Su nėščia moterimi aplinkiniai stengiasi elgtis atsargiai: fiziškai, žinoma, jos nekliudyti ir neužgauti, psichologiškai - neįžeisti, nesupykdyti ir nepravirkdyti.
Nėščioji dažniausiai atrodo tokia trapi emociškai, kad daugelis vengia su ja bet kokių konfliktų ir yra linkę nuolaidžiauti.
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių.
Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos.
Neretas vis dar visuomenėje klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena - tiek emocijų chaosą, tiek fizinius negalavimus, juk ši dovana jai natūraliai duota.
Nėštumo planavimas ir pasiruošimas
Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui.
Žinoma, gyvenime visko nutinka, tačiau sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas.
Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje.
Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą.
Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
Jei nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, rekomenduojama užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą, praėjus dviems savaitėms po to, kai nesulaukėte mėnesinių.
Tai geriausias laikas įvertinti, ar nėštumas vietoje, ar plaka būsimo kūdikio širdelė, patikslinti nėštumo laiką ir kt.
Streso įtaka nėštumui
Dažniausiai gyvenime žmones supančios problemos iš esmės yra labai panašios: santuokos/santykių tvirtumo klausimas, finansinės bėdos, sveikatos sutrikimai ir panašiai.
Skiriasi tik žmonių požiūriai į juos užklupusius sunkumus.
Juk dėl pilno kiemo prikritusių rudeninių lapų galima dejuoti arba imtis grėblio ir išsivalyti kiemą.
Nors turėti rūpesčių yra visiškai natūralu, turėti tą patį rūpestį ilgą laiką yra kenksminga ir nemalonu.
Nėštumo metu moterims dažnai būna padidėjęs jautrumas, būdingi dažni nuotaikų svyravimai, menki dirgikliai išprovokuoja stiprias emocines reakcijas, tačiau visa tai tik trumpalaikiai potyriai, kurie praeina be didesnių pasekmių.
Vaisiui įtakos turi ilgalaikiai negatyvūs patyrimai, kurie tęsiasi 2 - 3 mėnesius ir ilgiau, dėl kurių motina nuolat pergyvena ir dėl to patiria daug streso.
Jeigu nėščioji patiria ilgalaikį stresą I-ojo trimestro metu, neigiamų emocijų įtaka vaisiaus vystymuisi yra tokia didelė, kad didžioji dalis tokių moterų patiria persileidimus.
Kai nėščioji patiria ilgalaikį stresą III-iojo trimestro metu, išauga didelė tikimybė patirti priešlaikinį gimdymą.
Priešingai, teigiamos motinos emocijos yra labai reikalingos įsčiose augančiam ir besivystančiam mažyliui.
Kuo pozityvesnė motina, tuo labiau atsipalaidavęs ir ramus pilvelio gyventojas.
Akušerė Marija Mizgaitienė teigia, kad nėštumo metu gali kilti daugybė stresinių situacijų: tyrimų rezultatų laukimas, nerimas dėl karščiavimo, vaisiaus judesių ir t. t., tačiau toks stresas dažniausiai yra trumpalaikis ir pavojaus nekelia.
Ji priduria, kad toks stresas netgi gali būti naudingas, nes suteikia motyvacijos imtis veiksmų, domėtis, skatina nėščiąją pasitempti, labiau rūpintis tiek savimi, tiek būsimu vaikeliu, rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, lankytis pas gydytojus.
Ilgalaikio streso poveikis
Visai kitaip yra su ilgalaikiu (chronišku) stresu, kuris kyla nuo ilgalaikės įtampos, baimės, nerimo.
Toks stresas tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali būti netgi labai žalingas.
Patiriant bet kokį stresą išsiskiria streso hormonas - kortizolis.
Jei tai trumpalaikis stresas, kortizolio kiekis pakyla ir sumažėja.
Jei ilgalaikis - streso hormono kiekis pakyla ir nebesumažėja.
Dėl ilgalaikio streso sutrinka miegas, apetitas, padidėja kraujospūdis, mamos kūne prasideda uždegiminiai procesai, žūsta nervų ląstelės.
Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios ilgalaikiam stresui.
Didelis bei ilgalaikis kortizolio kiekis žalingai veikia smegenų struktūrą, o jo poveikis gali būti juntamas visą mažylio gyvenimą.
- Persileidimas.
- Priešlaikinis gimdymas.
- Mažo svorio naujagimis.
- Preeklampsija.
- Imuninės sistemos sutrikimas ir dėl to kylančios infekcinės ligos.
Kuo dažniau nėščios moterys patiria stresą, tuo pavojingiau būsimojo kūdikio gyvybei, kuris motinos stresą jaučia per placentą.
JAV mokslininkai išsiaiškino, kad stresą perduoda specifinis baltymas, skirtingai veikiantis mergaičių ir berniukų smegenis.
Tyrimo autorių nuomone, tai gali paaiškinti ryšį tarp motinos streso ir tokių rimtų susirgimų, kaip autizmas ir šizofrenija, kurie žymiai dažniau pasitaiko tarp berniukų.
Atlikdami bandymus su pelėmis mokslininkai aptiko, kad pelėms, patiriančioms nuolatinį stresą, placentoje sumažėja tam tikrų hormonų.
Paaiškėjo, kad tam tikrų hormonų sumažėjimas sukelia negimusių mažylių smegenų ir genetinius pakitimus.
Būtent tai gali sukelti tokias genetines ligas, kaip Dauno liga.
Panašiai stresas veikia ir žmonių besivystantį vaisių.
Kaip sumažinti stresą nėštumo metu?
Nelengva, bet būtina užduotis nėščiajai - vengti ilgalaikio streso, stengtis mažinti nerimą, „nemaitinti“ savęs neigiamomis emocijomis.
Nėštumo metu stenkites galvoti ne tik apie problemas, bet ir apie savo įsčiose esantį kūdikį.
Vienus sunkumus keičia kiti, sudėtingos situacijos galiausiai vienaip ar kitaip išsisprendžia, o vaikas - visam gyvenimui, ir jis jausis saugus tiek, kiek jį saugosite.
Galimas išspręsti problemas bandykite spręsti, kol kas negalimų pajudinti - nejudinkite.
Nebijokite kreiptis pagalbos, tarkitės su aplinkiniais, kalbėkite, prašykite pagalbos, tik svarbiausia neužsisklęskite savyje.
Sprendimas visada yra, tik galbūt jūs per daug pavargusi jį pamatyti, todėl išsipasakokite jums artimam žmogui - išgirdusi pati save, galbūt išgirsite ir problemos sprendimą.
Mokėkite ilsėtis ne tik nėštumo laikotarpiu, tačiau ir nuolat gyvenime.
Esant greitam kasdieniniam tempui, savo dienotvarkę planuokite iš anksto.
Jeigu dažnai būnate prastos nuotaikos - susiplanuokite savo dieną.
Nusistatykite ėjimo miegoti ir kėlimosi intervalą, negyvenkite gyvenimo „maždaug taip”.
Atsikelkite tam tikru laiku ir užsiimkite jums mėgstama veikla (mankšta, knygos skaitymas, mezgimas) - persimiegoti taip pat nereikia.
Dienos metu turėkite laisvas minutėles, kurių metu neturėkite rankose telefono, kompiuterio ar kito dėmesį blaškančio įrenginio - ramiai išgerkite kavos ar pavalgykite, pasidarykite tai, ką planavote.
Norėdami visur suspėti, žmonės ima panikuoti ir vienu metu daryti kelis darbus, tačiau, kaip patirtis rodo, tokiais atvejais dažniausiai nei vienas darbas nebūna padarytas iki galo gerai, o patiriamo streso lygis kaipmat išauga.
Taigi, būsimosios mamos turėtų itin rūpintis savo ramybe ir kontroliuoti nervų sistemą.
Kiti patarimai:
- Kvėpavimo pratimai: kvėpavimo pratimai yra puiki priemonė atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą.
- Meditacija ir mindfulness: meditacija gali padėti nukreipti dėmesį nuo nerimo ir sukurti vidinę ramybę. Pradėkite nuo trumpų meditacijos sesijų ir kasdien šiek tiek padidinkite laiką.
- Fizinis aktyvumas nėštumo metu yra naudingas ne tik kūno, bet ir emocinei sveikatai. Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą nėštumo metu, svarbu pasitarti su gydytoju, kad įsitikintumėte, jog pasirinkti pratimai yra tinkami ir saugūs.
- Rūpinantis kitais ir ruošiantis kūdikio atėjimui, dažnai pamirštama skirti laiko sau. Tačiau laikas sau yra būtinas emocinei sveikatai palaikyti.
- Nėštumo metu naudinga susikurti atsipalaidavimo ritualus, pavyzdžiui, naudoti aromaterapiją su eteriniais aliejais, kurie ramina ir padeda atsipalaiduoti.
- Palaikymas iš artimųjų, draugų ar net kitų nėščių moterų gali suteikti stiprybės ir sumažinti nerimą. Nėščiųjų kursai, kuriuose galima dalyvauti kartu su kitomis būsimomis mamomis, taip pat gali būti gera emocinė pagalba.
- Nėštumo metu būtina rūpintis savo mityba ir miego kokybe. Be to, pakankamas miegas yra itin svarbus emocinei sveikatai.
- Nėštumo metu verta atkreipti dėmesį į veiklas ar situacijas, kurios kelia stresą, ir jas riboti. Pavyzdžiui, informacijos perteklius, ypač apie galimas nėštumo komplikacijas ar gimdymą, gali kelti papildomą nerimą.
- Jeigu jaučiate, kad stresas ir nerimas tampa per dideli ir nebegalite su jais susitvarkyti patys, svarbu nedvejoti ir kreiptis į specialistą. Nėštumo metu rekomenduojama rinktis psichologinę konsultaciją ar terapiją, kuri gali padėti rasti būdus, kaip susidoroti su emociniais iššūkiais.
Būsimo tėčio vaidmuo
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui.
Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui.
Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspekų.
Pogimdyvinis laikotarpis
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį.
Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai.
Taip, dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą.
Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės.
Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters.
Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta.
Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius.
Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę.
Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo.
Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu) .Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje.
Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo.
O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Kodėl neprasideda gimdymas? Svarbiausi faktai ir efektyvūs patarimai laukiančioms mamoms
- Neįtikėtina tiesa apie echoskopijos saugumą nėštumo metu – būtina žinoti kiekvienai būsimai mamai!
- Vaikiški Elektromobiliai Kaune – Geriausios Apžvalgos, Privalumai ir Tikri Atsiliepimai