2022 m. spalio mėn.
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
« Geg
	1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31

Dr. Aistės Diržytės Biografija ir Indėlis į Psichologiją

Paskelbta 2025-08-14 | admin

Dr. Aistė Diržytė yra Vadybos ir psichologijos instituto atstovė, prisidedanti prie psichologijos mokslo ir visuomenės švietimo. Ji dalinasi įžvalgomis apie žmogaus prigimtį, remdamasi žymių psichologų, tokių kaip Sigmundas Freudas, darbais.

Psichologės Įžvalgos apie Sigmundą Freudą

Psichologė Aistė Diržytė teigia, kad Sigmundas Freudas mylėjo daugelį moterų, bet jį mylėjo tik žmona. Net vaikystės patirtys, anot jos, nemenkai lėmė įspūdingus mokslininko pasiekimus. Pati didžiausia kliūtis - Baimė. Pati didžiausia klaida - Nuleisti rankas. Pats pavojingiausias žmogus - Melagis. Pats niekšingiausias jausmas - Pavydas. Pats gražiausias poelgis - Atleisti. Pati geriausia gynyba - Šypsena. Pati galingiausia jėga - Tikėjimas.

Psichoanalizė buvo vertinama kaip grožinė literatūra - ir psichologai, ir filosofai, ir literatūrologai į ją žiūrėjo gan kritiškai. A. Adleris visąlaik stengėsi įveikti menkavertiškumo kompleksą, S. Freudas įrodinėjo savo gabumus ir teorijų teisumą, C. Jungas grindė priešingą kryptį.

Anot A. Diržytės, S. Freudas atvėrė kelią į aiškesnį žmogaus prigimties supratimą. Tačiau yra ir autorių, sakančių, kad S. Freudas tiesiog nusikopijavo Platoną. Nes jau Platonas kalbėjo apie du arklius, tempiančius į skirtingas puses - gerąjį ir blogąjį. Neva S. Freudas tik perpasakojo Platono mintis. Tačiau šiuolaikinė psichologija S. Freudą vertina kaip labai iškilią asmenybę. Netgi kognityvinę elgesio terapiją, kuri šiuo metu yra pripažinta ir plačiai naudojama įvairiose pasaulio šalyse (jos efektyvumas yra patvirtintas), išryškino būtent S. Freudas.

S. Freudas kėlė tuos pačius klausimus, kuriuos kelia ir šiuolaikiniai psichologai. Kodėl žmogaus gyvenime kartojasi tie patys sunkumai? Kodėl žmogus dažnai praranda darbą, nors jo labai nori? Kodėl nesėkmingai įsimyli tą patį žmogų, patiria finansinių, socialinių ar kitokių sunkumų? Šiuolaikinė kognityvinė terapija pateikia atsakymą, kad taip yra dėl žmogaus mąstymo. Jei pažiūrėtume giliau, pamatytume, kas atsitinka, kai žmogus pradeda mąstyti. Pamatytume, kad Froidas buvo teisus, nes atitinkamas mąstymas kyla iš žmogaus gyvenimo patirčių.

S. Freudas teisingai sakė, kad žmogus visą savo gyvenimą bando įveikti traumines patirtis, nesėkmes, atstūmimus, kurie nutiko jo ankstyvoje vaikystėje. Taigi šiuolaikinis mokslas sako, kad S. Freudas buvo teisus. Suvokimas - pirmas žingsnis į kaitą.

Pasak A. Diržytės, S. Freudas buvo ir gydytojas, ir tyrinėtojas mokslininkas, ir menininkas, besimėgaujantis savo scenarijais ir istorijomis, kurias išgirsdavo iš žmonių, su kuriais bendraudavo. Bendraudamas su kiekvienu žmogumi, jis tikrino ir kūrė teoriją. Supratęs, kad negali nieko gero duoti pacientui, tą patirtį jis vertindavo kaip kažką naudingo ne pacientui, bet sau, ir už tai būdavo pasiryžęs atsidėkoti pacientui.

Psichoanalizės metu pacientui visada tenka patirti būsenas, kurios gali būti žalingos organizmui. Jei nueisite į mišką netoli Vilniaus, bet būsite nusiteikęs kritiškai, bandysite jame žiūrinėti tai, kas jums nepatinka, galbūt kažką pastebėsite, ir apsilankymas gali palikti slogų įspūdį.

Ši knyga vertinga tuo, kad pateikia adekvatesnį vaizdą, koks buvo S. Freudas. S. Freudas atliko labai gerą darbą žmonijai. Kaip rašoma knygoje, anksčiau buvo neteisingai elgiamasi su vaikais ir jų seksualumu: jis buvo ribojamas, žalojami vaikų, kurie atvirai reiškė savo seksualumą (pavyzdžiui, masturbuodamiesi), kūnai. S. Freudas pakeitė tokį požiūrį. Jis iškėlė mintį, kad seksualumas skirtas ne tik prokreacijai, o malonumo patyrimas yra geras dalykais.

S. Freudo aistringai garbinamos moterys jo nemylėjo - jį mylėjo tik žmona. S. Freudas žavėjosi daugeliu moterų. Man atrodo, kad jo žmona buvo labai išmintinga, leisdama vyrui draugauti su daugeliu moterų. Jis pagarbiai bendravo su žmona, bet į svečius kviesdavo ir kitas moteris, nebijodamas jaustis kaltas. Tai nulėmė jo santuokos sėkmę.

Kadangi S. Freudas suprato, ką žmogaus gyvenimui reiškia vaikystė, jis labai stengėsi pasirūpinti gera vaikyste savo vaikams. S. Freudas norėjo, kad jo vaikai norėtų gyventi. Jis labai aiškiai išreiškė gyvybės modelį - buvo biofilas, o ne nekrofilas. Jis norėjo, kad ir jo vaikai būtų biofilai.

S. Freudas padarė labai didelę įtaką pozityviosios psichologijos mokyklai, nors jie to nepripažįsta. Nors mokslas per eksperimentinius tyrimus priėjo prie tų pačių teiginių. Greičiausiai reikės paskelbti, kad S. Freudas buvo pozityviosios psichologijos pradininkas.

Tai rodo, kad S. Freudas buvo šmaikštus, aiškindamas pasąmonę. S. Freudas sakė, kad pasąmonė yra profesorius, kuris dirba 24 valandas per parą. Ir tas profesorius yra labai įžvalgus, kūrybiškas, šmaikštus. O žmogus vis tiek yra mokinys, kurį tas profesorius informuoja, supažindina su pasauliu, gyvenimu. Mokinys tą informaciją (priklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo) kartais supranta, kartais - ne.

Tolerancijos Diena ir Žydų Bendruomenė

Minėdami Tarptautinę Tolerancijos Dieną subūrėme grupę unikalių ir įdomių žmonių, kurie atvirai dalinsis, ką jiems reiškia būti kiek kitokiais, žaviai išskirtiniais Lietuvoje. Švęskime toleranciją, harmoniją ir darną! Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir bičiuliai lapkričio 16 d. mini Tarptautinę Tolerancijos Dieną ir kviečia į unikalų visos dienos vyksmą virtualioje erdvėje.

Lietuvos žydai buvo vieni aktyviausių švietimo ir ugdymo įstaigų kūrėjų. Tuo metu patys žydai, anot G. Kofmano, tautos tvirtumą matė savoje religijoje - judaizme. Tad religinis pradas vyravo ir vaikų auklėjime, ir švietime. Šią sudarė chederiai (žydų berniukų religinės pradinės mokyklos), Talmudo Toros mokyklos ir ješivos. „Melamedais dažniausiai tapdavo mokyti vyrai, kuriems nepasisekė užimti rabinų vietos“, - paaiškina G. Kofmanas. Mokslai trukdavo nuo ryto iki vakaro.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas sako, kad tiek chederyje, tiek Talmudo Toros mokykloje pasaulietiniai dalykai dėstomi nebuvo. Talmudo Toros mokyklas, kurias lankydavo neturtingų šeimų vaikai, išlaikė pačios žydų bendruomenės. Mokslas jose buvo nemokamas. Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas aiškina, kad mokymo sistema buvo savaitinė - naują medžiagą ar klausimą mokėsi ir kartojo visą savaitę. Talmudą mokėsi atmintinai.

Pasak G. Kofmano, nuo XIX amžiaus pradžios žydai galėjo mokytis ir Rusijos imperijos liaudies mokyklose, gimnazijose, universitetuose. Nepaisant to, iki pat antrosios šimtmečio pusės valdiškose įstaigose žydų mokėsi mažai. Nors didžioji dauguma žydų mokėsi chederiuose ar Talmudo Toros mokyklose, sparčiai augant Panevėžiui, vystantis pramonei, prekybai, vien religinio išsilavinimo nebepakako. Be to, XIX amžiaus pradžioje Vokietijoje kilęs sąjūdis už žydų švietimo reformą pasiekė ir Rusiją.

Su liūdesiu pranešame, kad lapkričio 16d. mirė Rabinas Lordas Jonathanas Sacksas. Netekome nepaprastai gilaus intelekto ir moralinių įsitikinimų teologo. Rabinas Sacksas buvo jaudinantis oratorius ir puikus rašytojas, kuris žydų rašto mokymus įskiepijo tiek žydams, tiek ne žydams, sujungdamas žydų tradicijas su šiuolaikiniu mąstymu. Reiškiame giliausią užuojautą lordo Sackso žmonai Elaine ir jų šeimai.

Izraelio Ambasadoriaus Lietuvoje Veikla

Izraelio ambasadorius Yossy Levy yra nepaprasta asmenybė. 80-ųjų pabaigoje jis tarnavo žvalgyboje, vėliau atsidavė diplomatijai. Paprastai darbo dieną pradedu su antru puodeliu kavos. Pirmą išgeriu ryte, tada ateinu į ambasadą ir visiems darbuotojams kalbu apie gerus dalykus. Po to pradedu skaityti el. pašto žinutes, pereinu prie dienos planų, kurie netoleruoja atidėliojimo, taip pat peržvelgiu svarbiausius įvykius ir tuos, kurie įvyko ar turėtų įvykti Lietuvoje ir Izraelyje, atnaujinimus.

Įprasta dienotvarkė apima daug sričių: kiekvieną dieną vyksta įvairūs susitikimai, telefono skambučiai, konsultacijos su kitais ambasadoriais. Taip pat labai glaudžiai bendraujame su Lietuvos žydų bendruomene opiais klausimais, nes turime bendras diskusijų temas.

Mintys Apie Gyvenimą ir Pasirinkimus

Noriu pasidalinti savo mintimis apie pasirinkimo reikšmę mūsų gyvenimo kokybei. Visada galite jas tikslinti, koreguoti ir pildyti savomis, o po to dalintis su kitais… Kaip žinia, tai, kuo gyvename, ką jaučiame, kaip elgiamės, didžiąja dalimi priklauso ne nuo išorinių aplinkybių, bet nuo mūsų vidinių reakcijų, požiūrio ir įsitikinimų. Gyvenimas yra gerokai sudėtingesnis nei bet kokie patarimai, taisyklės ar pamąstymai. Kartais, kas padėjo vakar, bus jau nebeaktualu šiandien, bet gal vėl sublizgės rytojaus šviesoje.

Esantis pasaulis aplink mus - milžiniškas ir be galo įvairus. Jame tiek visko daug, kad pasirinkti būna labai sunku. Bet neįmanomo ribas nusistatome patys, pasaulį kuriame mes patys. Kartais atrodo, kad viskas gyvenime vyksta pagal mūsų planą, bet štai netikėtai prapliumpa lietus, pakeliui į darbą patenkate į kamštį, bendradarbis staiga išeina atostogų, sutinkate...

Knygos ir Jų Įtaka

Joe-Ann Benoit, Graziella Pettinati „Nupiešk man avį” (2012) Leidykla: Baltos lankos. Piešinių analizė paremta daugeliu disciplinų - grafologija, psichoanalize, sapnų simbolizmu ir statistika - tai jau viso šimtmečio daugybės mokslinių tyrimų objektas.

Richard Bach „Mesijo vadovas: tobulėjančios sielos atmintinė” (2012) Leidykla: Trigrama. Dalis Donaldo Šimodos paslapties - aforistinių minčių, universalių aksiomų ir nuskaidrinančių protą įžvalgų rinkinys primenantis Konfucijaus Permainų knygą.

Alice Miller „KŪNO MAIŠTAS” Leidykla: Vaga. Šveicarų psichoterapeutė atskleidžia žinomų žmonių, tokių kaip F. Dostojevskis, Nyčė, ar F. Kafka vaikystėje patirtas traumas, atveria kaip gimsta diktatoriai ir kodėl miršta jauni genijai.

Publikacijos

Dr. Aistės Diržytės ir prof. dr. Vyčio Valatkos bendra publikacija: Creative and Happy Individuals Concerned about Climate Change: Evidence Based on the 10th Round of the European Social Survey in 22 Countries. Sustainability. vol. 15 (22) (2023), p. 1-18.

Kitos publikacijos:

2024 - Mickunas Algis. The silent communication = Tylioji komunikacija // Filosofija. Sociologija.
2024 - Asakavičiūtė Vaida; Grincevičienė Vilija; Targamadzė Vilija; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. Experiences of youth studying together with classmates with special educational needs and disabilities. Journal of education culture and society.
2024 - Kačerauskas Tomas. Sąmokslo teorijos - atsakas į primetamą ideologiją?. Logos.
2024 - Bukantaitė Sigita; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. Philosophical perspective on hyperreality as a phenomenon of fashion language - do we really want to be deceived?. Filosofija. Sociologija.
2024 - Valantinaitė Ilona; Navickienė Vida. The phenomenon of lecturer competences as a prerequisite for the advancement of sustainable development ideas in the context of student-centred studies. Sustainability.
2024 - Jakubauskytė-Andriulienė Viktorija. A communication model for the employee creativity in the context of sustainability and organizational culture. Creativity studies.
2023 - Kačerauskas Tomas. Looking at the Russian-Ukrainian War from Lithuanian point of view: Ideology, media and the ‘Russian world’. Connectist: Istanbul University journal of communication sciences.
2023 - Kačerauskas Tomas. The dissonant heritage: the case of the Soviet memorial in Antakalnis cemetery, Vilnius. International journal of heritage studies.
2023 - Mickunas Algis. Modern postmodernity and discursive power: Part II = Moderni postmodernybė ir diskursyvi galia. 2 dalis // Filosofija. Sociologija.
2023 - Mickunas Algis; Kačerauskas Tomas. Does market economy follow freedom of speech or vice versa?. Transformations in business & economics.
2023 - Bartkutė Rasa; Štreimikienė Dalia; Kačerauskas Tomas. Between fast and sustainable fashion: the attitude of young Lithuanian designers to the circular economy. Sustainability.
2023 - Asakavičiūtė Vaida; Valantinaitė Ilona; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. The space and role of discussion in university studies in the context of Socrates’ philosophy of education. Filosofija. Sociologija.
2023 - Barevičiūtė Jovilė; Dadelo Stanislavas; Asakavičiūtė Vaida. The skills of critical thinking, creativity, and communication as tools for overcoming social simulation in the context of sustainability: A case study of students' self-assessment of the affective domain of learning. Sustainability.
2022 - Baubonytė Indrė; Nugaras Justas; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. Improvement in customer experience through the creation of virtual brand communities. Market-Tržište.
2022 - Mickunas Algis. Modern postmodernity and discursive power: Part I = Moderni postmodernybė ir diskursyvi galia. 1 dalis // Filosofija. Sociologija.
2022 - Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė; Valantinaitė Ilona; Asakavičiūtė Vaida. ‘Should i turn on my video camera?’ The students’ perceptions of the use of video cameras in synchronous distant learning. Electronics.
2022 - Kačerauskas Tomas. Akademinė laisvė: ar ją reikia reguliuoti?. Logos.
2022 - Barevičiūtė Jovilė; Asakavičiūtė Vaida. Social simulation as a prognostic tool for communication processes: Theoretical and philosophical perspectives. Filosofija. Sociologija.
2022 - Asakavičiūtė Vaida; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė; Valantinaitė Ilona. I-Thou communication in distant education from the perspective of Martin Buber’s philosophy. Filosofija. Sociologija = Philosophy, sociology.
2022 - Valatka Vytis; Asakavičiūtė Vaida. The philosophy of international law of Modern Scholasticism: the theory of just war. Juridical tribune.
2022 - Dagienė Valentina; Jasutė Eglė; Navickienė Vida; Butkienė Rita; Gudonienė Daina. Opportunities, quality factors, and required changes during the pandemic based on higher education leaders’ perspective. Sustainability.
2021 - Navickienė Vida; Dagienė Valentina; Jasutė Eglė; Butkienė Rita; Gudonienė Daina. Pandemic-induced qualitative changes in the process of university studies from the perspective of university authorities. Sustainability.
2021 - Grincevičienė Vilija; Asakavičiūtė Vaida; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. Expression of citizenship and nationality in the education system of Lithuania. Cultura. International journal of philosophy of culture and axiology.
2021 - Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė; Valantinaitė Ilona; Kliukas Romualdas. Communion, care, and leadership in computer-mediated learning during the early stage of COVID-19. Sustainability.
2021 - Kačerauskas Tomas; Baranovskaja Ivona. Should we destroy our Soviet heritage? Exploring the case of Soviet-era sculptures on the Green Bridge, Vilnius, through an analysis of media debates. Journal of Baltic studies.
2021 - Kačerauskas Tomas. Politinis „ethos“, metapolitika ir metakomunikacija. Logos.
2021 - Navickienė Vida; Droessiger Gražina; Valantinaitė Ilona; Trinkūnas Vaidotas; Jaras Arūnas. University management solutions during the Covid-19 pandemic: a case study of Lithuania. Business, management and economics engineering.
2021 - Bukantaitė Sigita; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. Fashion industry professionals' viewpoints on creativity at work. Creativity studies.
2020 - Asakavičiūtė Vaida; Valatka Vytis. Interpretations of communication as dialogue existence in Søren Kierkegaard’s philosophy. Tomsk State University Journal of Philosophy, Sociology and Political Science = Вестник Томского государственного университета. Философия. Социология. Политология.
2020 - Kačerauskas Tomas. Tiesos klausimas komunikacijoje. Logos.
2020 - Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė; Navickienė Vida. A liberal versus an entrepreneurial university? How universities communicate their values. Tomsk State University Journal of Philosophy, Sociology and Political Science = Вестник Томского государственного университета. Философия. Социология. Политология.
2020 - Štreimikienė Dalia; Kačerauskas Tomas. The creative economy and sustainable development: The Baltic States. Sustainable development.
2020 - Valentukevičienė Marina; Valatka Vytis. An interdisciplinary learning approach to ecological business: using examples of best practice. Management: Journal of contemporary management issues.
2020 - Kačerauskas Tomas. Politinis korektiškumas - šviesi utopija ar orveliška antiutopija?. Logos.
2020 - Valantinaitė Ilona; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė; Asakavičiūtė Vaida; Navickienė Vida. The idea of mass culture in the technologized context of lifelong learning from the philosophical perspective of Ortega y Gasset. Filosofija, Sociologija.
2020 - Asakavičiūtė Vaida; Valatka Vytis. Martin Buber’s dialogical communication: life as an existential dialogue. Filosofija Sociologija.
2020 - Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė; Valantinaitė Ilona; Žilinskaitė-Vytė Viktorija. From handicraft to technologies: historical development of handicraft education in general schools in Lithuania. EURASIA journal of mathematics, science and technology education.
2020 - Valantinaitė Ilona; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė; Žilinskaitė-Vytė Viktorija. Culturally conditioned visual communication in creative expression. Creativity studies.
2019 - Navickienė Vida; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė; Valantinaitė Ilona; Žilinskaitė-Vytienė Viktorija. The relationship between communication and education through the creative personality of the teacher. Creativity studies.
2019 - Grincevičienė Vilija; Barevičiūtė Jovilė; Asakavičiūtė Vaida; Targamadzė Vilija. Equal opportunities and dignity as values in the perspective of I. Kant’s deontological ethics: the case of inclusive education. Filosofija. Sociologija.
2019 - Kačerauskas Tomas. Альтернативные школы коммуникации: философские аспекты. Вестник Томского государственного университета. Философия. Социология. Политология = Tomsk State University Journal of Philosophy, Sociology and Political Science.
2019 - Kačerauskas Tomas. Ethics in business and communication: common ground or incommensurable?. E&M Ekonomie a management.
2019 - Grincevičienė Vilija; Barevičiūtė Jovilė; Asakavičiūtė Vaida; Grincevičius Jonas. Inclusive education as a value: philosophical and socio-educational approaches. Tomsk State University Journal of Philosophy, Sociology and Political Science = Вестник Томского государственного университета. Философия. Социология. Политология.
2019 - Asakavičiūtė Vaida; Valatka Vytis. Existential communication as the basis for authentic human existence in Karl Jaspers's philosophy. Tomsk State University Journal of Philosophy, Sociology and Political Science = Вестник Томского государственного университета. Философия. Социология. Политология.
2019 - Valatka Vytis; Asakavičiūtė Vaida. Ethical-cultural maps of classical Greek philosophy: the contradiction between nature and civilization in ancient cynicism. Cultura. International journal of philosophy of culture and axiology.
2019 - Valatka Vytis. Philosophical considerations: economical, epistemological, cultural and social issues. Filosofija. Sociologija.
2018 - Kačerauskas Tomas. Luomai ir klasės medijų aplinkoje komunikacijos diskursų požiūriu. Logos.
2018 - Valatka Vytis. Legal philosophy of Modern Scholasticism: rights of nations as a means of intercultural dialogue. Juridical tribune - tribuna juridica.
2020 - Valantinaitė Ilona; Sederevičiūtė-Pačiauskienė Živilė. The change in students’ attitude towards favourable and unfavourable factors of online learning environments. Sustainability.
2018 - Kačerauskas Tomas. Komunikacija ir perspektyvizmas. Logos.
2018 - Asakavičiūtė Vaida. Cultural crisis as a decline in human existential creativity. Cultura. International journal of philosophy of culture and axiology.
2017 - Kačerauskas Tomas; Šaparauskas Jonas. Educational choice regarding technical education: research with case study. Eurasia journal of mathematics, science and technology edu...

žymės: #Gime