Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui.
Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje.
Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių. Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo.
Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Vitaminas D ir vandens svarba kūdikiui
Vitaminas D užtikrinta tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju.
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia.
Papildomas maitinimas
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami. Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos.
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies).
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis.
Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiams, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui. Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį.
Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną.
Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto. Svarbu stebėti, ar maistas tinka kūdikiui.
Norėdami pašildyti maistą, įstatykite indą su maistu į dubenį ar puodą su šiltu vandeniu ir leiskite maistui sušilti. Norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į kūdikio lėkštę. Likusią stiklainyje košę sandariai uždarykite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą, laikykite iki 2 jų parų. Maitinant tiesiai iš stiklainio, maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį pateko mažylio seilių.
Mamos pieno pakaitalai
Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas.
Dažniausi virškinimo sutrikimai
- Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina.
- Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m.
- Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas.
- Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis.
- Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia.
Maitinimas mišiniais
Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.
Kaip dažnai maitinti kūdikį ir kiek mišinuko reikia?
Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.
Apytikslės mitybos normos:
- 1 mėnuo. Tokio amžiaus kūdikis dar gana daug laiko miega, todėl išlaikomas ir dieninis, ir naktinis maitinimas. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
- 2 mėnesiai. Kūdikis jau pamažu tampa budresnis, tačiau maitinimas vis dar turi būti dažnas. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną.
- 3-4 mėnesiai. Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
- 5-6 mėnesiai. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
- 6-12 mėnesių. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio.
- 12 mėnesių. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.
Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės
- Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
- Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
- Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
- Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
- Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
- Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
- Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
- Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
- Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
- Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
- Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.
Kaip pasirinkti buteliuką maitinimui?
Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką maitinimui.
Žindukas
- Amžius. Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku.
- Medžiaga. Čia tėvai turi tik dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono.
- Tėkmės greitis. Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį.
- Forma. Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį.
- Apsauga nuo dieglių. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.
Buteliuko forma
Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.
Buteliuko tūris ir kaklelio dydis
Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu.
Apsauga nuo dieglių
Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema. Philips Avent buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių.
Buteliuko medžiaga
Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai. Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais. Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas. O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui.
Ką galvoti tėvams, jei kūdikis tuštinasi kas 10 dienų?
Pagrindinis kūdikio sveikatos rodiklis yra jo svorio ir ūgio augimas, atitinkantis normos ribas. Kai svoris ir ūgis auga taip, kaip dabar yra suprantama norma, manoma, kad kūdikiui maisto pakanka, jis jį pasisavina.
Motinos pienas kūdikiui yra tas jam nepakeičiamas maistas, kurį jis geriausiai pasisavina - lieka mažai medžiagų, kurias kūdikis pašalina tuštindamasis. Trūksta ar ne motinos pieno, rodo kūdikio svorio augimas.
Jei kūdikis (teisingai žindomas) ištuštinęs iki galo abi krūtis, po žindymo praėjus 1,5-2 val. vėl prašo valgyti, pradeda atrodyti nesveikai, nustoja augti jo svoris - tai ženklai, kad trūksta motinos pieno.
Kodėl kai kurie žindomi kūdikiai tuštinasi taip retai, o kai kurie - net kelis kartus per dieną?
Motinos pienas yra labai gerai pasisavinamas, geriau už bet kokį kitą maistą, todėl lieka tiek mažai medžiagų, kurios turi būti pašalinamos. Dėl abiejų pastarųjų priežasčių sveikų žindomų kūdikių tuštinimosi dažnis varijuoja nuo kelių kartų per parą iki kelių kartų per savaitę.
Ar kūdikių tuštinimasis priklauso nuo mamos valgomo maisto? Kai mama ką nors suvalgo, po 2-4 val. dalis jos organizmo suvirškintų, pasisavintų medžiagų aptinkama jos piene. Maiste esančios augalinės skaidulos (narveliena) į motinos pieną nepereina.
Jeigu žindančioji pastebėjo, kad po kokio nors jos suvalgyto maisto, pvz., kopūstų, svogūnų, ridikų, ridikėlių, saldžių obuolių, kriaušių, vynuogių ar medaus, po žindymo mažajam atsirado vidurių pūtimas - to produkto mamai dera sumažinti arba iš viso atsisakyti.
Kai kūdikis pasituština nesunkai, prieš tuštinimąsi nebūna neramumo, dejavimo, o išmatos yra tirštos, geltonos, rūgštaus kvapo su trupučiu gleivių (kartais žalių), manoma, kad tokios mažylio išmatos yra normalios. Tokios išmatos ore greitai pažaliuoja.
Kai motinos pieno užtenka, kūdikis yra teisingai žindomas - jam vidurių užkietėjimo nebūna. Pradėjus maitinti kūdikį pieno mišiniu, keičiasi jo žarnyno mikroflora.
Jei mama ar kiti namiškiai, vos mažyliui nepasituštinus pagal suaugusiųjų nustatytą programą, pradės (o mažylis turi savo programą) kaišioti į išangę termometrą, muilą ir pan., jam bus atimta galimybė daryti tai, ko jis turi išmokti.
Tik tuomet, kai gydytojas nustatė, jog kūdikiui reikalinga pagalba, jis gali skirti žvakučių tuštinimuisi palengvinti ir nurodyti, kada ir kaip jas vartoti. Svarbiausia nustatyti, ar yra vidurių užkietėjimas, o jei yra, tai surasti jo priežastį ir ją šalinti.
Kūdikis, kai kas nors į jo išangę yra kaišiojama, prie šito veiksmo pripranta, o atpratinti labai sunku. Todėl kiekviena mama turi atrasti jėgų nepasiduoti emocijoms, neskubėti ir visą kaišiojimo į išangę energiją pašvęsti priežasties ieškojimui.
Viena iš nustojimo tuštintis priežasčių - skausmo tuštinantis pojūtis. Tai atsitinka tada, kai tuštinantis kietomis išmatomis įplyšta išangė.
Kūdikio tuštinimosi ypatumai
Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga). Pirmas dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis.
Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos).
Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų).
Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate “kakučio”, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat “kabo” prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba.
Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos.
Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.
Kodėl kai kurie žindomi kūdikiai tuštinasi taip retai, o kai kurie - net kelis kartus per dieną? Visi žmonės tuštinasi nevienodai dažnai, taip pat ir kūdikiai.
Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio.
Pradėjus maitinti įprastu maistu jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos.
Fiziologinis kataras
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.
Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
Sakoma, kad žindomiems kūdikiams viduriai nekietėja. Aiškiausias požymis - išmatos tokios skystos, kad išteka per sauskelnių viršų (gulinčiam naujagimiui), susitepa nugara.
Jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą.
Apie pieno mišiniais maitinamų kūdikių kakučius ir sysiukus teiraukitės Jūsų vaiką prižiūrinčio gydytojo
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno.
Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.
Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties.
Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz.
Kaip tuštinasi kūdikiai?
Po to 2-4 paras naujagimiai tuštinasi pereinamosiomis išmatomis. Tai skystokos, nehomogeniškos (nevientisos, o rupokos konsistencijos) išmatos, kuriose gali būti gleivių, balkšvų ar žalsvų gumulėlių. Šiuo laikotarpiu naujagimis tuštinasi 6-7 kartus per parą.
Pasibaigus pereinamųjų išmatų periodui, išmatos pasidaro homogeniškos (vientisos), geltonos spalvos, košės konsistencijos, kartais gana vandeningos, jos vadinamos „pieno išmatomis“.
Žindomo kūdikio išmatos paprastai būna ganėtinai minkštos (tyrelės ar skystos košės konsistencijos), tuštinamasi nuo 1 iki 3-4 kartų per parą. Žindomi kūdikiai tuštinasi per ar po kiekvieno žindymo, tačiau gali tuštintis ir kartą per 2-3 paras (daugiausiai iki 7 parų).
Jei kūdikis tuštinasi retai, kartą per kelias paras, tačiau jo išmatos išlieka normalios (košės konsistencijos), vadinasi, viduriai jam nekietėja, ir gydyti tikrai nereikia. Mišinukais maitinamų kūdikių išmatos dažniau būna kietesnės konsistencijos nei motinos pienu maitinamų kūdikių išmatos.
Žindomų naujagimių žarnyne jau antros gyvenimo savaitės pabaigoje vyrauja bifidobakterijos, jos užtikrina normalią virškinamojo trakto veiklą.
Kūdikių pilvo diegliai, būdingi kūdikiams iki 5-6 mėnesių, pasireiškia staiga atsirandančiu dirglumu, kūno įsitempimu, nenumaldomu verksmu, klykimu. Tai gali būti vienas iš alergijos maistui ar meteorizmo (pilvo pūtimo) simptomų.
Funkcinis viduriavimas būdingas kūdikiams nuo 6 mėn. iki 3-4 metų. Tai daugiau kaip 4 savaites trunkantis kasdieninis tuštinimasis 3-10 kartų per dieną gausiomis nesuformuotomis išmatomis.
Taigi vaikas viduriuoja, tačiau tai ne infekcinis viduriavimas, atlikus tyrimus poliklinikoje ar ligoninėje, infekcijos požymių neaptinkama. Vaiko ūgio ir svorio raida dėl šio pobūdžio viduriavimo neatsilieka.
Kūdikių dischezija būdinga kūdikiams iki 6 mėnesių, nes jie dėl savo nervinės ir virškinamojo trakto sistemos nebrandumo dar nemoka gerai atpalaiduoti išangės rauko. Vidurių užkietėjimas irgi ali būti kaip funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas.
Jei kūdikis susirgo žarnyno infekcija, būtinai žindykite toliau ir net dažniau nei įprastai, nes motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais.
2 mėnesių kūdikio vystymasis
- Tuštinasi 2 mėnesių vaikai 1-5 kartus per dieną, dažniausiai tuoj pat po žindymo.
- Didžiausias dviejų mėnesių mažylio pasiekimas - galvytės pakėlimas.
- 2 mėnesių vaikutis stebi aplinką, girdi garsus. Vaikas atpažįsta mamą ir jos balsą, nusiramina imamas ant rankų.
Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro sudarytą privalomų skiepų planą 2 mėnesių kūdikiai turi būti skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos ir Haemophilus influenzae B tipo infekcijos. Nuo 1,5-2 mėnesių amžiaus patariama daryti masažą ir mankštelę.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Vaistininko Darbas Vaikams: Kodėl Tai Svarbu ir Kaip Veikia Nuotolinės Konsultacijos?
- Kaip Dažnai Maudyti Naujagimį? Nepakeičiami Patarimai Kiekvienam Tėveliui!
- Sužinokite, kodėl vaikas naktį dažnai prašo valgyti ir kaip tai išspręsti!
- Neįtikėtina Sangrūdos Gimnazijos Istorija: Atraskite Jos Kelionę Nuo Pradžių Iki Šių Dienų!
- Kaip saugiai vežti vaikus į mokyklą: būtini patarimai kiekvienam tėvui