Kūdikiams iki vienerių metų pats sveikiausias yra mamos pienas. Tačiau artėjant pirmajam gimtadieniui į vaiko dienos racioną verta pradėti įtraukinėti ir įvairius pieno gaminius, nes jie padeda aprūpinti augantį mažylio organizmą reikalingomis medžiagomis.
Pieno produktų įvedimas į kūdikio racioną
Anot gydytojo, vaiko organizmą pratinant prie karvės pieno produktų, geriausia pradėti nuo sviesto, kurį galima dėti į košes, kai kūdikiui sukanka 8-9 mėnesiai. Tuomet - eilė fermentuotiems pieno produktams: kefyrui, jogurtui ir rūgpieniui.
Perkant pieno produktus vaikams, reikia atsižvelgti į gaminio riebumą. Svarbu nepamiršti, kad mažiems vaikams reikėtų vengti liesų pieno produktų. Juose trūksta riebalų, kurie yra būtini tinkamai medžiagų apykaitai, kai kurių vitaminų įsisavinimui bei nervų sistemos vystymuisi.
Vaikui augant, siūloma didinti suvartojamo pieno kiekį. Pavyzdžiui, 4-8 metų vaikams rekomenduojama suvartoti nuo 1,5 iki 2 pieno produktų porcijų, 9-11 metų - nuo 2 iki 3 (viena pieno produktų porcija prilyginama 250 mililitrų pieno arba 200 gramų jogurto).
Pieno nauda vaikams
Pienas visų pirma reikalingas, nes yra puikus baltymų šaltinis. Baltymai - pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Sparčiai augančiam vaikui būtina suvartoti pakankamai baltymų, užtikrinančių greitą ląstelių augimą ir vystymąsi.
Baltymų sudėtinės dalys aminorūgštys yra svarbios smegenų veiklai, tad jų trūkstant darosi sunkiau išlaikyti dėmesį. Vienas pagrindinių aminorūgščių šaltinių - išrūgų baltymai, todėl vaikams geriausia pirkti kokybišką, lietuvišką pieną, kuriame gausu šių medžiagų.
Išrūgų baltymai yra ypač naudingi, tačiau jautrūs aukštai temperatūrai. Kai pienas kaitinamas aukštesnėje nei 74 laipsnių temperatūroje, prasideda denatūracijos procesas, kurio metu išrūgų baltymai ima keisti savo struktūrą ir praranda biologinę vertę. Todėl tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų vaikai vartotų žemoje temperatūroje pasterizuotą, neperkaitintą pieną.
Pieno produktus reikia vartoti dar ir todėl, nes juose gausu įvairių mineralų, visų pirma - kalcio. Jis yra itin reikalingas vaikui greitai augant, nes padeda formuotis tvirtiems kaulams ir dantims. Kalcio koncentracija pieno produktuose yra išties didelė ir lengvai patenka į organizmą.
Pieno sudėtyje yra ir kitų mineralų, tokių kaip kalis ar fosforas. Kalis yra svarbus daugeliui gyvybinių organizmo funkcijų, tuo tarpu fosforas palaiko kaulų ir dantų struktūrą bei formuoja raumeninį audinį.
Pienas ir jo gaminiai turtingi vitaminais, ypač A, B2, B5, B12, kurie labai gerai patenka į organizmą. Šie vitaminai svarbūs sklandžiam vaiko organizmo sistemų ir organų darbui. Visgi, tai yra tik maža dalis piene aptinkamų naudingų medžiagų - iš viso jų priskaičiuojama apie 200.
Karvės pieno žala sveikatai
Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad pienas kaulus ne stiprina, priešingai - juos susilpnina. Karvės piene yra keturis kartus daugiau kalcio negu mamos piene, vis dėlto jo yra per daug, todėl mūsų organizmas ne visada jį įsisavina. Apskritai tikrasis kalcio šaltinis yra ne mėsa ir ne pienas, o dirva, nes kalcis yra žemėje randamas mineralas, kurį pasisavina augalai ir, aišku, žolę rupšnojanti karvė.
Tyrimai rodo, kad tiems žmonėms, kurie valgo pakankamai daržovių - lapinių ir ankštinių, niekada neišsivysto kalcio deficitas. Pasaulyje yra milijonai žmonių, kurie nevartoja kalcio papildų, negeria pieno, nevartoja pieno produktų ir neturi bėdų dėl trapių kaulų, pavyzdžiui, Afrikos ar Azijos gyventojai nekenčia dėl osteoporozės.
Labai įdomus ir milžiniškas tyrimas buvo atliktas Švedijoje, kuriame dalyvavo menopauzės periodo moterys. Viena jų grupė gėrė po tris stiklines karvės pieno kasdien, kita grupė visai nevartojo pieno ir jo produktų. Paaiškėjo, kad kur kas dažniau ir daugiau kaulų lūžių patyrė pieną gėrusios moterys. Taigi šis tyrimas įrodė, kad karvės pienas anaiptol nėra kalcio šaltinis ir nestiprina kaulų, vis dėlto iki šiol jis rekomenduojamas vaikams, besilaukiančioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Natūraliai kyla klausimas - ar gamta galėjo mums sukurti tokį maisto šaltinį, kuris kompensuotų kalcio trūkumą organizme, bet kartu skatintų ir vystytis vėžį?
Pienas ir apskritai gyvūninės kilmės produktai yra rūgštinis maistas, daržovės ir vaisiai - šarminis. Mūsų organizmo balansas, arba pH, yra lengvai šarminis, tad jeigu vartojame rūgštinį maistą, organizmas bando išlaikyti pusiausvyrą ir pH pašarminti. Tam procesui prireikia paimti mineralus iš kaulų, kur ir yra didžiausia kalcio saugykla.
Tad, kai geriame pieną, organizmas bando išlaikyti šarminį pH ir tam panaudoja savo paties kalcio atsargas, susikaupusias kauluose. Tiksliau, kalcis atlieka svarbią funkciją pašalinant papildomą rūgštį iš organizmo ir todėl kaulai užuot stiprėję - tampa trapesni.
Šią teoriją patvirtino ir kiti tyrimai - buvo skaičiuojama, kiek gauname kalcio su pienu, o paskui, kiek jo pašalinama su šlapimu ir išmatomis iš organizmo. Paaiškėjo, kad iš pieno ir jo produktų organizmas kalcio pasisavina mažiau, negu jo pašalina. Vadinasi, šalina savo paties kalcio atsargas. Tad galima teigti, jog pagrindinė kaulų retėjimo priežastis yra pieno ir jo produktų perteklius.
Karvės piene yra į insuliną panašaus augimo hormono, vadinamo IGF1, kuris skatina ląstelių augimą. Šio augimo hormono, kuris nežūsta net pasterizuojant pieną, kiekis nėra ribojamas, ir mes nežinome, kiek jo išgeriame kartu su pienu. Vis dėlto baisiausia tai, kad IGF1, skatinantis daugintis ląsteles ir slopindamas jų žūtį, yra tiesiogiai susijęs su krūties, prostatos, plaučių ir žarnyno vėžiu.
Kadangi natūraliame karvės piene yra daug cukraus, laktozės ir riebalų, jis siejamas ir su nutukimu. Liesame arba nugriebtame piene riebalų yra 2 proc., baltymų - 41 proc., o angliavandenių - net 57 proc. Vadinasi, nugriebtas pienas yra ne kas kita, o angliavandenių šaltinis.
Kazeino pavojus
Pagrindinis karvės pieno baltymas yra kazeinas, kurio mūsų organizmas iki pabaigos neišskaido. Jeigu vėrinys „pagamintas“ iš kazeino, organizmas sukarpo jį trumpomis grandinėlėmis - po kelis perliukus, kurios yra laikomos pavojingu priešu, mat tokiomis grandinėlėmis į organizmą atkeliauja pavojingi virusai ar bakterijos. Tad pasirodžius kazeino grandinėlei, organizmas siunčia signalą ją nužudyti - gamina antikūnus, kurie puola ne tik karvės pieno baltymą kazeiną, bet ir mūsų organizmo baltymus.
Būtent todėl karvės pieno baltymas yra siejamas su pirmo tipo diabetu bei kitomis autoimuninėmis ligomis, tarp jų ir autizmo spektro sutrikimais, egzema, Krono liga, celiakija ir pan. Vis dėlto bet kokios ligos genas mūsų organizme nėra dominuojantis arba tas, kuris nulemia, kad būtinai susirgsime viena ar kita liga. Genai yra tarsi mygtukai, kuriuos galime paspausti arba ne. Gerdami karvės pieną tokį mygtuką ir spaudžiame.
Įdomų tyrimą atliko žymus mokslininkas Colinas Campbellas, knygos „Natūralus būdas išvengti ligų“, autorius. Jis atliko eksperimentą su žiurkėmis, kurias suskirstė į dvi grupes. Abiejų grupių žiurkėms kasdien duodavo aflotoksino - juodojo pelėsio, pačių stipriausių augalinių nuodų, kancerogeno, skatinančio kepenų, žarnyno vėžį.
Abiejų žiurkių grupių mityboje buvo ir kazeino - viena grupė gavo jo mažiau, t.y. 10 proc. kaloringumo, kita grupė kasdien gaudavo po 25 proc. bendro kaloringumo. Pirmos grupės žiurkės liko gyvos, nė viena nesusirgo vėžiu, o visos antros grupės žiurkės, gavusios daugiau kazeino, susirgo vėžiu ir pastipo. Tad peršasi išvada, jog kazeino kiekis mūsų maiste neturėtų viršyti 10 proc. bendro kaloringumo, antraip jis tampa nesaugus.
Suprantu, kad žmogus ne žiurkė, tačiau visų žinduolių organizmai funkcionuoja panašiai. Įvairiame maiste esančių kancerogeninių medžiagų mes išvengti negalime, bet galime vartoti mažiau karvės pieno ir jo produktų.
Kiti galimi pavojai
Tiriant įvairių infekcinių ligų priežastis paaiškėjo, kad nuo pieno dažniausiai užsikrečiama salmonelioze, stafilokokų bakterijomis, listerijomis, ešerichija, koli bei tuberkuliozės mikobakterija. Be to, niekur neakcentuojami JAV duomenys, jog galvijai dažnai serga BIV (galvijų imunodeficito sindromu, kaip kad žmonių ŽIV) ir leukemija.
Šiomis ligomis užsikrėtę apie 40-60 proc. galvijų. Argentinoje BIV virusu užsikrėtę 75 proc. galvijų. Kritusių karvių mėsa yra perdirbama į viščiukų, karvių bei kiaulių maistą, o visų šių gyvūnų mėsa patenka ant mūsų stalų.
Na o žmonių leukemija yra labiausiai paplitusi tose grupėse, kurios suvartoja daug pieno. Nors nei galvijų BIV, nei leukemija žmonės tiesiogiai neužsikrečia, vis dėlto veikia vadinamieji autoimuniniai leukemijos mechanizmai. Taigi pastebėta, kad dažniau leukemija serga karves auginantys fermeriai.
Yra dar ir retrovirusai, sukeliantys žmonių ir daugelio gyvūnų ligas, kurie nedingsta net ir pasterizavus pieną. Pasterizuojant pieną šie virusai yra suskaidomi į mažus gabalėlius, ir virusų dalelės gali būti dar labiau pavojingos, nes paskatina žmogaus organizmo autoimuninius mechanizmus. Tad reiktų turėti omeny ir tai, jog pienas gali būti ir tokių virusų šaltinis.
Karvės pienas vaikams sukelia naktinį šlapinimąsi, medicinos literatūroje aprašytas ne vienas atvejis, kad vaiką nustojus girdyti karvės pienu išgydomas ir naktinis šlapinimasis. Pienas taip pat siejamas su aknės atsiradimu paauglystėje, vaikų nutukimu ir viduriniosios ausies uždegimu. Labai dažnai vėžiu sergantys žmonės, norėdami atsistatyti po chemoterapijos, geria karvės pieną - neturėtų to daryti, mat jiems kaip tik tai labai pavojingas, vėžį skatinantis produktas.
Karvės pienas ir kiti produktai
Kalbėdama apie karvės pieną, turiu omeny ne tik pieną, bet ir visus jo produktus. Dažnai galvojama, kad sveikesni yra fermentuoti produktai: sūriai, jogurtai, vis dėlto pieno cukrus, augimo hormonas, kazeinas išlieka net ir įvairiausiais būdais perdirbant pieną.
Mūsų organizmui reikalingos laktobacilos, esančios piene, bet esu įsitikinusi, kad geriau jų gauti iš kitų šaltinių, kad ir raugintų kopūstų sunkos. Beje, dar viena bėda yra antibiotikų pėdsakai piene ir jo produktuose - mes net nevartodami antibiotikų jų gauname su pienu, sūriais, jogurtais.
Natūralus ir iš pakelių
JAV ant pieno pakelių yra užrašytas leistinų ląstelių skaičius piene - niekas nesusimąsto, kas tos ląstelės. Tai leukocitai, arba pūliai, kurie į pieną patenka karvėms sergant mastitu. Pienas parduotuvių lentynose nėra natūralus produktas, mat jis praeina ilgą kelią nuo karvės iki vartotojo.
Didžiosiose fermose auginamos karvės praktiškai nesigano laukuose, nejuda, o nuolatos stovi tvartuose, neretai ir šeriamos pačiais pigiausiais pašarais. Galbūt ir genetiškai modifikuotais, kuriuos ruošiant naudojamas glifosfatas. Tokios karvės gauna ir antibiotikų, kurie, be jokios abejonės, patenka į pieną. Beje, piene yra ir didelis moteriškų lytinių hormonų kiekis, mat yra melžiamos ir veršingos karvės.
Šie hormonai gali turėti įtakos vyrų testosterono gamybai bei spermos kokybei. Na, o pienas, prieš patekdamas į parduotuvių lentynas yra pasterizuojamas (kaitinamas) - taip sunaikinami potencialūs ligų sukėlėjai, tačiau kartu yra inaktyvuojami fermentai, padedantys virškinti pieną, sunaikinami piene esantys vitaminai bei pakeičiama baltymų struktūra.
Pienas yra homogenizuojamas - šio proceso metu pasikeičia pieno riebalų struktūra, kitaip tariant, ir pieno baltymai, ir riebalai tampa sunkiai virškinami, gali skatinti įvairius autoimuninius procesus bei uždegimines reakcijas. Taigi pienas iš pakelio nėra natūralus produktas, jis toks pats tolimas nuo tikro natūralaus pieno kaip meduolis nuo medaus.
Piene tiesiai iš karvės taip pat yra minėto kazeino bei į insuliną panašaus hormono IGF1, kitų hormonų - vis dėlto jame riebalų ir baltymų santykis yra sveikesnis, o pats produktas organizmo lengviau įsisavinamas. Tad jeigu neįsivaizduojate gyvenimo be pieno - rinkitės natūralų, ne pramoninį, ir nevartokite dideliais kiekiais.
Pieno apdorojimo įtaka
Kad sunaikintų piene esančias bakterijas pieno pramonė pasterizuoja (kaitina) pieną, bet šis procesas pakeičia pieno struktūrą. Pasterizavimas pieno cukrų, kitaip žinomą kaip laktozę, paverčia į beta-laktozę, kuri yra daug griečiau įsisavinama ir to rezultatas - staigus gliukozės padidėjimas kraujyje ir po to sumažėjimas, dėl kurio jūs greitai pajuntate alkį ir norite vėl ko nors valgyti ir dažniausiai valgomi saldumynai, kurie veda į kitas sveikatos problemas. Tai ypač žalinga diabetikams.
Daugelis žmonių net nežino, kad pienas yra ne tik pasterizuojamas, bet dar ir homogenizuojamas. Homogenizavimas yra procesas, kurio metu pienas leidžiamas per labai tankų filtrą, kuris sumažina piene esančių riebalų ir baltymų molekules, kad riebalai lygiai pasiskirstytų visame butelyje ir nenusistotų ant paviršiaus. Deja, šis procesas pakeičia natūralią pieno struktūrą it taip jį padaro dar labiau nevirškinamu.
Homogenizuojant piene esančios riebalų molekulės apgaubia ar prikimba prie piene esančių baltymų molekulių taip apsunkindamos jų virškinimą.
Pieno netoleravimas
70% suaugusiųjų populiacijos turi bent minimalų pieno netoleravimą (nevirškinimą). Pieno ir jo produktams virškinti reikalingas enzimas - laktazė. amžiumi jo mažėja ir daugelio suaugusiųjų organizmas šio enzimo nebegamina arba gamina nepakankamai. Dėl to pienas būna nesuvirškintas. O nesuvirškintas ar blogai suvirškintas maistas nuodija organizmą ir taip sukelia įvairias ligas ir alergijas.
Pieno įtaka gleivių susidarymui
Pieno vartojimas skatina gleivių produkciją organizme. Gleivės dažnai yra žuvusios baltosios kraujo ląstelės - leukocitai, taip pat muco polysaccharidai- angliavandenių, iš kurių organizmas gaminą gleives, rūšis. O žūva jie atakuodami nesuvirškintus pieno baltymus, nes organizmas jų neatpažįsta ir laiko juos svetimkūniais - priešais - ir todėl juos atakuoja.
Pieno vartojimas paūmina plaučių ir kvėpavimo takų ligas ir visiems gerai žinomą slogą.
Modernūs pieno ūkiai
Modernūs pieno ūkiai išgauna daug didesnį pieno kiekį iš vienos karvės nei prieš kelis dešimtmečius. Bet dėl to labai suprastėja pieno kokybė ir tai labai sekina karves (vakarų šalyse daugelis gyvena vos 2-3 metus). Taip pat tokios karvės dažnai serga pieno takų uždegimais ir dėl to joms yra duodami antibiotikai, kurie patenka į pieną.
Dar blogiau, kad uždegimu sergančios karvės su pienu išskiria mirusius leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) dar kitaip vadinamus pūliais. Taip pat Amerikoje, kad padidintų pieno produkciją, ūkininkai karvėms duoda sintetinių hormonų, kurie, žinoma, atsiduria piene ir yra manoma, kad tai labai skatina vėžines ligas.
Karvės sutvertos ėsti žolę, bet šiandien jos yra šeriamos grūdais, soja, kukurūzais, kurie yra genetiškai modifikuoti bei įvairiais papildais.
Pieno produktai ir priedai
Daugelis jogurtų yra su visokiais dažais, konservantais, cukrumi ir saldikliais, o tų gerųjų bakterijos tai greičiausiai nė kvapo arba jos dėl ilgo galiojimo laiko yra mirę. Tas pats pasakytina ir apie Actimel ir kitus pieno gėrimus su bakterijomis. Tai labai geras metodas parduoti šauktą pieno už litro kainą.
Alternatyvos pienui
Na, jei negalite atsisakyti pieno, tai bent jau vartokite nepasterizuotą - pirkite tiesiai iš ūkininkų. Jis taip pat daug geriau vaikams, tik, žinoma, reikia pirkti iš patikimo šaltinio. Suaugusiems pieno vartotojams patarčiau šį šviežią pieną surauginti (palikti šiltoje vietoje, kol pienas taps kaip drebučiai ir įgis rūgštoką skonį).
Nepasterizuotas raugintas pienas turi naudingų žarnyno bakterijų. Taip pat rauginimo procesas suskaido piene esančia laktozę ir taip ją padaro lengviau virškinimą.
Kalcio pasisavinimas ir pieno vartojimas
Vartodant pieną ir jo produktus organizmas praranda daugiau kalcio negu jo pasisavina. Nors karvės piene yra gausu kalcio, jis yra tokioje formoje, kad žmonių organizmas beveik nesugeba jo pasisavinti. Kita priežastis yra ta, kad karvės pienas labai ‘rūgština’ organizmą bei turi daug fosforo rūgšties.
Organizmas, norėdamas neutralizuoti pieno sukeltą rūgštingumą bei jame esančią fosforo rūgštį, turi paimti kalcį iš kaulų, ir tai per ilgą laiką nuveda į trapius kaulus ir osteoporozę. Beje, amerikiečiai suvartoja daugiau pieno produktų negu visas likęs pasaulis (vidutinis amerikietis suvartoja 272 kg pieno produktų per metus) ir jie kaip tik turi daugiausiai osteoporoze sergančių žmonių.
Pieno produktų nevartojantiems žmonės kalcio reikia mažiau (net iki 50%) nei pieno mėgėjams. Žmonėms vieni geriausių kalcio šaltinių yra žalios lapinės daržovės - brokoliai, špinatai, salotos ir kt. Tiesa, dėl intensyvios žemdirbystės metodų, šiandieninės daržovės turi daug mažiau kalcio ir kitų mineralų nei prieš 50 metų. Taip pat kalcio turi riešutai, kiaušiniai. Galima net vartoti kiaušinių lukštų miltelius.
Kad pasigamintų pakankamai vitamino D, kuris kaip tik stimuliuoja kalcio pasisavinimą ir kaulų mineralizaciją, reikia vasaros laikotarpiu 20 minučių pabūti saulėje tarp 11-14 val. apnuoginus pusę kūno, ir be jokio saulės kremo.
Maždaug nuo 7metų organizmas jau nesugeba normaliai suvirškinti pieno. O vaikai iki 7metų dar turi fermentų, galinčių lengviau virškinti pieno produktus (juk jie gėrė ar geria mamos pieną). Pasterizuotas ir homogenizuotas pienas sukelia chroniškas ligas - reumatoidinį artritą, diabetą, vėžį, širdies ligas, bronchinę astmą ir Alzheimerį, taip pat įvairius virškinimo sutrikimus.
Karvės pieno vengimas kūdikiams
Europos vaikų gastroenterologų ir alergologų asociacijų nuomone, vaikų iki vienerių metų nereikėtų maitinti karvės pienu ar jo produktais.
Karvės piene yra nemažai fosfatų. Tačiau pieną vartojant dideliais kiekiais, galimas priešingas poveikis - per didelis fosfatų kiekis išplauna kalcį ir silpnina kaulus. Karvės piene yra labai mažai geležies. Dėl to ima vystytis mažakraujystė, t. y. geležies deficito anemija.
Vartojant daug baltymų ir kalcio, kurio gausu karvės piene, sutrinka geležies pasisavinimas iš plonojo žarnyno. Iki vienerių metų vaikai turi gauti kur kas daugiau baltymų nei vyresni vaikai. Kuomet karvės pieno vartojama labai daug, skylant baltymams kraujyje atsiranda didelis kiekis azoto dėl ko smarkiai apkraunami inkstai.
Karvės piene daugiausia yra sočiųjų riebiųjų rūgščių, o nesočiųjų riebiųjų rūgščių yra mažai. Jei vaikas gauna pakankamą kiekį nesočiųjų riebiųjų rūgščių, pavyzdžiui, omega 3 ir omega 6, tinkamai vystosi atmintis, gebėjimas mokytis, mąstyti, kalbėti.
Mokslininkai įrodė, kad anksti į kūdikio mitybos racioną įtraukus karvės pieną, padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, ypač jei šeimoje buvo ar yra sergančiųjų šia liga.
Alternatyvos karvės pienui kūdikiams
Per pastaruosius dešimt metų gerokai padaugėjo alerginių susirgimų ankstyvame amžiuje. Tai paskatino specialių produktų atsiradimą - pradėti gaminti pieno mišiniai, skirti vaikams nuo vienerių iki trejų metų, pavyzdžiui, „Similac GAIN Advance“. Nors šio mišinio pagrindas yra karvės pienas, jame mažiau baltymų, jis praturtintas vitaminais, mikroelementais, pavyzdžiui, geležimi, nesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis, probiotikais (mikroorganizmais, palaikančiais normalią plonojo žarnyno mikroflorą), probiotikais ir nukleotidais, turinčiais didelę įtaką imuninės sistemos raidai.
Rauginto pieno produktų nauda
Kefyras, rūgpienis, varškė ar jogurtas - visai kas kita nei pienas. Juos organizmas pasisavina lengviau ir net tris kartus greičiau negu saldų karvės pieną. Jogurte ir varškėje laktozė suskaidyta, o pieno baltymų kiekis mažesnis, todėl šie produktai lengviau virškinami.
Net pieno baltymui alergiški mažyliai, suvalgę jogurto, varškės, paragavę kefyro ar rūgpienio, retai sulaukia alerginės reakcijos. Nuo kitų rauginto pieno produktų jogurtas skiriasi tuo, kad turi mažai išrūgų ir labai daug gerųjų bakterijų.
Be to, jogurtas net kelis kartus geriau nei pienas aprūpina organizmą kalciu - jo indelyje jogurto daugiau nei tame pačiame kiekyje pieno! Be to, jogurto bakterijos padeda geriau tą kalcį pasisavinti virškinamajame trakte. Per priešpiečius ar pavakarius mažyliui rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto.
Dažniausiai jogurtas praturtinamas lactobacillus ir bifidobacterium - dirbtiniu būdu dauginamomis žmogaus žarnyno bakterijomis. Patekusios į žarnyną, jos atkuria sveiką bakterijų pusiausvyrą, kuri sutrinka susirgus ir vartojant vaistus, ypač antibiotikus.
Naudingas tik natūralus jogurtas be cukraus. Jei jogurto galiojimo laikas ilgas, vadinasi, jogurtas pasterizuotas naudojant tokį konservavimo būdą, kuris sunaikina bakterijas. Tokiame jogurte naudingų gyvųjų bakterijų beveik nėra.
Tačiau joje daugiau nei piene yra kalcio, fosforo ir kitų mineralų, gerokai mažiau laktozės, vitaminai vykstant gamybos procesui išlieka, o folio rūgšties net padaugėja. Suaugusiesiems skirta varškė kūdikiams netinka, nes joje per daug baltymų, į sudėtį įeina konservantų.
Ožkos pienas
Ožkos ir karvės piene baltymų kiekis panašus, tačiau ožkos pienas lengviau virškinamas, nes baltymų dalelės mažesnės, be to, šiek tiek kitokia ir pagrindinio pieno baltymo - kazeino sudėtis. Nepaisant to, teiginys, kad ožkos pienas nealergizuoja, nėra visiškai teisingas.
Kaimiškas pienas
Kaimiškas pienas gerokai riebesnis nei pirktinis, todėl gali tikti ne visų mažylių jautriam skrandukui. O jei pienelį pirksime ne iš leidimą prekiauti turinčio (taigi ir higienos sąlygas atitinkančio) ūkininko, o iš nepatikrinto prekeivio, rizikuosime užsikrėsti įvairiomis per karvės ir ožkos pieną perduodamomis ligomis.
Vien pažiūrėjus, kaimiškio pieno švarumo įvertinti neįmanoma, todėl prieš vartojimą jį būtina pavirinti. Bet virintas pienas netenka daugelio vertingų savybių. Pavyzdžiui, parduotuvėje parduodamame pasterizuotame piene kur kas daugiau vitaminų nei virintame kaimiškame.
Išvados
Tėvai gerai žino, kaip maitinti kūdikius iki vienerių metų: motinos pienu arba pieno mišinukais, o nuo 4-6 mėnesių įvesti ir papildomą maitinimą. Vaiko vystymasis yra svarbus ne tik pirmaisiais gyvenimo metais, bet ir vėliau. Todėl ypač aktualu aprūpinti savo vaiką būtinosiomis maistinėmis medžiagomis tiek kūdikystėje, tiek ikimokykliniame amžiuje.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Neįtikėtina Dvigubų Vardų Galia: Reikšmės, Populiarumas ir Pasirinkimo Paslaptys Lietuvoje
- Rudos Išskyros Nėštumo Metu: Kas Tai Reiškia ir Kada Būtina Kreiptis Į Gydytoją?