Pogimdyvinis laikotarpis - tai laikas, per kurį moters organizmas atsigauna po nėštumo ir gimdymo. Šis laikotarpis paprastai trunka 6-8 savaites. Per šį laikotarpį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką. Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą.
Dubens dugno traumos po gimdymo
Šiame straipsnyje aptariamos su nėštumu/gimdymu susijusios dubens dugno traumos, suprantamos kaip bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl nėštumo ir jo metu ir/ar gimdymo metu. Nėštumo/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos (bet nebūtinai) reikšmingų dubens dugno (šlapinimos, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sutrikdyti asmens funkcionavimą. Šioms traumoms įvykti ne visada svarbią reikšmę vaidina nėštumo trukmė ar gimdymo trukmė.
Su nėštumu susiję pokyčiai
Nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui, mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją. Turint omeny, kad tuo pačiu metu auga (didėja) vaisius, daugėja vaisiaus vandenų, didėja slėgis pilve, moteris priauga papildomai svorio, tad spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną didėja.
Traumų tipai
- Mechaniniai jungiamojo audinio pažeidimai: tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms.
- Chirurginės intervencijos: audiniai gali būti pertempiami, gali reikšmingai sutrikti jų kraujotaka dėl ilgalaikio spaudimo, įvykti struktūrų plyšimai, kryžmens-stuburgalio sąnario pažeidimai, sąvaržos prasiskyrimas, kryžmeninio-klubakaulio sąnario traumos.
- Nervų pažeidimai: dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas.
Galimos pasekmės
Priklausomai nuo traumos sunkumo, pažeistų audinių kiekio ir patirtos traumos pobūdžio - galimos įvarios pasekmės. Lengvos audinių traumos, nesant gretutinių sunkinančių veiksnių, komplikacijų, sugyja greitai, nesukeldamos jokių (ar tik nedidelius, trumpalaikius nepatogumus) nėštumo metu ar anksyvuoju pogimdyminiu laiktarpiu ir neturi jokių ilgalaikių nepalankių pasekmių moteriai. Tokios traumos laikomos kliniškai nereikšmingomis. Kitaip yra su sudėtingomis nėštumo/gimdymo metu patiriamomis dubens dugno traumomis, jos reikalauja specializuotos pagalbos moteriai ir dažniausiai sukelia įvairius reikšmingus sunkumus tiek anstyvuoju traumų gijimo laikotarpiu, tiek ir vėliau.
Galimos komplikacijos
- Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai.
- Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo sindromas.
- Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai.
Ar įmanoma išvengti traumų?
Nors Lietuvoje šiuo metu nėra visuotinai valstybiniu lygmeniu gydymo įstaigose funkcionuojančio idealaus koordinuoto moterų dubens dugno sveikatos prežiūros modelio, kuris sudarytų palankiausias ir labiausiai tausojančias sąlygas nėščiosioms ir gimdyvėms, tačiau situacija nėra beviltiška. Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui.
Gydymo strategijos
NĖŠTUMO METU: priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos: skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.
PO GIMDYMO: sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose. Sudėtingesnių, bet nekomplikuotų traumų atvejais - būtinas moters stebėjimas po gimdymo dėl galimų dubens dugno disfunkcijų ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ar kitų komplikacijų, o joms pasireiškus, - savalaikis gydymas. Todėl svarbu, kad moteris, patyrusi dubens dugno traumą gimdymo metu, net ir nelabai sudėtingą, nedelstų ir kreiptųsi pagalbos į šeimos gydytoją, pasitartų dėl varginačių simptomų, jų gydymo taktikos, tuomet šeimos gydytojas galės laiku priimti sprendimą, kokios pagalbos pacientei reikia pirmiausia, nusiųs konsultacijai kitiems specialistams (esant indikacijoms).
Pilvo raumenų diastazė
Pilvo raumenų diastazė - būklė, kuri dažniausiai būdinga moterims nėštumo metu dėl didelio gimdos augimo ir didėjimo. Tai tiesiųjų pilvo sienos raumenų prasiskyrimas, kuris suardo pilvo sienos vientisumą. Diastazė yra nustatoma 30-70% nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų.
Diastazės požymiai:
- Atsikišęs pilvas, kitaip dar vadinamas „mamos pilvukas“;
- Apatinės nugaros dalies skausmai;
- Silpni dubens dugno raumenys (pvz., šlapimo nelaikymas).
Negydoma raumenų diastazė - komplikacijos:
- Dažnas apatinės dalies nugaros skausmas;
- Išvaržų atsiradimas pilvo srityje;
- Šlapimo nelaikymas;
- Tam tikro laipsnio išmatų nelaikymas;
- Lytinio gyvenimo suprastėjimas.
Raumenų diastazė - atsiradimo priežastys
Raumenų diastazę nėštumo metu gali atsirasti dėl per didelio fizinio krūvio, sunkumų kilnojimo, netaisyklingų pratimų priekinei pilvo sienai stiprinti, daugiavaisio nėštumo, didelio vaisiaus svorio, per silpno pilvo preso iki nėštumo, per mažai pertraukos po pastarojo gimdymo, dėl gimdymo cezario pjūvio būdu.
Diastazė - kaip patikrinti?
Kaip pasitikrinti diastazę namų sąlygomis:
- Atsigulus ant nugaros, sulenkti kelius, pėdas prispausti prie grindų.
- 2-3 pirštų galiukais čiuopti bambos viršų.
- Kilstelėti galvą.
- Galvos pakėlimo metu apčiuopti kiek į prasiskyrusią ertmę telpa pirštų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kiek pirštų telpa į bamboje esančia ertmę:
- Jei ertmė yra 1-2 pirštai, tai laikoma fiziologine būkle, kuri tikėtina savaime arba su sporto ir specialių pratimų dėka sugrįš į priešgimdyminę būklę (per 3-4 mėnesius).
- Jei ertmė yra 3 pirštai ar daugiau - tuomet reikia kreiptis pas daktarą, kad nuodugniau apžiūrėtų ir įvertintų būklę.
Pilvo raumenų diastazės gydymas
Dėl pilvo diastazės būklės ir laipsnio įvertinimo konsultuoja chirurgai ir kineziterapeutai. Gydymas priklausys nuo to, kokio laipsnio prasiskyrimas. Gydymo metodai:
- Nėštumo metu galima nešioti specialų diržą, kuris prilaiko pilvą. Svarbu žinoti, kad korsetų nerekomenduojama nešioti nuo 3 nėštumo trimestro iki 6 sav. po gimdymo. Dėl išsamesnių patarimų reikia kreiptis pas kineziterapeutą.
- Koregavimas kineziterapijos būdu. Specialios mankštos su kineziterapeuto priežiūra kuomet yra treniruojami gilieji pilvo raumenys. Svarbu stengtis neapkrauti tiesiųjų pilvo raumenų.
- Esant didelio laipsnio diastazei yra siūloma atlikti operacija. Gydymas chirurginiu būdu yra rekomenduojamas moterims, kurios ateityje nebeplanuoja daugiau gimdyti vaikų.
Kitos galimos pilvo skausmo priežastys po gimdymo
Gimdos skausmui pirmiausia būdingas skausmas apatinėje pilvo dalyje. Skausmas gali išsivystyti dėl keleto priežasčių. Dažniausiai tai - endometriozė, menstruacijos, kiaušidžių cistos ir kiaušidžių vėžys. Gimdos skausmas gali būti nestiprus, vidutinio stiprumo arba stiprus. Jis gali būti nuolatinis arba protarpinis. Gimdos skausmą gali sukelti tokios būklės kaip adenomiozė, su nėštumu susijusios būklės, endometriozė, uždegiminė žarnų liga, dirgliosios žarnos sindromas, menstruaciniai spazmai, persileidimas, kiaušidžių cistos, kiaušidžių vėžys, lytinių organų infekcija ir gimdos fibroidai.
Skausmo įvertinimas gydytojui (ginekologui) gali suteikti informacijos apie skausmo tipą ir priežastį. Fizinio pilvo srities ištyrimo metu įvertinama, ar nėra pakitimų, galinčių sukelti pilvo skausmą. Pilvo srities ultragarsinis tyrimas (ultrasonografija) yra diagnostikos metodas, kai garso bangomis tiriami organai ir audiniai. Pilvo laparoskopija yra nesudėtinga chirurginė procedūra, per kurią pilvo sritis tiriama laparoskopu, padarius mažus pjūvius žemiau bambos. Tai padeda nustatyti nenormalius audinius, infekciją ir endometriozę.
Pilvo skausmo gydymas priklauso nuo jo priežasties, stiprumo ir dažnio. Skausmą malšinti padeda vaistai nuo skausmo, raumenis atpalaiduojantys preparatai ir antidepresantai. Hormonų terapija skiriama skausmui, kuris išsivysto dėl tokių būklių kaip endometriozė ir menstruacijos, gydyti. Jeigu skausmas yra išplitęs į raumenis ir jungiamąjį audinį, jį palengvina fizinė terapija, pavyzdžiui, tempimo pratimai, masažas ir kitos atsipalaidavimo metodikos.
Ką dar svarbu žinoti?
- Po gimdymo moteris pirmą kartą pasituštinti turi ne vėliau kaip trečią parą.
- Pirmosiomis dienomis po gimdymo moteris kraujuoja gana gausiai.
- Praustis galima iškart, kai tik moteris jaučiasi tam pakankamai stipri.
- Po natūralaus gimdymo svarbiausia yra patikrinti, kaip traukiasi gimda, ar moteris nekraujuoja.
- Vaistų nuo skausmo turėtų būti skiriama pagal moters pageidavimą, o ne visoms vienodai.
Svarbu žinoti, kad daugeliu atveju bazinė pagalba (pradinių savipagalbos priemonių mokymas, kineziterapija, gydymas fizikiniais veiksniais ir kt.), kuri yra reikalinga, - tikrai Lietuvoje yra nesudėtingai prieinama daugelyje gydymo įstaigų. Vis dėlto, kuo anksčiau dubens dugno traumos ir disfunkcijos pradedamos gydyti, tuo geresni ir greičiau pasiekiami rezultatai.
žymės:
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Paauglystės Iššūkiai: Kodėl Vaikai Nesutaria Su Suaugusiaisiais Ir Kaip Tai Spręsti?
- Vaikiškos spalvotos kojinės iki kelių – stilingas ir patogus pasirinkimas jūsų mažyliui!