Senoji mitologija, religija ir su jomis susijusios apeigos - vienas seniausių žmonijos dvasinės kūrybos reiškinių. Mitai - pasakojimai apie dievus, pusdievius, jų kilmę, žygdarbius, jų tarpusavio santykius, gerąsias ir blogąsias dvasias. Mitai dėsto pirmapradę istoriją, aiškina pasaulio ir žmogaus atsiradimą, gimimą ir mirties paslaptis, moralines vertybes ir pan. Tai kolektyvinė, žodinė kūryba, turinti daug variantų.
Bėgant amžiams, religijos keičiasi, bet dauguma mitinių būtybių bei simbolių pakitusia forma išlieka. Galima sakyti, kad mitologija - pirminė religija, pirminis pasaulio suvokimas, pagrindas, ant kurio statoma visa kita. Kas paveldėta iš gilios senovės, neišnyksta be pėdsakų.
Baltų Pasaulio Samprata
Senieji žmonės jautėsi glaudžiai susiję su kosmoso ritmais. Jiems būdingas ciklinis laiko suvokimas: gimimas - augimas - brendimas - nykimas - mirtis - atgimimas. Laikas tarsi eina spirale, vis sugrįždamas į tą patį tašką, prie mitologinės visa ko pradžios. Pasaulį suvokė lyg pakartojimą.
Žmogaus veiksmai reikšmingi tuo, kad pakartoja tam tikrą mitinį pavyzdį. Pavasarį pasaulis gimsta, auga, vasarą - subręstą, rudenį ima nykti, o šalčio ir tamsos periodu tarsi degraduoja, patiria krizę. Žmogus nebuvo pasyvus pasaulio kaitos stebėtojas, stengėsi dalyvauti toje kaitoje, t.y. Senasis žmogus nepripažino konkretaus istorinio laiko, kurį įvedė krikščionybė.
Pvz., bent akimirkai jį galima susigrąžinti per Naujuosius metus, apsivalius, t.y. ištaisius klaidas, įveikus nuodėmes, piktąsias dvasias, ligas. Iš pradžių nebuvo nei dangaus, nei žemės, nei dienos, nei nakties, nei šviesos, nei tamsos. Ugnis, vanduo, žemė, oras (chaoso stadijoje jie buvo sumaišyti) yra tie elementai, iš kurių kuriamas kosmosas. Kosmosas - tai jau sukurta Visata, organizuota realybė. Mitai sako, kad iš pradžių buvęs tik vanduo, kuriame plūduriavo gyvybės sėkla. Iš dugno pakilo grumstas, ėmė augti, tapo kalnu.
Kalnai - kosmoso centras, jie atskiria pagrindines sferas, t.y. Mitiniame mąstyme labai svarbus centras, nes čia kadaise vyko pasaulio kūrimo aktas. Miestai buvo kuriami ant kalnų, pilys, šventovės (net krikščionių bažnyčios) statytos ant kalno, t.y. vietoje, reiškusioje pasaulio ašį, centrą. Miesto centras - aikštė, kurioje vyksta švenčių ceremonijos.
Pasaulio ašį gali žymėti stulpas, medis, kalnas, tiltas, laiptai, lazda, ietis, aukštyn kylantys dūmai, kolona. Pasaulio medis kartais suvokiamas kaip pasaulio atrama, bet dažniausiai - kaip pasaulio ašies įsikūnijimas, reiškiantis pasaulio harmoniją, tvarką. Visame pasaulyje ir visais laikai egzistavo medžio kultas.
Pasaulio Medis
Lapuočiai simbolizuoja vis iš naujo mirtį nugalinčią gyvybę, spygliuočiai - nemirtingumą. Pasaulio medis įsivaizduojamas stovintis pasaulio centre. Jo trys dalys - šaknys, kamienas, šakos - atitinka tris pasaulio sferas: žemutinioji - požemio, vidurinioji - žemės, viršutinioji - dangaus. Pasaulio medžio įvaizdis žymi ir visatos turinį.
Pažindamas pasaulio medį, žmogus mokėsi abstrakčiai mąstyti, suvokti tridales sąvokas: laiko (praeitis, dabartis, ateitis), geneologijos (protėviai, dabartinė karta, ainiai), anatomijos (galva, liemuo, kojos), stichijos elementų (ugnis, žemė, vanduo) ir t.t. Kvadrato kraštinės simbolizuoja 4 pasaulio šalis, 4 krypčių vėjus, 4 metų laikus, 4 paros laikus.
Taigi pasaulio medis - kosmosą vienijanti ašis, centras, kuriame telkiasi gyvybė, koncentruojasi augimo, sveikatos, turto, išminties, nemirtingumo galios. Gyvybės medžio šerdyje slypi gyvybė ir jos aukščiausias tikslas - nemirtingumas. stadijas: gimimas, augimas, degradacija ir mirtis (po jos - atgimimas), todėl tas pats gyvybės medis gali būti mirties medis. Gyvybės šaltinis yra pats medis, jo vaisiai (amžinas gyvenimas pasiekiamas mirtimi) arba gyvybės vanduo po medžiu.
Pagrindinė baltų religijos idėja - kova dėl gyvybės ir gėrio. Svarbiausias religijos bruožas - tiesioginė žmogaus sąsaja su gamta. Svarbiausi baltų mitinio pasaulėvaizdžio poliai - dangus (vyriškasis) ir žemė (moteriškasis) bei jiems būdingi reiškiniai. Dangaus polius dinamiškas, siejamas su šviesa, ugnimi, garsu, dangaus kūnais, žemės - statiškas, siejamas su augalais, laukais, kalnais, akmenimis, vandenimis.
Simboliai ir Motyvai
Baltų pasaulėjautą padeda paaiškinti vaizduojamasis menas (keramika, papuošalai, medžio, akmens raižiniai). Lietuvių tautodailėje geometriniai, gyvuliniai, augaliniai ornamentų motyvai išliko mažai pakitę. Geometriniai ornamentai įkūnija gamtos ritmą, simboliai perteikė gyvybės jėgą. Dangaus skliautas buvo laikomas dinamišku. Tikėta, kad dangus sukasi aplink žemę.
- Saulės, mėnulio simboliai siekia neolito laikus.
- Ide laikus siekiantis simbolis yra SVASTIKA. Tai Saulės, Perkūno ir Dievo (t.y. Dangaus ir šviesos dievybių) simbolis.
- RATAS simbolizuoja Saulę. Pati Saulė, būdama dangaus šviesos Dievo valioje, gali simbolizuoti šviesą, dangų, Dievą.
- Su rato simbolika siejasi ir VAINIKAS. Senovėje vainikas pintas iš Gyvybės medžio (diemedžio) šakelių (rūta išplito tik XVI-XVIII a.) ir reiškė svarbiausią moters gyvenimo metą (t.y. pribrendimą tekėti ir gimdyti).
SAULĖS ir MĖNULIO simboliai ypač dažni geležiniuose kryžiuose. Mėnulis dažniausiai vaizduojamas rageliais į viršų - jauno mėnulio įvaizdis (jei rageliai į apačią - delčia). Vis dėlto centrinę vietą kryžiuose užima saulė, jos diskas gali būti užpildytas augmenijos motyvų (rūtų, eglučių, paparčių).
Gyvuliniai Motyvai
Labiausiai paplitę arklio, ožio, jaučio vaizdiniai. Jie dažnai susipynę su rato, koncentrinio apskritimo, saulės, mėnulio ar gyvatės ženklais. Tai svarbiausi baltų pasaulėjautos, vyriškojo prado simboliai. ŽIRGAS gali simbolizuoti dvasios lydėtoją į aną pasaulį, t.y. tarpininką tarp dviejų pasaulių (jojimas gali reikšti išsiskyrimą su kūnu).
PAUKŠČIAI - dangaus ir žemės tarpininkai, turėję jungti dievybes su žmonėmis. Reikšmingi ROPLIŲ (žalčių, gyvačių) motyvai. Garbintas ne roplio kūnas, bet jame slypinti gyvybės jėga, kuri sieta su žemės galiomis. Būta tikėjimų, kad į roplius persikelia mirusiųjų sielos, todėl žalčius laikydavo namuose.
Augaliniai Motyvai
AUGALINIAI MOTYVAI simbolizuodavo vyriškojo dangaus prado ir žemės sąveikoje atsinaujinusią gyvybę. EGLĖ - gyvybės amžinumo simbolis. Moteriškasis pradas, gimdantis visa, kas gyvą, senajame mene neparodomas. Vaizduojamas tik jo vaisius - augalas. Baltai tikėjo, kad į augalus taip pat pereina mirusiųjų sielos: vyrų - į ąžuolus, uosius, beržus, moterų - į liepas, egles.
Ypač dažnas tautodailėje PASAULIO MEDŽIO simbolis. Krikšto pavidalu pasaulio medis būdavo statomas ant mirusiųjų kapų. Pasaulio medis - tai ir tradiciniai pakelių koplytstulpiai, stogastulpiai. Juose ryškus skirstymas į tris dalis: viršūnė su dangaus šviesulių simboliais, koplytėlė su dievukais, globojančiais visus žmogaus darbus ir rūpesčius, ir žemutinė dalis, aprėminta žalčių pavidalo atramomis.
Dievai ir Deivės
XV a. baltams uždrausta statyti stogastulpius, tačiau jie vis tiek išliko, tik pakitę, jau simbolizuojantys krikščionių dievus. Žemaičiai dievų namelius statė ant akmenų. Akmuo - skiriamoji riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių, po juo - požemių valdovo Velino karalystė.
Vėlais rudens vakarais, kai žemę apgaubia vėluma, mes baltai, nuo seno švenčiame Vėlines. Protėviai įkūnijo save mums paliktuose savo sielos, proto ir galių veikaluose. Galų gale, mes net mąstome vėlių kalba, mes perimame, pajaučiame ir perduodame pasaulį jų sukurtų sąvokų ir sampratų padargais. Mes tęsiame Jų tiestą kelią.
Žemėpatį garbina “pirm Saulės ir Mėnulio” (Jonas Bretkūnas, XVI a.), t.y. apeigos visada prasideda nuo vietovės dievybės pagerbimo. Žemėpatis pagerbiamas pradedant ir baigiant įvairius darbus, atliekant šeimynines namų apeigas, pagerbiant vietovę. M.Pretorijus rašo, kaip meldžiamasi Žemėpačiui. Uždega 3-4 ugneles (žvakes), prie jų padeda po mažą duonos kepalėlį ir kaušelius gėrimui. Dėkojama, kad apsaugojo šeimą, turtą nuo pikto, prašo toliau sergėti.
Mitinis pasaulis prasideda iš vandenų. Visose kalendorinėse ir šeimos šventėse vanduo naudojamas kaip švarinanti ir šventumą teikianti galia.
Perkūnas
Skulptūra „Perkūnas”. Autorius Vytautas Ulevičius. 2006 m. Medis, drožyba. h-130 cm. Skulptūra saugoma Žemaičių dailės muziejaus rinkiniuose.
Žemyna
Dail. ŽemynaDail. PraamžisAukštis - 6,7m.
Roberto Antinio skulptūra, P. Plechavičiaus skvėrelyje, Panevėžys.
Austėja
DeivėDail. AustėjaJ.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtini Rudens Darbeliai 3 Metų Vaikams: Kūrybiškos Idėjos, Kurios Uždegins Jūsų Vaiko Vaizduotę!
- Rudens Lygiadienis ir Zodiako Ženklai: Atraskite Savo Likimą Šį Magišką Metą!
- Atskleiskite Slaptą Gimimo Datos Numerologiją: Kaip Ji Formuoja Jūsų Asmenybę
- Šiltintos Vaikiškos Timpos: Patogumas ir Šiluma Šaltuoju Sezonu
- Nuostabūs eilėraščiai vaikams, kurie privers šypsotis kiekvieną mažylį!