaušinių laikymo diena, prailgina inkubaciją viena valanda. Tai reikia turėti omenyje, dedant kiaušinius į inkubatorius. Tinkamos sąlygos priklauso nuo kiaušinių saugojimo laiko, kaip parodyta 1.5.1 lentelėje.
Inkubacija
Inkubatorius - tai aparatas, kuriame palaikoma temperatūra, drėgmė, oro judėjimas, vartomi kiaušiniai. Inkubacinis režimas palaikomas automatiškai. Į inkubarorius dedamus kiaušinius temperatūra turi būti +18 - 20 °C. Šaltus kiaušinius į inkubatorius dėti negalima, nes ant jų kondensuojasi drėgmė, dėl to temperatūra ilgai nepakyla iki normos. Iki normos temperatūra ir drėgmė turi pakilti per 4 -5 val. Sudėjus kiaušinius, reikia patikrinti, ar vartomi kiaušiniai neiškris, kontroliuoti inkubatoriaus darbo režimą. Vištų kiaušinių skilimas inkubuojant prasideda po 18 - 18,5 parų. Skilimo metu kiaušiniai nebevartomi, sudedami horizontaliai. Inkubatoriuje palaikoma +36,9 - 37 °C temperatūra, santykinis oro drėgnumas - 68 - 74 %. Optimalios temperatūros sutrikimai nevienodai veikia embrionų augimą įvairiose jų vystymosi stadijose. Jei kiaušiniai perkaitinami per pirmąsias 12 perinimo valandų (iki 42 °C), embrionai žūva per pusvalandį. Pirmąją perinimo parą, temperatūrai pasiekus 39 °C, pastebimi įvairūs embrionų galvos išsigimimai, o ketvirtą ir penktą perinimo dieną - vidaus organų pakitimai. Kiaušinių perkaitinimas antrojoje perinimo pusėje pavojingesnis negu pirmojoje. Ant alantojaus ir amniono sienelių pastebimos vandeningos įvairaus dydžio pūslelės. Drėgmės kiekis inkubatoriuje yra svarbus fizinis veiksnys, veikiantis embriono vystymąsi. Oras inkubatoriuje turi būti maišomas ventiliatoriumi tam, kad vienodžiau apšildytų kiaušinius viršutiniuose ir apatiniuose sietuose. Po skilimo inkubatorius ir sietai turi būti gerai išplaunami ir išdezinfekuojami. Nepakankama oro apykaita ir neteisingas kiaušinių vartymas.
Lesalų sudėtis ir rekomendacijos
Štai keletas lentelių, kuriose pateikiamos lesalų sudėties rekomendacijos:
1.1.1 lentelė. Vitaminų kiekis lesaluose (0 - 12 sav.)
| Vitaminas | Reikalinga koncentracija |
|---|---|
| Vit. A, TV | 4000-4600 |
| Vit. D3, TV | 1250-1600 |
| Vit. E, mg/kg | 20-25 |
| Vit. K3, mg/kg | 1,5-1,0 |
| Tiaminas, mg/kg | 1,2-1,0 |
| Riboflavinas, mg/kg | 5,0-2,8 |
| Pantotenatas, mg/kg | 6,0-7,0 |
| Niacinas, mg/kg | 30-16 |
| Piridoksinas, mg/kg | 1,8-1,0 |
| Cholinas, mg/kg | 186-550 |
| Folio rūgštys, mg/kg | 1,0-0,45 |
| Biotinas mg/kg | 0,06-0,12 |
1.1.2 lentelė. Amino rūgščių kiekis lesaluose
| Amino rūgštis | Reikalinga koncentracija |
|---|---|
| Linoleno rūgštys, % | 1,2-1,0 |
| Metioninas, % | 0,26-0,35 |
| Metioninas + cistinas, % | 0,52-0,60 |
| Lizinas, % | 0,65-0,75 |
| Triptofanas, % | 0,14-0,19 |
| Vit. A, TV | 4000-4500 |
| Vit. D3, TV | 1250-1600 |
| Vit. E, mg/kg | 20-20 |
| Vit. K3, mg/kg | 1,5-1,0 |
| Tiaminas, mg/kg | 1,2-1,0 |
| Riboflavinas, mg/kg | 5,0-2,75 |
| Pantotenatas, mg/kg | 6,0-7,0 |
| Niacinas, mg/kg | 30-16 |
| Piridoksinas, mg/kg | 1,8-1,0 |
| Cholinas. Mg/kg | 186-450 |
| Folio rūgštys, mg/kg | 1,0-0,45 |
| Biotinas mg/kg | 0,06-0,09 |
1.1.3 lentelė. Mineralų kiekis lesaluose
| Mineralas | Reikalinga koncentracija |
|---|---|
| Kalcis, % | 1,35 |
| Fosforas, % | 0,45 |
| Natris, % | 0,17 |
| Linoleno rūgštys, % | 1,5 |
| Metioninas, % | 0,32 |
| Metioninas + cistinas, % | 0,58 |
| Lizinas, % | 0,74 |
| Triptofanas, % | 0,16 |
| Vit. A, TV | 11000 |
| Vit. D3, TV | 1750 |
| Vit. E, mg/kg | 40 |
| Vit. K3, mg/kg | 5,0 |
| Tiaminas, mg/kg | 2,5 |
| Riboflavinas, mg/kg | 10,0 |
| Pantotenatas, mg/kg | 20,0 |
| Niacinas, mg/kg | 45 |
| Piridoksinas, mg/kg | 5,0 |
| Cholinas. Mg/kg | 186 |
| Folio rūgštys, mg/kg | 1,25 |
| Biotinas mg/kg | 0,20 |
1.1.4 lentelė. Lesalų parametrai skirtingiems linijų deriniams
| Parametras | Cobb 500 | Ross 308 |
|---|---|---|
| AE, kcal/kg | 2860 | 2860 |
| Žalieji proteinai, % | 16,0 | 16,0 |
| Kalcis, % | 2,9 | 3,0 |
| Fosforas, % | 0,45 | 0,40 |
| Natris, % | 0,17 | 0,16 |
| Linoleno rūgštys, % | 1,5 | 1,25 |
| Metioninas, % | 0,35 | 0,35 |
| Metioninas + cistinas, % | 0,64 | 0,61 |
| Lizinas, % | 0,78 | 0,83 |
| Triptofanas, % | 0,17 | 0,21 |
| Vit. A, TV | 11000 | 10000 |
| Vit. D3, TV | 1750 | 1600 |
| Vit. E, mg/kg | 40 | 45 |
| Vit. K3, mg/kg | 5,0 | 2,0 |
| Tiaminas, mg/kg | 2,5 | 3,0 |
| Riboflavinas, mg/kg | 10,0 | 5,5 |
| Pantotenatas, mg/kg | 20,0 | 7,0 |
| Niacinas, mg/kg | 45 | 18 |
| Piridoksinas, mg/kg | 5,0 | 2,0 |
| Cholinas. Mg/kg | 186 | 450 |
| Folio rūgštys, mg/kg | 1,25 | 0,90 |
| Biotinas mg/kg | 0,20 | 0,20 |
1.1.7 lentelė. Vitaminų įtaka kiaušinių išsiritimui
| Vitaminas | Plonas kiaušinio lukštas | Sumažėjusi kiaušinių išeiga |
|---|---|---|
| Vit. A | x | x |
| Vit. D3 | x | x |
| Vit. E | x | x |
| Vit. B12 | x | x |
| Riboflavinas | x | |
| Pantoteno rūgštis | x | |
| Cholinas | x | |
| Folio rūgštis | x | x |
1.2.1 lentelė. Vištų laikymo tankis
| Savaitės | Gaidžiai, vnt. / 1 m2 | Vištos, vnt. / 1 m2 |
|---|---|---|
| [Duomenys] | [Duomenys] | [Duomenys] |
1.2.2 lentelė. Leidžiami teršalų kiekiai patalpoje
| Teršalas | Leidžiamas kiekis |
|---|---|
| Amoniakas | 20 ppm |
| CO2 | 3,000 ppm |
| CO | 10 ppm |
1.2.3 lentelė. Apšvietimo intensyvumas
| Laikotarpis | Apšvietimo intensyvumas |
|---|---|
| Pirmos augimo savaitės | 10 - 20 liuksų |
| Pradėjus dėti | 30 liuksų |
1.2.4 lentelė. Vištų ir gaidžių santykis
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vištų ir gaidžių santykis | 10 : 1 |
1.5.1 lentelė. Tinkamos kiaušinių laikymo sąlygos
| Laikymo trukmė | Temperatūra | Drėgmė |
|---|---|---|
| [Duomenys] | [Duomenys] | [Duomenys] |
žymės:
Panašus:
- Alyvuogių aliejus kūdikių tyrelei: svarbiausi privalumai ir saugaus vartojimo patarimai
- Atraskite Nemedikamentinius Gimdymo Nuskausminimo Metodus: Privalumai, Trūkumai ir Patarimai
- Normalus naujagimio svoris: svarbiausi faktai, kuriuos privalote žinoti!
- Birutė Navickaitė: Įkvepianti Biografija, Sėkmingas Verslas ir Gyvenimas Palangoje
- Nepraleiskite! Efektyviausios vaikų profilaktikos priemonės, kurios išgelbės jūsų vaikų sveikatą