Kai kada mažylis vėluoja ateiti į šį pasaulį. Normalus nėštumas trunka 40 savaičių nuo pirmosios paskutinių prieš nėštumą menstruacijų dienos. Įvertinus tam tikrus organizmo ypatumus, mažylio atėjimo laikas į šį pasaulį gali svyruoti nuo 38 iki 42 savaitės.
Kada nerimauti dėl neprasidedančio gimdymo?
Jeigu nėščioji nerimauja dėl vis neprasidedančio gimdymo, ji turėtų kreiptis į gydytoją, nes tik jis gali pasakyti, ar tikrai gresia vaisių pernešioti. Šiuolaikinėje akušerijoje skiriamas tikrasis (biologinis) ir tariamas (kalendorinis) pernešiojimas, kuris dar vadinamas užsitęsusiu nėštumu.
- Užsitęsusiu vadinamas nėštumas, kuris trunka 42 savaites ir ilgiau - bet tik kalendoriškai. Juk nustatyti tikrą pradėjimo datą - sunku, nes kiekvienos moters ciklas labai individualus. Taigi šiuo atveju mažylis gimsta be jokių pernešiojimo žymių.
- Tikrasis vaisiaus pernešiojimas įvyksta tada, kai nėštumas tęsiasi dar 10-14 dienų po nustatytos gimdymo datos, o vaikelis gimsta turėdamas pernešiojimo žymių.
Tyrimai parodė, kad 70 proc. diagnozių „pernešiotas nėštumas” yra netikslus. Taip atsitinka dėl to, kad būna netiksliai suskaičiuota gimdymo data.
Pagrindinės užsitęsusio nėštumo priežastys
Užsitęsusio nėštumo priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios. Tarp labiausiai paplitusių pernešiojimo priežasčių specialistai dažniausiai mini motinos vaikystėje persirgtas infekcines ligas, menstruacinio ciklo sutrikimą, abortus, endokrinines ligas, įvairias psichikos traumas. Pernešioti linkusios tiek nesubrendusios, tiek vėlai lytiškai subrendusios, vyresnės, dirbančios sėdimą darbą, nutukusios nėščiosios. Įtakos pernešiojimui gali turėti hormoniniai sutrikimai arba paveldimumas. Gimdymą neretai sulaiko nėščiųjų hipertenzinė būklė, kiaušidžių hipofunkcija, riebalų apykaitos sutrikimas. Priežastis gali būti ir netinkama vaisiaus padėtis ir galvutės įsistatymas. Pernešiojimas dažnai susijęs su vaisiaus vystymosi sutrikimais. Kai kurių specialistų teigimu, gimdymas vėluoja ir dėl gimdymo veiklos sutrikimo.
Ką daryti, jei sąrėmių vis nėra?
Poliklinikose dirbantys akušeriai ginekologai paprastai stebi nėščiąsias iki 40 savaičių ir išleidžia jas gimdyti. Jeigu bėgant dienoms reguliarūs sąrėmiai vis neprasideda, o vaisiaus judesiai jaučiami vis silpnėliau, ne viena įtampos neišlaikiusi moteris apsisprendžia nedelsti ir vyksta į ligoninę. Čia ji paguldoma ir daugiau tarsi nieko nevyksta - tik retkarčiais gydytojai apžiūri gimdos kaklelį, specialiu aparatu kardiotokografu, uždėję daviklį ant nėščiosios pilvo, užrašo vaisiaus širdies tonus. Visos šios procedūros gali būti atliekamos ir ambulatoriškai. Iš tiesų jei kankina nerimas, visada geriau apsidrausti ir gimdymo laukti ne namie, o ten, kur galima sulaukti nuolatinės gydytojų priežiūros.
Nuo 40-tos nėštumo savaitės vaisiaus širdies tonus rekomenduojama užrašyti kartą per savaitę, o nuo 41-os savaitės - du kartus per savaitę. Bet iš tiesų gydytojai tai daro kur kas dažniau, o ligoninėje vaisiaus širdies tonai užrašomi kiekvieną dieną, jei reikia - ir dukart per dieną: ryte ir vakare. Nėščioji ligoninėje kiekvieną dieną apžiūrima - vertinama, ar gimdos kaklelis ruošiasi gimdymui, ar dar ne. Jei reikia, atliekama amnioskopija - tam tikru prietaisu pro makštį ir gimdos kaklelį apžiūrimi vaisiaus vandenys. Tačiau norint atlikti šią procedūrą ir pamatyti vaisiaus vandenų spalvą, turi būti bent šiek tiek prasivėrusios ne tik išorinės, bet ir vidinės gimdos kaklelio žiotys.
Kuo pavojingas pernešiojimas?
- Vaisiaus hipoksija. Pagrindinė užsitęsusio nėštumo komplikacija yra lėtinė vaisiaus hipoksija (deguonies badas). Dėl to kūdikis pirmą kartą įkvėpti gali dar gimdoje. Bet įkvėps jis ne oro, o vaisiaus vandenų su mekonijumi (tamsiai žaliomis vaisiaus išmatomis). Pirmomis valandomis po gimimo tokiam kūdikiui išsivysto mekonijaus aspiracijos sindromas, kurį reikia gydyti ilgai trunkančia dirbtine plaučių ventiliacija ir antibiotikais. Vaisiaus hipoksija įvyksta dėl placentos funkcijos nepakankamumo - ji jau pasenusi (placenta pradeda senti maždaug nuo 37-tos nėštumo savaitės), ir netrukus gimti turintis mažylis nebeaprūpinamas pakankamu deguonies kiekiu, maistingosiomis medžiagomis.
- Perbrendimo požymiai. Vėluojantis gimti kūdikis kaip grybas tas perauga: jo svoris būna didesnis, kaukolės kaulai - kieti, siauros kaukolės siūlės, momenėliai maži, o galvutė gimdymo takuose nebegali keisti formos mažyliui gimstant. Dėl to tiek mamai, tiek kūdikiui atsiranda didesnė traumų tikimybė.
- Mažesnis vaisiaus vandenų kiekis. Pernešiojus vaisių, mažėja vandenų kiekis, o dėl iš vaisiaus žarnyno į juos periodiškai patenkančio mekonijaus jie pasidaro tiršti, gelsvai žalsvo atspalvio.
- Didesnis infekcijų pavojus. Ant vaisiaus odos mažėja ir galiausiai dingsta apsauginis varškinis odos tepalas, dėl to mažylis gali susirgti odos infekcija.
Kaip atrodo pernešiotas naujagimis?
Pernešiotas naujagimis turi tam tikrų būdingų žymių: jo odelė raukšlėta, sausa ir pleiskanota, nėra naujagimiams būdingo balkšvo varškinio dangalo. Būdamas vyresnis už kitus pasaulį išvydusius vaikučius, jis turi ilgesnius nagiukus ir tankesnius plaukus. Delnų ir padų oda būna išmirkusi, besilupanti, pastebimos vadinamosios skalbėjos rankos. Veido mimika gyvesnė negu normaliai išnešioto naujagimio, akys plačiai atmerktos, žvilgsnis budrus, įdėmus. Pernešioto naujagimio išvaizdai apibūdinti net sugalvotas terminas - mažas senas žmogus. Naujagimio oda, virkštelė, gemalinės pūslės dangalai, gimdymo metu nutekėję gemaliniai vandenys gali būti nudažyti žaliai. Esant nedideliam pernešiojimui, šie simptomai būna neryškūs ir tolesnei mažylio vystymosi raidai įtakos neturi.
Kaip pasirūpinti pernešiotuku?
Pernešiotų naujagimių imunitetas paprastai silpnesnis, todėl jie gali dažniau sirgti įvairiomis infekcijomis. Tyrimai parodė, kad pernešiotukų vystymasis truputį atsilieka. Jie vėliau pradeda stovėti, vaikščioti, kalbėti, vėliau išdygsta pirmieji dantukai. Bet šie požymiai gali ir nepasireikšti, nes pernešiotukų vystymosi sutrikimų pasitaiko apie 20-50 proc.
Neonatologai atidžiai prižiūriu pernešiotus naujagimius ir stebi jų sveikatos būklę pirmomis savaitėmis po gimimo. Reikia skirti ypatingą dėmesį besilupančiai ir sausai kūdikio odelei.
Nors gimsta didesnio svorio, vėliau pernešiotas vaikas gali sverti šiek tiek mažiau nei kiti naujagimiai. Geriausias pagalbininkas šiuo atveju - motinos pienas. Reikėtų kuo dažniau tokį kūdikį pridėti prie krūties.
Kada reikėtų pradėti galvoti apie gimdymo skatinimą?
“Išnešiotas ir pasiruošęs gimti vaikelis yra nuo 37 nėštumo savaitės, 40 savaitė - optimaliausias metas gimti. Anot jos, šiuolaikinė medicina gana pažengusi, kad galėtų užtikrinti ir gimdyvės, ir naujagimio sveikatos būklę bei gyvybę. Kaip tik dėl to rekomenduojama nuo 41 nėštumo savaitės pradėti galvoti, kaip natūraliai paskatinti gimdymo veiklą. “Gydytojas tikrins, kaip jaučiasi vaisius, ar nėra kokių nors komplikacijų, jeigu viskas gerai, paisoma nėščiosios norų. Moderni, šiuolaikinė medicina sako, kad ilgiau nei 42 savaites nereikėtų laukti. Kitaip tariant, tarp 41 ir 42 savaitės reikia kažką daryti. Paprastai tokiu metu padeda gemalinių plėvių atsluoksniavimas - tai mechaninis veiksmas, kai gydytojas pirštu atsluoksniuoja plėves ir taip gimdymas paskatinamas natūraliai. Kai atsiranda rizika, kad gali nutikti kažkas blogo ar mamai, ar vaikučiui, tuomet jau klejoti dėl nuotaikų svyravimo ar veido spalvos („dar nenoriu, dar palaukime“) nebereikėtų, reikia griebtis veiksmų. Svarbiausia, kad gimdyvė ir naujagimis būtų saugūs ir sveiki”, - sako I. Kravčenkienė ir pabrėžia, kad “gimdymo skatinimas ne šiaip sau sugalvotas gydytojų, kurie „taip ir taikosi padaryti žalos“. Juk pernešiojimas gresia rimtomis gimdymo traumomis bei rizikomis ir vaikeliui, ir mamai. Nė viena mama nenori, kad vaikas gimtų pažeistomis smegenimis, išnirusiais pečiais, pažeistu pečių nerviniu rezginiu, lūžusiu raktikauliu ir pan.
- Visi organizmo procesai (gimdymas - taip pat) gali strigti dėl streso, jei moteris jaudinasi, nepasiruošusi tapti mama, turi įv.
- Daug ką lemia ir priaugtas nėščiosios svoris: jei jo priaugta per daug, tuomet gresia daug komplikacijų, pirmiausia gali sukilti kraujospūdis, prasidėti įvairiausi tinimai, senėti placenta, varginti blogesnė kraujo cirkuliacija joje, šioms moterims dažnai sumažėja vaisiaus vandenų.
- Pirmąkart besilaukiančios moterys dažniau pernešioja kūdikius nei tos, kurios gimdo antrą, trečią ir t. t.
- Dažniau kūdikį pernešioja ir tos, kurių kūno masės indeksas jau išduoda nutukimo ribą, t. y.
Nėštumo termino nustatymo klaidos
- Pernešiojimas yra laikomas po pilnų 42-ejų savaičių, o nėštumas po termino vadinamas po 40-tos savaitės.
- Iš tiesų suklysti yra labai lengva ir to priežasčių - daugybė. Viena pagrindinių, kai moteris nepamena, kada buvo paskutinių mėnesinių pirma diena, kita - jei mėnesinės yra nereguliarios, ciklas ilgesnis arba trumpesnis nei įprasta. Termino apskaičiavimo formulė veikia idealiausiai, kai yra reguliarus ciklas, trunkantis 28 dienas. Jei jis yra nereguliarus, ovuliacija vyksta vėliau, susidaro gana nemaža paklaidos tikimybė.
Paklaidą sumažinti padeda ultragarso tyrimas. Jo paklaida yra minimali, nors irgi priklauso nuo tam tikrų faktorių: kada atliktas, kaip atliktas, aparato kokybė, moters audinių laidumas ultragarso bangai ir panašiai. Laikoma, kad pirmas ultragarso tyrimas, kuris atliekamas 11-14 nėštumo savaitę, yra gana tikslus. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skirias nuo ultragarso daugiau nei 5 dienomis, tuomet vadovaujamasi ultragarso tyrimo rezultatu. Jei nutinka taip, kad moteris kreipiasi vėliau - 16-20 savaitę, tuomet paklaida gali būti iki 10 dienų, bet tokiu atveju vis dar remiamasi ultragarso tyrimu. O jei kreipiasi dar vėliau - po 30 savaitės, tiksliai nustatyti gimdymo datos jau nebeįmanoma, nes iki 20 savaitės daugmaž visi vaisiai auga vienodai, o po to prisideda tam tikri individualūs ir genetiniai veiksniai, ir dėl šių priežasčių tampa ypatingai sudėtinga tiksliai nustatyti kiek yra savaičių vaisiui ir juo labiau kada tiksliai turėtų prasidėti gimdymas.
Privalomi apsilankymai pas gydytoją suėjus terminui
- Suėjus terminui - nuo 40 iki 41 savaitės rekomenduojama ateiti pas gydytoją apžiūrai kartą per savaitę, o po 41-os savaitės net ir du-tris kartus per savaitę, priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Ginekologas vertina vandenų kiekį, matuoja širdies veiklą ir kitus rodiklius, kuriais siekiama įvertinti vaisiaus būklę. Dar svarbu paminėti, kad šiuo laikotarpiu pati nėščioji kartą ar du per parą turėtų registruoti vaisiaus judesius, nes tai yra pats pigiausias, patogiausias ir paprasčiausias rodiklis, kad vaikelis pilvelyje jaučiasi gerai. Jeigu vaisiaus judesių ima mažėti arba jie pasidaro silpnesni, tai yra ženklas, kad kažkas gali būti negerai ir vertėtų pasitikrinti. Penki aktyvūs judesiai per valandą yra pakankamas kiekis.
Esant tam tikroms sveikatos būklėms - padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas ir kitos - nerekomenduojama laukti nė vienos dienos po termino ir gimdymas sužadinamas suėjus terminui ar net anksčiau. Jei nėra jokių ligų ir grėsmių, vaisiaus būklė gera, mama jaučiasi gerai, vandenų užtenka, Lietuvoje rekomenduojama guldyti į ligoninę sulaukus 41-os savaitės, tai yra, prasidėjus 42-ai nėštumo savaitei. Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai.
Liaudiški būdai gimdymui sužadinti
Dauguma tų būdų ir lieka liaudiškais būdais - vienoms padės, kitoms - ne. Mokslinių įrodymų nėra. Šiek tiek gali padėti lytiniai santykiai, nes spermoje esančios medžiagos - prostaglandinai, tarsi galėtų paspartinti gimdos kaklelio atsivėrimą, bet tai irgi nėra moksliškai įrodyta. O medicininis sužadinimas labai priklauso nuo gimdos kaklelio būklės. Jei jis yra visiškai nepasiruošęs, reikia paruošti, brandinti ir tai atliekama tam tikrais vaistais, kol jis atsiveria ar nuteka vandenys. Jei nutekėjus vandenims gimdymas vis dar neprasideda, skiriami papildomai intraveniniai vaistai. Jei gimdos kaklelis atsivėręs, bet gimdymas neprasideda, kartais užtenka vaisiaus vandenų dangalų atidalinimo, jei tai nepadeda - galima nuleisti vaisiaus vandenis mechaniškai ir laukti kuomet prasidės gimdymas arba jį sužadinti medikamentais.
Kaip dažnai gimdymas po termino baigiasi Cezario operacija?
Negaliu pasakyti procentais, bet pernešiojus gimdymas dažniau baigiasi Cezario pjūvio operacija, nei numatytu laiku prasidėjęs gimdymas. Gimdymas po termino dažniau baigiasi vakuumo ar replių pagalba, naujagimių traumomis, dažnesni sunkesni moters lytinių takų plyšimai, didesnė tikimybė, kad vaisius pasituštins į vaisiaus vandenis ir jei toks užterštas vanduo pateks į naujagimio plaučius, jam gali pasireikšti mekonijaus aspiracijos sindromas, kurio metu mekonijus gali pažeisti kvėpavimo takus, o šios būklės gydymas yra sudėtingas ir dažnai gali baigtis net naujagimio žūtimi.
Dažniausios pernešiojimo priežastys
Priežastys nėra galutinai aiškios. Yra tam tikri rizikos veiksniai - buvęs užsitęsęs nėštumas, vyriškos lyties vaisius, vyresnis moters amžius, jei ji gimdo pirmąjį vaiką, baltoji rasė taip pat yra rizikos veiksnys, jei pati nėščioji ar vaisiaus tėvas gimė pernešiotas tikimybė taip pat padidėja.
Galimos ilgalaikės komplikacijos pernešiotam kūdikiui
Didžiausia ir skaudžiausia komplikacija- padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai tikėtina gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.
Statistika
Lietuvoje statistikos neturiu, bet pasaulyje apie 0,4-8,1 proc. visų nėštumų užsitęsia.
Gimdymo sužadinimas
Nors daugumos moterų gimdymas prasideda savaime, maždaug 37-42 nėštumo savaitę, kartais dėl medicininių priežasčių tenka gimdymą paskatinti dirbtinai. Tai vadinama gimdymo sužadinimu arba indukcija. Gimdymo sužadinimas - tai dirbtinai sukelti gimdos susitraukimai (sąrėmiai) prieš savaiminę gimdymo pradžią, siekiant užbaigti nėštumą gimdymu per makštį.
Sprendimą dėl gimdymo sužadinimo priima gydytojas, įvertinęs Jūsų ir vaisiaus būklę. Dažniausiai tai reikalinga esant:
- Užsitęsusiam nėštumui: Kai nėštumas trunka ilgiau nei 41 savaitę. Dažniausiai 40 sav.
- Nutekėję vaisiaus vandenys prieš laiką: Kai vandenys nuteka iki prasidedant reguliariems sąrėmiams (tiek išnešioto, tiek kartais neišnešioto nėštumo atveju), siekiant sumažinti infekcijos riziką.
Prieš pradedant sužadinimą, gydytojas įvertina Jūsų ir vaisiaus būklę, patikslina nėštumo laiką, vaisiaus padėtį ir būtinai patikrina gimdos kaklelio brandumą pagal Bishop skalę. Jei gimdos kaklelis nebrandus (pagal Bishop skalę įvertinimas < 6 balai): Pirmiausia reikia jį paruošti - suminkštinti, sutrumpinti ir šiek tiek pravesti. Tai vadinama gimdos kaklelio brandinimu.
Gimdymo sužadinimo būdai
- Prostaglandinai (PG): Specialūs vaistai (gelio, pesaro ar kartais geriamos formos), kurie skatina kaklelio minkštėjimą ir gali sukelti pirmuosius sąrėmius. Jie skiriami ligoninėje, stebint vaisiaus būklę.
- Mechaninės priemonės (rečiau): Specialūs kateteriai (pvz., Foley) arba plėtikliai, kurie mechaniškai plečia gimdos kaklelį.
- Vaisiaus dangalų atskyrimas: Tai ne visai sužadinimas, o labiau natūralaus proceso paskatinimas. Gydytojas ar akušerė apžiūros metu pirštu švelniai atskiria vaisiaus dangalus nuo apatinės gimdos dalies. Tai gali paskatinti prostaglandinų išsiskyrimą ir sąrėmių pradžią.
- Amniotomija (Vaisiaus vandenų nuleidimas): Specialiu instrumentu praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė. Ištekėjus vandenims, vaisiaus galvutė spaudžia gimdos kaklelį ir skatina sąrėmius.
- Oksitocino infuzija: Sintetinis hormonas oksitocinas lašinamas į veną per lašelinę. Jis sukelia arba sustiprina gimdos susitraukimus (sąrėmius). Dozė palaipsniui didinama, kol pasiekiami reguliarūs ir pakankamai stiprūs sąrėmiai.
Jei ankstesnė Cezario pjūvio operacija buvo atlikta atliekant klasikinį (vertikalų per visą gimdą) arba T formos pjūvį, tuomet gimdymo sužadinimas (ir dažnai net bandymas gimdyti natūraliai - VBAC) yra kontraindikuotinas dėl labai didelės gimdos plyšimo rizikos.
Sužadintas gimdymas gali būti ilgesnis ir dažnai skausmingesnis nei prasidėjęs savaime. Todėl svarbu aptarti skausmo malšinimo galimybes su gydytoju.
Kartais gimdymo veikla neprasideda arba neprogresuoja.
Gimdymo sužadinimas yra svarbi medicininė procedūra, padedanti saugiai užbaigti nėštumą, kai tai yra būtina dėl mamos ar kūdikio sveikatos. Nors ji susijusi su tam tikromis rizikomis, taikant šiuolaikinius metodus ir atidžiai stebint būklę, dauguma sužadintų gimdymų baigiasi sėkmingai.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia konsultacijos su Jus prižiūrinčiu gydytoju akušeriu-ginekologu ar akušere.
Mitai ir tiesa apie gimdymą
Akušerė Marija Mizgaitienė savo tinklaraštyje „Sumani mama" (www.sumanimama.lt) ir Instagram paskyroje pasidalijo aktualiausiais faktais apie gimdymą.
- Gimdymo metu netenkama iki 500 ml kraujo - TIESA. Jei gimdymas vyksta sklandžiai moteris netenka apie 250-500 ml kraujo (viso gimdymo metu).
- Pirmą kartą gimdančiųjų gimdos kaklelis iš pradžių trumpėja, o tada jau pradeda vertis - TIESA. Būtent taip ir vyksta. Jei tai pirmas gimdymas, kaklelis būna ilgas, maždaug 3.5 cm. Iš pradžių jis trumpėja, o tik tada pradeda vertis.
- Nutekėjus vaisiaus vandenims, reikia pagimdyti per 12 valandų - MITAS. 12 valandų rekomenduojama laukti reguliarių sąrėmių. Jei jie neprasideda, dažniausiai siūlomas gimdymo sužadinimas.
- Jei buvo atlikta Cezario pjūvio operacija, kiti gimdymai visada bus tik operacijos būdu - MITAS. Nesvarbu dėl kokios priežasties buvo atlikta operacija, bandoma gimdyti natūraliais takais.
- Lietuvoje sužadinama apie 20 proc. gimdymų - TIESA. Statistika yra tokia. Nors galėtų būti ir mažiau. Visgi kartais tai yra būtinybė, pvz., gimdymo veikla neprasideda, gimdymas turi būti užbaigtas dėl blogėjančios mamos ar vaisiaus būklės ir t.t.
- Maksimali rekomenduojama nėštumo trukmė 40 sav.+ 10 dienų - TIESA. Tokie terminai Lietuvoje, yra valstybių, kur maksimali trukmė didesnė, yra, kur mažesnė.
- Didesnė plyšimo tikimybė, jei yra grybelinė infekcija (pienligė) - TIESA. Jei iki gimdymo, pienligė nebuvo išgydyta, audiniai bus pažeisti grybelio.
- Atsidalinus placentai, ji vis dar naudinga vaisiui - MITAS. Pati placenta kraujo negamina, tai tik tarpininkas.
- Į ligoninę/gimdymo namus geriausia vykti tuomet, kai sąrėmiai reguliarūs, intensyvūs ir vis stiprėjantys - TIESA. Skubėti tikrai nėra reikalo.
- Stangos prasideda nuo pilno gimdos kaklelio atsivėrimo ir gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų - TIESA. Stangos - antrasis gimdymo etapas. Prasideda nuo to momento, kai gimdos kaklelis pilnai atsiveria, tai yra 10 cm.
Ką daryti, jei 40 savaitė atėjo ir praėjo?
Jeigu 40 savaitė atėjo ir praėjo, o gimdymas taip ir neprasidėjo, nesijaudinkite. Pernešiojimas skaičiuojamas tik nuo 42 nėštumo savaitės. Jeigu taip atsitinka, tuomet gimdymas skatinamas. O galbūt jūs blogai nustatėte gimdymo terminą? Kiekviena moteris turi savo laiko ribą, kada turėtų būti gimdymas. Jeigu mėnesinių ciklas ilgesnis nei 28 dienos (skaičiuojama nuo pirmos mėnesinių dienos iki kitų mėnesinių pirmos dienos), tada nešioti kūdikį ilgiau nei 40 savaičių yra normalu. Jeigu pirmąjį nėštumo trimestrą turėjote komplikacijų, tuomet yra tikimybė, jog gimdysite šiek tiek vėliau nei numatyti.
- Placentos senėjimo požymiai, kuriuos lengvai galima nustatyti ultragarsu.
Gydytojai mano, jog pernešiojimas nėštume yra “biologinio pasirengimo” gimdymui motinos organizme nebuvimas. Paveldimumas taip pat vaidina svarbų vaidemį: jeigu kas nors šeimoje pernešiojo, tikimybė, jog jūs pernešiosite kūdikį, taip pat padidėja. Taip pat sustiprintas medicininis stebėjimas taip pat gali nukelti gimdymo laiką.
Vadinamasis “biologinis nepasiruošimas” atsitinka daugeliu atveju - tai gali būti susiję su mamos problemomis ar baimėmis. Nenoras gimdyti dažnai kyla dėl įvairių mamos baimių. Pavyzdžiui, nėštumo nutraukimo grėsmė dažnai lemia tai, jog organizmas pradeda elgtis taip, kad būtų sumažinti visi procesai, kurie gali suaktyvinti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą.
Norėdamos paskatinti gimdymą, išbandykite veiklas, kurių nėštumo metu dėl saugumo vengėte: ilgus pasivaikščiojimus, lipimą laiptais, gimnastiką ar plaukimą. Nepamirškite ir intymaus gyvenimo. Nesąmoningos gimdymo baimės taip pat nėra neįprasta. Jeigu mama nėštumo metu užsiėmė aktyvia veikla, o prieš gimdymą nusprendė atsipalaiduoti, gimdymo terminas gali užsitęsti. Visai normalu ir prieš pat gimdymą nesijausti pavargusia dėl nėštumo. Atitraukite save nuo tokių minčių planuodamos ir darydamos tai ką tuo metu norite.
Labai dažnai giminaičiai nerimauja ir skubina įvykius, tai perduodami būsimai mamai. Jeigu jaudulys perdėtas apsilankykite papildomai pas gydytoją ar ultragarso specialistą, kuris patikslins gimdymo datą. Pats blogiausias požymis, kuomet reikia skubaus įsikišimo - tai mekonijaus atsiradimas vaisiaus vandenyse, o tai galima pastebėti ultragarsu bei pablogėjęs vaisiaus širdies plakimas. Tuomet mamai netgi sveika šiek tiek išsigąsti, dėl vaiko gyvybės, kad greičiau prasidėtų gimdymas.
Aptarkite pernešiojimo problemą su sutuoktiniu ar kitais artimais šeimos nariais. Pasitaiko, kad būsimo vaikelio tėčio baimė dėl gimdymo ir vaiko atsiradimo sukelia moteriai nesaugumo jausmą, tai dažnai pasitaiko, jeigu ji pripratusi pasitikėjimą perimti iš vyro.
Visiems linkime sėkmingo ir lengvo gimdymo!
žymės:
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Vaikų, Gimusių Po IVF, Sveikata: Atskleidžiame Tiesą, Kurią Turite Žinoti!
- Inkstų Akmenligė Vaikams: Sužinokite Pagrindines Priežastis, Simptomus ir Efektyviausius Gydymo Būdus!