Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Inkstų akmenligė - tai liga, kuriai sergant inkstuose formuojasi akmenys. Inkstų akmenys - tai kieti kristaliniai dariniai, kurie formuojasi, kai šlapime esančios druskos ir mineralai ima kauptis ir nusėsti inkstuose. Nors dažniausiai akmenys susidaro inkstuose, jie gali atsirasti ir kituose šlapimo takų organuose - šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje ar net šlaplėje.

Kas yra inkstų akmenligė?

Inkstų akmenligė (arba nefrolitiazė) - tai viena dažniausių šlapimo takų ligų, kuri pasireiškia tada, kai inkstuose susiformuoja kietos nuosėdos, vadinamos akmenimis. Inkstų akmenligė, mediciniškai vadinama nefrolitiaze, yra būklė, kai inkstuose, šlapimtakiuose ar šlapimo pūslėje susidaro kieti mineralų ir druskų dariniai, vadinami akmenimis. Šie akmenys gali būti įvairaus dydžio - nuo smėlio grūdelio iki kelių centimetrų - ir sukelti stiprų skausmą, šlapimo takų obstrukciją ar infekcijas.

Inkstų akmenligės priežastys ir rizikos veiksniai

Dažnai domimasi, nuo ko susidaro akmenys inkstuose. Paprastai šie dariniai susidaro tuomet, kai šlapimas tampa per daug koncentruotas - dėl to mineralai negali visiškai ištirpti ir pradeda jungtis į kristalus. Gydytojas urologas sako, kad dažniausiai akmenų formavimąsi inkstuose nulemia ne tik druskų ir kristalų koncentracija šlapime, bet ir mūsų gyvenimo būdas bei mitybos įpročiai.

Pagrindinės priežastys

  • Kalcio akmenys - dažniausiai pasitaikantys.
  • Struvito (magnio amonio fosfato) akmenys - dažniausiai susidaro dėl šlapimo takų infekcijų.

Verta atsiminti: kiekvienas organizmas unikalus, todėl ir akmenų susidarymo priežastys gali būti skirtingos.

Pasak urologo V. Usovo, yra kelios teorijos. Manoma, kad inkstų akmenligės vystymosi priežastys galėtų būti susijusios su medžiagų apykaitos sutrikimu (kai tam tikrų medžiagų šlapime pasidaro per daug). Tam įtakos, anot gydytojo, gali daryti endokrininės ligos (pvz. esant prieskydinių liaukų veiklos sutrikimams, gali padidėti kalcio kiekis šlapime) bei įvairios žarnyno ligos (pvz. Krono liga, kai kraujyje daugiau atsiranda kalcio, fosforo): „Tokiu atveju inkstai išskiria žymiai koncentruotesnį šlapimą, o tai savo ruožtu sąlygoja geresnę medžiagų kristalizaciją, dažniausia tai - kalcio oksalatai (pradžioje tai būna nedidelis kristaliukas, kuris pamažu auga, taip ir susiformuoja inkstų akmenys)“.

Rizikos veiksniai

Inkstų akmenlige serga 12 %vyrų ir 7 % moterų. Dažniau serga išsivysčiusių šalių gyventojai. Dažniausiai serga 50-75 metų žmonės, labiau serga baltosios rasės atstovai, vaikai serga labai retai.

Inkstų akmenligės simptomai

Pirmieji inkstų akmenligės simptomai dažnai atsiranda netikėtai ir būna gana intensyvūs. M. Raščius pastebi, kad pacientai dažniausiai į gydytojus kreipiasi prasidėjus stipriam skausmui juosmens srityje. Skausmas plinta į pilvo apačią, kirkšnį ir vidinę šlaunies pusę, norima dažniau šlapintis. Gali pakilti temperatūra, imti pykinti, vemiama.

Kol akmenukas inkste yra mažas, jis dažniausiai nesukelia jokių simptomų arba žmogus į juos tiesiog nekreipia jokio dėmesio (kartais net ir tada, kai jis iškrenta besišlapinant). Tačiau, kaip teigė gydytojas, kai didesnis akmenukas (pvz., apie 5 mm) nukeliauja iš inksto į šlapimtakį, neretai žmogus pajunta/pastebi tam tikrus simptomus, tokius kaip (tai priklauso nuo individualių paciento savybių):

  • labai intensyvus, staiga atsiradęs, nepakeliamas skausmas, pykinimas ir vėmimas;
  • bukas skausmas, maudimas juosmeninėje dalyje (šone);
  • kraujo pėdsakai šlapime (mikroskopinio lygmenyje);
  • inksto akmenys neretai siejasi su šlapimo takų infekcija, todėl tai sąlygoja inkstų uždegimą, kuris neretai pasireiškia šaltkrėčio epizodais, dažnesniu šono pamaudimu, dažnesniu šlapinimuisi, jei infekcija išplinta į šlapimo pūslę.

„Jei akmuo įstringa šlapimtakyje ir tai yra staigus inksto blokas, tuomet inksto išskiriamam šlapimui nėra kur dėtis, todėl jis tarsi pradeda plėšti inkstą iš vidaus. Tokiu atveju pacientas pajunta stiprų skausmą, kuris laikomas vienu didžiausių skausmų, kurį žmogus tik gali pajusti“, - pasakojo V. Usovas.

Maži akmenys dažnai nesukelia simptomų ir pašalinami su šlapimu, tačiau didesni akmenys gali sukelti stiprius simptomus.Inkstų diegliai: Staigus, stiprus skausmas šone, nugaroje ar apatinėje pilvo dalyje, dažnai plintantis į kirkšnį.

Kaip diagnozuojama inkstų akmenligė?

Norint tiksliai nustatyti inkstų akmenligės diagnozę, svarbu atlikti išsamius inkstų funkcijos tyrimus. Inkstų akmenligė diagnozuojama remiantis paciento anamneze, klinikine apžiūra ir laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatais. Dažnai ši liga diagnozuojama profilaktinio patikrinimo metu atliekant vidaus organų echoskopiją arba radus tam tikrų pakitimų šlapimo tyrime. Tokiu atveju pacientas siunčiamas urologo konsultacijai.

Labai svarbi tiksli anamnezė, t.y. svarbu, kad pacientas kuo išsamiau papasakotų savo nusiskundimus ir išvardintų juntamus simptomus. Pirmiausia pacientui atliekama inkstų echoskopija ir, jei įtariama inkstų akmenligė, skiriama papildomai kompiuterinė tomografija, kurios metu gali būti aptinkami net milimetro dydžio akmenukai bei tiksli jų lokacija.

Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus. Pacientai turi stiprius kolikos tipo skausmus, jie negali ramiai gulėti (pvz. kitaip nei peritonito atveju, kai ligonis stengiasi nejudėti). Atkreipti dėmesį jei pakilo temperatūra - vadinasi prisidėjo infekcija. Apžiūrint dažniausiai nustatomas šono jautrumas, apatinės pilvo dalies jautrumas, tačiau nėra įtempimo.

Laboratoriniai tyrimai:

  • Šlapimo tyrimas - randami eritrocitai šlapime (kraujo požymiai šlapime dėl šlapimtakio gleivinės pažeidimo). Gali būti leukocitų, bakterijų. Paimamas šlapimo, kraujo pasėlis bakterijoms nustatyti.
  • Kraujyje gali būti padidėjęs kreatinino (nurodo mažėjančią inkstų funkciją) kiekis. Jei kraujyje yra mažai bikarbonatų ir kalio, tai nurodo, jog akmenys tikriausiai bus sudaryti iš kalcio.

Instrumentiniai tyrimai:

Tai diagnozę patvirtinantys tyrimai.

  • Rentgenografija - galima pamatyti rengenokontrastinius kalcio ir magnio akmenis. Kartais daroma kompiuterinė tomograma.
  • Ultragarsinis tyrimas gali nurodyti prasiplėtusius šlapimo sistemos takus, prasiplėtusias geldeles.
  • Intraveninė pielograma - i veną suleidžiama kontrasto, šis skiriasi pro inkstus ir matome, ar yra susiaurėjimų, ar yra nesikontrastuojančių akmenų.

Gydymas: kaip valdyti inkstų akmenligę?

Gydymas priklauso nuo akmens dydžio, tipo, simptomų ir komplikacijų. Inkstų akmenligės gydymas gali būti tiek medikamentinis, tiek chirurginis. Dažnai manoma, kad vienintelis akmenų pašalinimo būdas - chirurginė operacija, kurios baiminantis delsiama kreiptis į gydytojus. Tačiau M. Neretai pakanka konservatyvaus gydymo - skausmą malšinančių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Esant poreikiui pacientui gali būti skiriami papildomi medikamentai.

Konservatyvus gydymas

Mažesni nei 5 milimetrų akmenys dažniausiai su šlapimu pasišalina savaime, todėl, pasak gydytojo, neretai skiriami konkrementus tirpinantys preparatai ir pasirenkama akmenų stebėjimo taktika. Mažesni akmenys dažnai pasišalina savaime, vartojant pakankamai skysčių, judant ir laikantis gydytojo nurodymų.

„Tačiau ne visada aptikti inkstų akmenys yra gydomi. Tarkim, atsitiktinai randame trijų milimetrų akmenuką inkste. Tokiu atveju pacientui rekomenduojame daugiau gerti skysčių, kad inkstuose gaminamas šlapimas pasidarytų mažiau koncentruotas, kad būtų kuo daugiau šlapimo, tikintis, jog akmuo natūraliai pasišalins per šlapimtakį, nesukeldamas jokių simptomų arba sukeldamas minimalius. Nes visgi geriausias akmens pašalinimo būdas - kai jį žmogus pats išsišlapina ir neprireikia chirurginės intervencijos“, - paaiškino V. Usovas.

Tad jei pajuntate tokį skausmą, nedelsiant išgerkite nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU, pvz. Ibuprofeną, Nimesil ar kt.). Jei nepraeina skausmas po pusvalandžio, patariama išgerti ir antrą tabletę. Kartu su NVNU galima vartoti ir spazmolitikus (pvz. Nospa). Sumažinti inkstų skausmą taip pat padeda šiluma: šiltas dušas, pagulėjimas šiltoje vonioje ar šildyklė ant šono. Gydytojas pastebi, jog dažnai žmonės išgeria tik Nospa ir galvoja, kad skausmas praeis, tačiau taip nėra - rekomenduojama kartu suvartoti ir vaistų nuo skausmo bei uždegimo.

Jei skausmą pavyksta sėkmingai suvaldyti, tuomet geriau pasijutę planine tvarka registruokitės pas savo šeimos gydytoją arba iškart pas urologą. Tačiau jei net ir po minėtų medikamentų suvartojimo skausmas nemažėja, patariama nedelsiant kreiptis į Skubios pagalbos skyrių.

Esant inkstų akmenligės priepuoliui, kai diagnozuojamas mažas akmenukas, įstrigęs šlapimtakyje, paprastai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pakankamas skysčių vartojimas bei vaistai, kurie atpalaiduoja šlapimtakio tolimuosius segmentus, esančius prie šlapimo pūslės, tuomet akmenukai lengviau pasišalina.

Intervencinis gydymas

Prireikus chirurginio gydymo, įprastai taikomi šiuolaikiniai mažai invazyvūs gydymo metodai - ekstrakorporinė litotripsija, ureteroskopija, pekutaninė nefrolitotripsija. Jų metu naudojami mažo diametro, lankstūs instrumentai ir modernūs skaldymo šaltiniai, todėl gydymas yra itin tausojantis, o pacientai jau kitą dieną po procedūros gali vykti namo.

Yra trys pagrindiniai chirurginės intervencijos būdai gydyti inkstų akmenligę:

  1. Smūginės bangų terapijos metu specialiu aparatu smūgiuojama į tam tikrą ligonio kūno vietą, kol smūgio banga susikoncentruoja į patį akmenį ir po truputį jį sutrupina. Pasak urologo V. Usovo, šis gydymas nėra labai skausmingas, bet turi savų pliusų ir minusų: „Didžiausas pliusas - nereikia narkozės, procedura trunka tik apie 15 minučių, tačiau pagrindinis trūkumas - gana sudėtingas sutrupėjusio akmens skeveldrų pasišalinimas iš inksto. Todėl paprastai šis gydymo būdas taikomas, esant mažiems, nekomplikuotiems akmenims“.
  2. Endoskopinis gydymo būdas - endoskopu patenkama per šlapimtakį į inkstą ir lazerio pagalba akmenukas yra suskaldomas. Šio gydymo metu, anot gydytojo, stambesnės akmens skeveldros iš inksto yra ištraukiamos: „Tai itin populiarus akmenligės gydymo būdas visame pasaulyje. Žinoma, jis yra intervencinis, susideda iš kelių etapų ir jo metu jau taikoma pilna nejautra. Be to, yra tam tikra šlapimtakio pažeidimo, kraujavimo rizika“.
  3. Trečiasis akmenligės gydymo būdas skiriamas, esant didesniems inkstų akmenims. Kaip paaiškino gydytojas urologas, ligonio šone, ties inksto projekcija atliekamas nedidelis pjūvis ir įkišamas specialus endoskopas, kurio metu akmenys yra suskaldomi ir išsiurbiami: „Tai yra itin rimta chirurginė intervencija, tačiau kito būdo pašalinti didelius koralinius akmenis iš inksto tiesiog nėra. Žinoma, kaip ir bet kokių operacijų metu, galimos nedidelės komplikacijos“.

Medikamentinis gydymas

Nors inkstų akmenys gali būti penkių tipų, tačiau dažniausiai, pasak specialisto, jie nebūna vienalyčiai, todėl nėra vieno universalaus vaisto, kuris galėtų juos ištirpdyti. Yra tik vieno tipo akmenys, vadinami uratai, sudaryti iš šlapimo rūgšties, kuriuos galim ištirpdyti, šarminant šlapimą. Tačiau, pasak urologo, tai labai reti atvejai.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Sergant inkstų akmenlige svarbu subalansuoti mitybą: vartokite daugiau daržovių, ribokite druską ir gyvulinius baltymus, sumažinkite oksalatų turinčių produktų kiekį (pvz., špinatų, rabarbarų).

Inkstų akmenligės prevencija

Nors inkstų akmenligė dažnai susijusi su genetika ar kitomis sveikatos problemomis, daug ką galima pakeisti koreguojant gyvenimo būdą. Gerkite daug vandens - pagrindinė priemonė, padedanti sumažinti akmenų susidarymo riziką. Profilaktika nėra sudėtinga, tačiau reikalauja sąmoningumo ir nuoseklumo.

Pašalinus inkstų akmenį, rekomenduojama atlikti jo cheminės sudėties ištyrimą. Baigdamas pokalbį gydytojas urologas pataria, jog sumažinti akmenligės riziką galima ribojant suvartojamų baltymų ir druskos kiekį, geriant pakankamai skysčių, į kasdienį mitybos racioną įtraukiant daugiau citrusinių vaisių, uogų (ypač spanguolių), daržovių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei įtariate inkstų akmenligę ar pastebite simptomus, tokius kaip stiprus šono skausmas, kraujas šlapime ar karščiavimas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju, urologu ar nefrologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai vartoti vaistus, maisto papildus ar taikyti griežtas dietas be specialisto rekomendacijos, nes tai gali pabloginti būklę ar maskuoti simptomus.

Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip gausus skysčių vartojimas, mitybos pokyčiai ar reguliarūs šlapimo tyrimai, aptarkite šias priemones su gydytoju ar mitybos specialistu, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti fizinio aktyvumo didinimą ar svorio kontrolę, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.

Gydytojas atkreipė dėmesį, jog itin pavojinga situacija, kai inkstų arba šlapimtakio akmenligė komplikuojasi į bakterinę infekciją: „Įsivaizduokite, šlapimtakis yra užkimštas akmeniu, iš inksto beveik neišbėga šlapimas ir ten dar prasideda infekcija. O tai, kas yra blokuotame inkste, labai lengvai pakliūna ir į kraują, todėl šis uždaras pielonefritas labai lengvai gali komplikuotis sepsiu. Šios būklės yra gyvybei pavojingos“.

Atminkite - tokių simptomų kaip karščiavimas ir inkstų akmenligė derinys reikalauja skubios gydytojo konsultacijos, tad jei žinote, kad turite akmenukų inkste ir prasidėjus skausmo priepuoliui pakilo ir temperatūra, nedelsiant kreipkitės į Skubios pagalbos skyrių.

Inkstų akmenligės poveikis kasdieniam gyvenimui

Inkstų akmenligė gali smarkiai sutrikdyti kasdienę veiklą dėl stipraus skausmo ir diskomforto, ypač dieglių metu. Pacientai gali patirti nerimą dėl pasikartojančių epizodų, ypač jei akmenys formuojasi dažnai. Po sėkmingo gydymo, pvz., akmens pašalinimo, dauguma pacientų grįžta prie įprasto gyvenimo, tačiau būtina laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta recidyvų. Norint prisitaikyti prie būklės, svarbu bendradarbiauti su urologu ar nefrologu, konsultuotis su mitybos specialistu ir ieškoti artimųjų palaikymo.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: