Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Aistė Pilvelytė gimė 1979 m. liepos 27 d. Estradinio dainavimo ir chorinio dirigavimo specialybės mokėsi B. Dvariono muzikos mokykloje, dainavimo specialybės - N. Maceikaitės studijoje.

Muzikinę karjerą pradėjo 1991 m. Dainavo su vaikų popgrupe, po to merginų grupėje „Pagalvėlės“, taip pat grupėje „Exem“.

Karjeros Pradžia ir Dalyvavimas Konkursuose

2002 m. dalyvavo konkurse „Fizz Superstar“.

2006 m. LTV laidoje „Lietuvos dainų dešimtukas“ laimėjo 1-ąją vietą.

2008 m. kartu su verslininku Romu Bubneliu dalyvavo LNK muzikiniame šou „Žvaigždžių duetai 2“ ir laimėjo 1-ąją vietą bei auksinius mikrofonus.

2008 m. pasaulio virtualiame dainų festivalyje iš 100 dainų pasiekė 8-ą vietą.

11 kartų dalyvavo nacionalinėje atrankoje į Euroviziją ir vieną kartą, 2002 m., buvo diskvalifikuota: tarp jų - 2006 m. atrankoje su daina „Just for Fun“ (finale užėmė 6-ą vietą), 2007 m. atrankoje - su daina „Emotional Crisis“ (finale užėmė 3-ą vietą), 2008 m. atrankoje - su daina „Troy on Fire“ (finale užėmė 2-ą vietą), 2010 m. atrankoje su daina „Melancholia“ (finale užėmė 2-ą vietą) , 2016 m. atrankoje su daina „You bet" (finale užėmė 5-ą vietą). 2017 m.

Asmeninis Gyvenimas

2005 m. ištekėjo už verslininko Vlado Motiekos, su kuriuo susilaukė dukros Ugnės (g. 2009 m. rugpjūčio mėn.). Gyvena Vilniuje.

Šie metai man buvo labai intensyvūs ir permainingi. Teko priimti daugybę įvairiausių sprendimų. Nespėjau suvokti, kada metai prasidėjo, o kada baigėsi. Viskas prabėgo akimirksniu. Karjeros prasme, tai buvo išties sėkmingi metai. Juos galėčiau pavadinti proveržio laikotarpiu. Savo biografiją papildžiau nemaža dalimi naujų dalykų. Sausį laimėjau atranką į festivalį „Slavianskij Bazar“ ir pelniau galimybę atstovauti Lietuvai. Taip pat nuskyniau laurus tarptautiniame konkurse „Muzikos talentų lyga“.

Pripažinsiu, visa tai man buvo netikėta, išankstinių lūkesčių neturėjau. Bėgant laikui požiūris į tam tikrus dalykus tampa vis realesnis ir iš gyvenimo imi tikėtis mažiau. Taip nutiko ir man. Buvau beprarandanti viltį būti scenoje, mąsčiau paskirti save vien mokslams bei pedagoginei veiklai. Planuose buvau numačiusi ir klasikinio dainavimo studijas.

Dalyvavimas Projekte "Lietuvos Balsas"

Kai 2012-aisiais dalyvavote muzikiniame televizijos projekte „Lietuvos balsas“, po vieno iš Jūsų pasirodymų scenoje Merūnas Vitulskis sakė: „Jai yra tik 17-ka metų, o ji daro tokius stebuklus. Jūs įsivaizduokite, kai jai bus dvidešimt metų, ką ji padarys“.

Nežinau, ar prognozės pasitvirtino. Ko gero, šio klausimo reikėtų paklausti paties Merūno. Jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie leido man patikėti savimi. Merūnas man buvo ir yra didis autoritetas. Džiaugiuosi, žinau ir tikiu, kad jo bendravimas su manimi ir meilė mano talentui buvo tikra. Esu dėkinga ir už tai, kad beveik pasiekus finišo tiesiąją jis nusprendė pašalinti mane iš šio projekto. Džiaugiuosi, kad nelaimėjau.

Kai dalyvavau „Lietuvos balse“, buvau vos šešiolikos metų. Tuomet dar adekvačiai nesuvokiau, kodėl, kaip ir kam..? Dainavimas tada buvo vienas iš mano pomėgių. Aš ne tik dainavau, bet ir grojau smuiku, šokau, vaidinau teatre. Žvelgiant iš šiandieninės perspektyvos, viskas atrodo kur kas kitaip. Anksčiau maniau, kad „Lietuvos balsas“ yra svarbiausias įvykis mano gyvenime. O dabar suvokiu, jog tai - mažas, gražus prisiminimas. Tačiau, be abejonės, šis muzikinis projektas - pirmas rimtas žingsnis, nuo kurio viskas įgavo pagreitį ir tęsiasi iki pat šių dienų.

Nežinau, ar dar kas nors prisimena pirmąjį „Lietuvos balso“ sezoną, tačiau manau, kad tai buvo toks projektas, kokio Lietuvoje iki tol nebuvo ir nebus.

Tarptautinis Pripažinimas

Visai neseniai savo muzikinių laimėjimų kolekciją papildėte nauju Grand Prix, parsivežtu iš Rygoje vykusio konkurso „Riga Symphony“.

Manau, jog esu pakankamai brandi asmenybė palyginus su kitais mano amžiaus žmonėmis. Per itin tumpą laiką man teko patirti daugybę išbandymų, todėl visus laimėjimus pradėjau vertinti kiek kitaip nei anksčiau. Žinoma, tai - malonus jausmas. Ilgamečio, labai sunkaus darbo vainikavimas, patvirtinimas, kad viską dariau tikrai teisingai. Pas mus, Lietuvoje, labai sudėtinga nusipelnyti palaikymą. Ne paslaptis, jog daugeliui kur kas mieliau smerkti, tyčiotis, rašyti piktus komentarus. Dažnas man sakydavo, jog esu nestandartinė, netinkama, kažkam neįtinkanti. Tuo netgi buvau patikėjusi ir mane, kaip jauną menininkę, tai itin skaudindavo.

Kai scenoje, Rygoje, man įteikė Grand Prix, aš pradėjau šokinėti iš laimės, pasipylė ašaros. Manau, kad toks įvertinimas, kai nieko nesitikima iš anksto, yra be galo malonus bei svarbus. Kol nebuvau įvertinta tarptautiniu mastu, mane retai kas pastebėdavo. O dabar, kai Lietuvos vardas skamba svetur, jaučiu didesnį palaikymą. Dainuoju nuo trylikos metų, o scenoje esu nuo penkerių. Visą šį laiką intensyviai ruošiausi. Tuo, kas dabar esu, tapau ne per vieną dieną. Žinau, jog tai - tik kelio pradžia ir viliuosi, jog kelias bus ilgas. Tuo tikiu ir siekiu.

Joks laimėjimas nepelnimas tiesiog savaime, viskam reikia pastangų ir didelio darbo. Todėl, pirmiausia, būtina daug dirbti su savimi, nes čia visada balansuojama ant siauro lyno, kurio kaina - sveikata.

Sėkmės Paslaptis

Pastarasis laikas Jums nepagailėjo pergalių. Galbūt pavyko įminti mįslę, kas, vis dėlto, atlikėjui lemia sėkmę?

Atlikėjo sėkmės mįslės aš neįminiau ir, mano nuomone, niekas jos neįmins. Tačiau manau, jog man pavyko įminti žmogiškumo mįslę - tapau kitu žmogumi. Tą gali patvirtinti mano artimieji. Manyje neliko jokios puikybės, o tiesiog didelis noras daryti tai, ką aš mėgstu. Jaučiu milžinišką šeimos ir kitų artimų žmonių palaikymą, tai - svarbiausia. Daug metų tikslingai dirbau, neneigsiu pasitaikydavo momentų, kai jausdavausi bepasiduodanti, norėjau viską baigti. Ir būtent balansuojant ant pasidavimo ribos, viskas pradėjo judėti geresne linkme. Yra toks posakis - žmogus ateina pas Dievą ir sako: „Kaip būtų gerai laimėti milijoną“, o Dievas jam atsako: „Tu bent loterijos bilietą nusipirk“.

Šiandien galiu pasakyti, kad visuose siekiuose reikia įdėti daug sunkaus darbo ir nepasiduoti. Nesakau, kad tapsiu pasauline žvaigžde. Mano tikslas - netoks. Aš tiesiog noriu dainuoti, būti scenoje - daryti tai, ką, manau, jog gimiau daryti. Anksčiau atrodė, kad reikia kurti dainas, kurių klausosi didžioji visuomenės dalis. Tačiau dabar nebijau pasakyti, kad vienokios ar kitokios muzikos nemėgstu, nors nesmerkiu, jei ji patinka kitiems. Manau, kad tikriausias sėkmės raktas - eiti savo širdies balso, nesuvaidinto tikrumo ir sąžinės keliu.

Konkurencija ir Santykiai

Ne paslaptis, jog konkursai, festivaliai tai - varžytuvės. Pripažinsiu, jog pajusti konkurenciją tikrai tenka. Konkursuose mane dažnai pavydžiai nužvelgia. To uždrausti negalima, tai, juk - asmeninė kiekvieno žmogaus teisė. Festivaliuose ne kartą sutikau lietuvių, kurie po pasirodymo sveikino ir negailėjo man gražių žodžių, o socialiniuose tinkluose dalinosi konkurentų nuotraukomis bei sakė, jog būtent jie turėjo laimėti. Taip yra visur, kur susiduriama su viešumu ir pinigais. Dalyvaudama konkursuose stengiuosi neturėti išankstinių lūkesčių, vengiu spaudimo iš aplinkos. Todėl į viską reaguoju kitaip.

Atsisakiau vertinti, kas yra žinomas žmogus, o kas - ne. Aš tiesiog jaučiuosi esanti menininke - žmogumi, kuriančiu kažką gražaus. Savo draugus galėčiau suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Stengiuosi neprisileisti žmonių per arti. Pastaruoju metu nesiveliu į jokias artimas draugystes, nes žinau, kaip tai skaudina. Žmonės gali pasinaudoti, taip man nutiko daugybę kartų. Kai buvau šešiolikos metų dažnai jusdavau, kad su manimi bendrauja, nes esu matoma. Šiandien su tais žmonėmis nepalaikau ryšio.

Galbūt žvelgiant iš šalies atrodau savimi pasitikinti, tvirta, bet iš tiesų esu naivi ir myliu žmones. Aš labai staigiai įsimyliu kiekvieną žmogų ir panyru į draugystę su juo. Todėl mane labai lengva sužaloti ir įskaudinti. Tais atvejais, kai peiliai sminga į širdį, ir pagaliau ateina supratimas, kad viskas, ką laikei tikru, tebuvo blefas, nusivili pasauliu ir žmonėmis. Tai yra labai skaudu. Bėgant metams stengiuosi mokytis suprasti, kad į šį pasaulį mes ateiname vieni, vieni iš čia ir išeisime. Sutikti žmonės yra tik pakeleiviai, kurie kartais dovanoja geras akimirkas, todėl turime vieni kitus palaikyti, nes kitaip bus sunku mėgautis gyvenimo kelione. Jei priešas trenkia, reikia išmokti atsukti kitą žandą. Ne paslaptis, jog ašarų tikrai būna.

Atranka į Euroviziją

Po pertraukos ryžotės dar kartą išmėginti jėgas nacionalinėje atrankoje į „Euroviziją 2017“.

Šitas sprendimas atėjo sulig tuo momentu, kai laimėjau atranką į festivalį „Slavianskij Bazar“. Buvau sau pasižadėjusi, jeigu atstovausiu Lietuvai čia, kitas žingsnis bus „Eurovizija“. Nacionalinėje atrankoje dalyvausiu antrąkart. Prieš keletą metų dalyvavau dar būdama paauglė, tada buvo kitaip, o dabar aš dalyvausiu tol, kol laimėsiu teisę atstovauti savo šaliai. Tikiuosi, kad žmonėms patiks kūrinys, kurį atliksiu atrankos į „Euroviziją“ scenoje, ir jie mane palaikys. Prie dainos išpildymo dirba profesionali komanda - tai švedų prodiusuojamas kūrinys.

Jei tuomet, kai dar mokiausi dvyliktoje klasėje, manęs kas nors būtų paklausęs, ar kovosiu dėl teisės vykti į „Euroviziją“ ar „Slavianskij Bazar“, būčiau atsakiusi: nejuokaukite, būsiu aktore ir išvažiuosiu studijuoti į užsienį. Tačiau neišvažiavau, nors pakvietimų studijuoti svetur gavau ne vieną. Nusprendžiau likti Lietuvoje ir kovoti už savo šalies vardą.

Ar kuo nors išsiskirsiu, nuspėti sunku, juk vertins žiūrovai ir komisija. Tačiau stipriausiu savo koziriu įvardinsiu savo balsą - mano didžiausią ginklą gyvenime, kurį gavau iš Dievo. „Eurovizijos“ konkursas ne tik dainos, bet ir šou derinys. Baltarusijoje vykusiame festivalyje „Slavianskij Bazar“ esu pasakiusi auksinę frazę, kurią delegacija buvo pasiryžusi įrėminti. Ji skambėjo taip: man nereikia daryti šou, aš pati esu šou (aut. past. juokiasi). Jeigu visas mano vidinis potencialas išsiskleis scenoje, bus pats geriausias šou. Daina, kurią atliksiu atrankoje į „Euroviziją“, yra labai jautri, atspindinti pastarąsias mano gyvenimo patirtis. Ji tarsi spinduliuoja viltį, tikėjimą. Noriu, kad žiūrovas tai pajustų. Scenoje būsiu savimi, tikuosi, žmonės tai įvertins.

Nežinau, ar „Eurovizija“ tikrai - šou. Pavyzdžiui, šiemet šiame konkurse triumfavusi Jamala nedarė jokio įspūdingo šou, bet buvo išgirsta ir suprasta. Manau, kad klausytojai yra pasiilgę paprastumo ir pavargę nuo pompastikos scenoje.

Planų tikrai yra, bet vadovaujuosi posakiu, kad laimė mėgsta tylą. Tuomet, kai idėjos virs faktais, būsiu pasiryžusi juos viešinti. Tačiau, kol taip nėra, gyvenimas išmokė, jog nereikia anksčiau laiko ploti ir šokti. „Eurovizija“ yra faktas, kuriam ruošiuosi, ir jis įvyks. Todėl apie tai jau galiu kalbėti, o kas bus po to, nežinau (aut. past.

Atlikėjo kelias - bene sudėtingiausias, neabejoja dainininkė Aistė Pilvelytė, prisiminusi, kaip kažkada po jai atliktos operacijos žengė ant scenos, nors po koncerto sakė verkusi ir kone klykusi iš skausmo. Prisiminė ji ir mylimąjį, kuris įstūmė ją į pasirinkimų - meilė ar scena - kryžkeles. „Dabar puikiai suprantu, kad meilė yra laisvė.

Nuo vaikystės dainininke tapti svajojusi A. Pilvelytė projekte pasirinko pasirodyti duetu su Lady Gaga ir jos daina „I Will Never Love Again“ (liet. „Aš daugiau niekada nemylėsiu“). Tiesa, ji patikino, kad daina jai - labai graži, išgyventa, bet su jos žodžiais atlikėja nesutinka. „Aš dar tikrai mylėsiu. Visada sakau, kam gyventi, jei taip galvoji. Žinoma, mylėsiu ir tikėsiu - reikia eiti pirmyn aukšta iškelta galva“, - laidoje tikino A.

Garsi dainininkė šyptelėjo, kad ne veltui yra vadinama viena paslaptingiausių šalies atlikėjų - apie asmeninį gyvenimą atvirai kalbėti nelinkusi A.

„Man buvo 20 metų, - pasakojo A. Pilvelytė. - Dabar taip nebedaryčiau, tačiau buvo akimirka santykiuose, kai jis pasakė, kaip norėtų, kad elgčiausi. Tada maniau, kad tai yra meilė ir reikia aukotis. Vyras, kuris draudžia moteriai daryti tai, ko ji nori, yra egocentrikas ir egoistas, norintis pasinaudoti ja, kad ji būtų jam patogi.

Moteris tikino, kad dainą „I Will Never Love Again“ pasirinko todėl, kad ji jai artima, jaučiama iš širdies gelmių, tad kylančias emocijas gali perduoti ir klausytojui.

„Daina yra beprotiškai sudėtinga, bet aš esu užsispyrusi liūtė, - kalbėjo A. Pilvelytė. - Vienu metu esu ir silpna, nuoširdi ir gera, bet taip pat ir stipri. Moterys apskritai tokios - vieną akimirką gali verkti, kitą jau šypsotis. Savo stiprybę atlikėja ne kartą pademonstravo ir ant scenos.

A. Pilvelytė sakė, kad dainininko kelias tuo ir sudėtingas, kad visi jo laukia kaip dievaičio, laimingais veidais, ir net nesusimąsto, kad atlikėjas galbūt kenčia. Ji prisiminė kartą, kai praėjus vos trims dienoms po operacijos, jai teko lipti ant scenos - nors dar nebuvo atsigavusi, nepasirodyti negalėjo, nes už tai grėsė didžiulė bauda. „Mačiau laimingus veidus, o pati buvau paskendusi skausme.

Ji sakė, kad dėl meilės scenai teko galvoti, kaip suderinti motinystę ir mylimą veiklą. Po dukters Ugnės gimimo atlikėja ant scenos pirmąkart pasirodė nacionalinėje atrankoje į „Eurovizijos“ dainų konkursą su daina „Melancolia“. Mergaitei tebuvo pusmetis, A. Pilvelytė ją dar maitino pati. „Pamenu akimirką, kai per suknelę ėmė veržtis pienas. Nors buvau pasiruošusi, galvojau - kas bus?

Atlikėja neabejojo - suderinti darbą ir vaiko priežiūrą nelengva, tačiau viskas priklauso nuo to, kas žmogų supa, ar gali padėti tėvai, vaiko seneliai. Moteris prisiminė, kad jos mama norėjo, jog A. „Suprantu, kad ji tai pasakė nepiktai. Manau, norėjo, kad pajausčiau, kas yra motinystė.

žymės: #Gimimo

Panašus: