Juozas Remeikis: Biografija ir Indėlis Lietuvai

Šiame straipsnyje aptariama Juozo Remeikio biografija, apimanti svarbiausius jo gyvenimo įvykius ir indėlį Lietuvai.

Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai

Žematis Jonas, Žemaitáitis (slap. Vytautas ir kiti) 1909 03 15 Palanga 1954 11 26 Maskva, Lietuvos antisovietinio partizaninio judėjimo veikėjas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas. Partizanų generolas (1949). Brigados generolas (1998, po mirties). 1910-17 su šeima gyveno Lomžoje (Lenkija), kur lankė pradžios mokyklą, 1917 šeima grįžo į Lietuvą, gyveno Kiaulininkuose (Šiluvos valsčius) ir kitur. 1926 J. Žemaitis baigė Raseinių gimnaziją; ten besimokydamas priklausė socialdemokratinės pakraipos būreliui. 1926-29 mokėsi Karo mokykloje Kaune; 1929 suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis.

1929 baigus šią mokyklą 10 06 pakeltas į leitenantus (1931 įsigaliojus naujam Karininkų laipsnių įstatymui leitenanto laipsnis buvo pakeistas į jaunesniojo leitenanto laipsnį). Nuo 1929 tarnavo Lietuvos kariuomenės Antrajame artilerijos pulke; 1929-31 - 5‑osios baterijos jaunesnysis karininkas, 1931-34 - šios baterijos vyresnysis karininkas. 1933 09 09 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artilerijos skyrių; 11 20 suteiktas leitenanto laipsnis. 1934-35 Antrojo artilerijos pulko 3‑iosios artilerijos grupės štabo orientacijos karininkas.

Tarnyba Lietuvos kariuomenėje

1934 08 baigė meteorologijos kursus. 1934 08-10 mokėsi ir baigė Fizinio lavinimo karininkų instruktorių kursus prie Kūno kultūros rūmų. 1935 01-03 Antrojo artilerijos pulko sporto vadovo padėjėjas. 1936-38 mokėsi Fonteinebleau artilerijos mokykloje Prancūzijoje. 1936 stažavo Prancūzijos kariuomenės 35‑ajame artilerijos pulke, dalyvavo šios kariuomenės 21‑osios pėstininkų divizijos manevruose. 1937 11 23 suteiktas kapitono laipsnis. 1938 dalyvavo Prancūzijos kariuomenės artilerijos šaudymų ir taktikos manevruose, stažavo šios kariuomenės 74‑ajame artilerijos pulke.

1938-39 tarnavo Lietuvos kariuomenės Pirmajame artilerijos pulke, 9‑osios baterijos, Mokomosios baterijos vadas; kartu 1939 buvo šio pulko švietimo vadovas ir antros grupės rajono priešlėktuvinės ir priešcheminės apsaugos viršininkas, 1939 pirmąjį pusmetį - ir pulko teismo narys. 1939-40 tarnavo Ketvirtajame artilerijos pulke, Mokomosios grupės vadas; kartu buvo šio pulko švietimo vadovas, 1940 - pulko teismo narys. 1940 02 išlaikė pirmuosius konkursinius egzaminus į Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos Generalinio štabo skyrių; 2‑ųjų konkursinių egzaminų nelaikė dėl pasikeitusios politinės padėties (1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvos Respubliką).

Antrasis pasaulinis karas ir pasipriešinimo veikla

1941 06 22 prasidėjus SSRS-Vokietijos karui ir nacių okupacijai kartu su kitais kariais pasidavė Vokietijos kariuomenei į nelaisvę; kalintas belaisvių stovykloje Vilniuje. 1941 07 Lietuvos savisaugos dalinių (policijos batalionai) artilerijos pulko jaunųjų vadų mokyklos viršininkas; nenorėdamas tarnauti savisaugos daliniuose paleistas neribotų atostogų. 1941 10-1942 06 dirbo durpių gavybos techniku Energetikos valdyboje Kaune. 1942-44 Šiluvos žemės ūkio kooperatyvo vedėjas.

1943 pavasarį įsitraukė į Šiluvos valsčiaus pogrindinio komiteto (įkūrėjas kunigas Antanas Kazlauskas) veiklą. Rudenį tapo antinacinės organizacijos Laisvės šauliai (vadovas S. Zaskevičius) nariu; J. Žemaičiui buvo pavesta organizuoti šaulių būrius valsčiuose. 1944 03-05 Vietinės rinktinės 310‑ojo bataliono vadas. 1944 vasarą SSRS reokupavus Lietuvą J. Žemaitis slapstėsi Raseinių ir Kėdainių apskrityse. 1945 01 slapstydamasis Kiaulininkuose užmezgė ryšius su vietos antisovietiniais partizanais. 03 31 davė Lietuvos laisvės armijos nario priesaiką. 06 02 įstojo į partizanų gretas. Partizaniniai rašytiniai slapyvardžiai buvo Vytautas, Atomas, Aistis, Ilgūnas, Tylius, Skirgaila, Žaltys, sakytiniai slapyvardžiai - Liudas, Darius, Romas, Andrius, Varis, Simas, Jocius, Matas, Tomas, Lukas, Šermukšnis, Uosis, Klebonas, Senis.

Veikla partizanų gretose

1945-46 Vėgėlės rinktinės (nuo 1945 07 pabaigos Žebenkšties rinktinė) štabo viršininkas (1945 vasarą rinktinės partizanai pradėjo kurti Žaibo apygardą vadu numatydami J. Žemaitį, bet apygardos sukurti nepavyko). 1945 07 22 dalyvavo Virtukų kautynėse, buvo sužeistas. 1946 07 05 vadovavo partizanams Palapišių (Pyragių) kautynėse. Iš viso iki arešto J. Žemaitis dalyvavo 7 kautynėse ir susišaudymuose su sovietinės valdžios pajėgomis. Daugiausia užsiėmė organizacine veikla. 1946 09-1947 05 Jungtinės Kęstučio apygardos (kodinis pavadinimas Baltija) Šerno rinktinės (nuo 1946 11 - Savanorio rinktinė) vadas; 1947 01 rinktinė turėjo 69 kovotojus (iš jų 2 moterys), pagal tarnybą Lietuvos kariuomenėje buvo 1 karininkas (J. Žemaitis), 9 puskarininkiai, 28 eiliniai ir šauliai, t. p. 31 netarnavęs kariuomenėje asmuo.

Nuo 1947 J. Žemaitis su bendražygiais kūrė vyriausiąją partizanų vadovybę, susirašinėjo su Tauro apygarda, kuri kūrė Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumą - partizaninį judėjimą vienijančią organizaciją. 1948 01 sutiko būti jos nariu, tačiau dėl LSSR valstybės saugumo ministerijos veiklos Prezidiumo veikla nutrūko. 1948 05-06 Vakarų Lietuvos srities vadas; 06 20 įkūrė organizaciją Vieningos laisvės kovos sąjūdis, tapo jos vadu, susirašinėjo su partizanų apygardomis. 1948 11 atvykus Rytų Lietuvos srities atstovams J. Kimštui (slapyvardis Žygūnas) ir J. Šibailai (slapyvardis Merainis), atkūrė minimalios sudėties BDPS prezidiumą; J. Žemaičiui buvo pavesta eiti prezidiumo pirmininko pareigas, jis t. p. išrinktas BDPS vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu.

1949 01 rengė BDPS statutą, su kitais pradėjo leisti šios organizacijos Tarybos biuletenį. J. Žemaitis su kitais 1949 02 16 pasirašė LLKS Tarybos Deklaraciją, kuri numatė, kad atkūrus nepriklausomybę šios Tarybos Prezidiumo pirmininkas iki susirenkant Seimui eis Lietuvos Respublikos prezidento pareigas. 1949-51 leido normatyvinius dokumentus, keičiančius LLKS struktūrą, aktus, partizanams suteikinėjo apdovanojimus, karinius laipsnius, juos skyrė į pareigas, redagavo L (t. y. LLKS) biuletenį ir kita.

Arestas ir mirtis

1951 12 sunkiai susirgo, dėl to 1952 01 atsisakė LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pareigų, bet partizaninio judėjimo vadu išliko. 1951-53 gydytas sunkiomis sąlygomis bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko rajonas). 1952 pritarė Vakarų Lietuvos srities vado A. Bakšio (slapyvardis Germantas) sumanymui kurti Vyčių sąjungą, kuri turėjo tęsti neginkluotą kovą. 1953 pavasarį sveikatos būklei pagerėjus pradėjo veikti aktyviau, tačiau 05 30 suimtas LSSR vidaus reikalų ministerijos (įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis). Vasarą tardytas Maskvoje, bandytas įkalbėti bendradarbiauti, bet atsisakė, rugsėjį parvežtas atgal į Vilnių.

Įvertinimas ir atminimas

Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928). Pasižymėjimo ženklas (1947). 2009 03 12 Lietuvos Respublikos Seimas pripažino J. Žemaitį‑Vytautą kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, 1949 02 16-1954 11 26 faktiškai vykdžiusiu Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.

J. Žemaičiui pastatyti paminklai: 1996 koplytstulpis Šiluvoje, 1999 paminklas Vilniuje prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, 2004 Palangoje, 2009 Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, 2010 Minaičiuose (Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui ir jo Tarybos Deklaracijos signatarams). 2009 paminklinė lenta įrengta ant Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Ramovės sienos Vilniuje, 2015 - ant Kėdainių krašto muziejaus sienos Kėdainiuose.

1998 J. Žemaičio vardas suteiktas Lietuvos karo akademijai, 2007 - Šimkaičių pagrindinei mokyklai, 2009 Raseinių Žemaičio gimnazija pervadinta Prezidento Jono Žemaičio gimnazija.

Lentelė: Jono Žemaičio svarbiausi gyvenimo įvykiai

Metai	Įvykis
1909	Gimė Palangoje
1910-1917	Gyveno Lomžoje (Lenkija)
1917	Šeima grįžo į Lietuvą
1929	Baigė Karo mokyklą Kaune
1945	Įstojo į partizanų gretas
1949	Pasirašė LLKS Tarybos Deklaraciją
1953	Suimtas LSSR vidaus reikalų ministerijos
1954	Mirė Maskvoje

žymės: #Gime

Panašus:

• Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia: paslaptinga istorija, įspūdinga architektūra ir dvasinė reikšmė
• Juozas Pundzius: Įkvepianti Gyvenimo Kelionė, Įspūdinga Karjera ir Neįkainojami Nuopelnai
• Juozas Tumas-Vaižgantas: Nežinoma biografija, kūrybos perlas ir įspūdinga visuomeninė veikla
• Efektyvus Darželio Savaitės Planas Vaikams Su Specialiaisiais Poreikiais – Principai Ir Praktiniai Pavyzdžiai
• Kaip Efektyviai Naudoti Suaugusiųjų Sauskelnes: Iššūkių Sprendimai Lietuvoje