Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia yra Laižuvos miestelyje, Dariaus ir Girėno g. 14; ji priklauso Mažeikių dekanatui. Tai stačiakampio plano, tinkuoto mūro, bebokštė bažnyčia, kuri 1944 m. buvo įrengta suremontuotoje prieglaudoje.
Laižuvos bažnyčios istorijos vingiai
1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia.
M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje” rašo, kad 1661 m. vyskupas Aleksandras Sapiega suteikė parapijos teises Laižuvos bažnyčiai, kurią pastačiusi Ona Pacaitė-Važinskienė ir užrašiusi klebonui 71 valaką žemės.
Bažnyčia buvo medinė, jai suteiktas Švč. Trejybės titulas. Įkurta parapija buvo nedidelė, tačiau tuo laiku viena iš turtingesniųjų Telšių vyskupijoje. Todėl čia klebonais dažniausiai būdavo skiriami žemaičių prelatai.
1767 m. Kazimieras Klimavičius Laižuvos parapijai išleido lietuvišką katekizmą.
Apie 1876 m. Laižuvos klebonu paskirtas Antanas Vienažindys. Kartu su vargonininku Juozapu Ramanausku (1856-1933) ir parapijiečiais jis pastatė tvartą, klėtį, suremontavo kleboniją, 1883 m. sumūrijo Kryžiaus kelio stočių koplytėles.
1884-06-20 per miestelio gaisrą sudegė bažnyčia, prieglauda ir altarija. Per keletą mėnesių A. Vienažindžio rūpesčiu pastatyta prieglauda, tvartas, laikina bažnyčia kapinėse. Prašyta leisti statyti mūrinę bažnyčią (archit. Ustinas Golinevičius).
Leidimas gautas tik 1889 m. 1890 m. balandžio 16 d. pradėti lieti naujosios bažnyčios pamatai. Po trijų savaičių Akmenės klebonas A.Žilinskis pašventino kertinį akmenį.
Klebonas A. Vienažindys su parapijiečiais ją pastatė 1890-1892 m. Bažnyčia buvo raudonų plytų, su dviem bokštais. Statybos darbams vadovavo meistras iš Latvijos Pranciškus Tramdachas, prižiūrėjo inžinieriaus iš Jelgavos Kryžanovskis.
Vyskupas M. Paliulionis 1892 m. gegužės 22 (10) d. bažnyčią pašventino, tačiau pats A.Vienažindys bažnyčios šventinime nedalyvavo, nes jį pakirto vėžys ir 1892-08-29 mirė.
Iš lauko pusės, ties didžiuoju altoriumi, buvo įmūryta lentele su užrašu: „Metusi 1891 klebonas A. Wienožynskis su Dievą milentejs parapijonais sumurijo". Šventorių juosiančių koplytėlių nišose buvo pastaytos J. Karnetausko išskobtos Kristaus kančios skulptūrėlės.
Parapijiečių skaičius skirtingais metais
Parapijiečių skaičius laikui bėgant kito:
- 1841 m. - 1864
- 184? m. - 2237
- 1911 m. - 2970
- 1934 m. - 4000
- 1940 m - 3815
Priklausė Viekšnių dekanatui. Turėjo koplyčią Purpliuose, statytą 1842 m. kun. Remučio.
Juozo Tumo-Vaižganto klebonavimo metu Laižuvos vargonininkas buvo Antanas Vanagaitis.
1944 m. spalio 28 d. traukdamiesi vokiečiai bažnyčią susprogdino.
Meno kūriniai ir įdomybės
Senojoje Laižuvos bažnyčioje būta ir vertingų meno kūrinių. Vieną jų aprašė dailininkas A. Žmuidzinavičius savo knygoje „Paletė ir gyvenimas": „Štai kad ir J. Tumo-Vaižganto dovanotas velnias. Jis buvo paimtas iš senos Laižuvos bažnyčios Mykolo Archangelo altoriaus. Čia Archangelas, Dievo įsakymu, trypia sukilusį prieš Dievą velnią ir nutrenkia jį į peklą. Deja, toje puikioje grupėje Mykolo išliko tik kojos. Vaižgantas Archangelą pjūklu nupjovė, nes jis labai aukštas ir nepatogu buvo tokį didelį daiktą vežti vagone į Kauną".
Laižuvoje J. Tumas-Vaižgantas turėjo gerą ūkį, kurį išpardavęs grąžino skolas ir iš to gavo 500 aukso rublių pelno, susitvarkė raštus ir iš Laižuvos išvyko.
Buv. bažnyčios šventoriaus tvora su Kryžiaus kelio koplytėlėmis įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą.
Laižuviškė Julijana Liaugminienė (g. 1912 m.) nurodo, kad šventoriaus kampe yra palaidoti II pasaulinio karo metu žuvę vokiečių kareiviai (22 ar 23), kurie čia suvežti iš aplinkinių vietovių - Auksodės, Latvijos Vegrių kaimo. Buvo įkaltos lentelės su pavarde ir tautybe, bet neišliko nieko.
Dabartinėje bažnyčioje yra išlikusi tų laikų viena stacijos skulptūra „Kristus, nešantis kryžių", bet be kryžiaus. Palėpėje stovi 1892 m. Vienažindžio bažnyčios dvi žmogaus ūgio, apie 180 cm aukščio, skulptūros - „Šv. Petras" ir „Šv. Juozapas".
Rekonstrukcija ir dabartis
2013 m. rudenį Laižuvos Švenčiausios Trejybės bažnyčia pradėta rekonstruoti, darbai pabaigti 2014 m. liepos mėn. Per dešimt mėnesių pakeistos grindys, restauruotas altorius, atnaujintos sienos, lubos, balkonas, šiek tiek sutvarkyta aplinka.
Žymūs dvasininkai ir vargonininkai
Bažnyčioje vargonininku 1913 m. Kazimieras Klimavičius (g. 1720 - m. 1786), 1767-1781 m. Juozapas Arnulfas Giedraitis, 1781 m. buvo paskirtas Laižuvos klebonu, bet netrūkus išvyko studijuoti į Romą. Kazimieras Karbauskis, 1795-1801 m. Mykolas Stravinskas, 1799-1801 m. Martynas Vitkevičius, 1795-1798 m. Jonas Vaigauskas, 1805-1811 m. Jokūbas Sutkevičius (Liutkevičius?), 1806-1814 m. Ignas Zavadskis, 1816-1817 m. Bernardas Narkevičius, 1818-1821 m. Juozapas Petroševičius, 1823-1825 m. Hiacintas Šauklevičius, 1826 m. Dionyzas Pocevičius, 1828 m. Antanas Vienažindys, 1876 m. paskirtas Laižuvos klebonu.
Jo pastangomis ir iš dalies jo lėšomis buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Mikalojus Šeižys-Dagilėlis (1874-1950), poetas. 1898-1903 m. Juozas Tumas-Vaižgantas, Laižuvoje klebonavo 1911 m. kovo 1 d. M. Titas. Jis sumanė padaryti naują gotikinį altorių.
Antanas Tyla (g. 1908-06-12 - m. 1978-01-21), iki II pasaul. Pranas Venckus, ilgametis Laižuvos klebonas (1970-2003), nuo 2003 metų iki mirties - Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios rezidentas. Jo rūpesčiu Leckavoje buvo pastatyta nauja bažnyčia.
Mirė 2006-12-06 Mažeikiuose. Juozas Vaičius, Mažeikių parapijos klebonas, 2003 m. paskirtas aptarnauti Laižuvos parapiją klebono teisėmis iki kitų paskyrimų; 2003 m. rugpjūčio mėn. Zenonas Degutis, 2003 m. rugpjūčio mėn. Vytautas Tamašauskas, 2003 m. rugpjūčio mėn.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Juozas Remeikis: Nežinoma Biografija ir Jo Didžiulis Indėlis Lietuvai
- Juozas Pundzius: Įkvepianti Gyvenimo Kelionė, Įspūdinga Karjera ir Neįkainojami Nuopelnai
- Juozas Tumas-Vaižgantas: Nežinoma biografija, kūrybos perlas ir įspūdinga visuomeninė veikla
- Kaip efektyviai nuraminti kūdikį – geriausi patarimai kiekvienam tėvui!
- Atskleiskite Sėkmingo Ankstyvojo Amžiaus Vaiko Ugdymo Paslaptis: Pagrindinės Sąlygos ir Principai