Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Jėzus Kristus, antrasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo, Dievo Sūnus, Atpirkėjas. Iš Jėzaus Kristaus mokymo kilo krikščionybė. Daugiausia žinių apie Jėzų Kristų yra Naujajame Testamente, ypač sinoptinėse evangelijose, t. p. Tacito, Svetonijaus, Juozapo Flavijaus, Plinijaus Jaunesniojo ir kituose raštuose. Juose Jėzaus žemiška istorija atskleista Velykų tikėjimo šviesoje.

Jėzaus Gimimo Aplinkybės

Jėzus Kristus buvo Galilėjos žydas, Dovydo palikuonis. Kaip žmogus gimė Betliejuje apie 7-4 metus prieš Kristų (pagal dabartinį laiko skaičiavimą) veikiant Šventajai Dvasiai iš Švč. Mergelės Marijos, kurios sužadėtinis buvo dailidė Juozapas (Jėzaus Kristaus gimimą katalikai ir protestantai švenčia gruodžio 25).

Karalius Erodas Antipas, iš Rytų išminčių sužinojęs apie Jėzaus Kristaus gimimą ir bijodamas, kad vėliau Jėzus Kristus neužimtų jo sosto, įsakė Betliejuje išžudyti berniukus iki 2 metų; Juozapas, sapne angelo įspėtas, su šeima pabėgo į Egiptą, o Erodui Antipui mirus apsigyveno Nazarete (iš čia - Jėzus Nazarietis).

Apie 27 apkrikštytas Jono Krikštytojo Jėzus Kristus Judėjoje pradėjo skelbti Dievo karalystę. Galilėjoje pašaukė pirmuosius mokinius.

Jėzaus Misija ir Mokymas

Jėzus žinojo esąs Mesijas (sinoptinėse evangelijose save vadino Žmogaus Sūnumi; 69 kartai). Lankė nusidėjėlius ir kitus atstumtuosius, darė stebuklus, išvarinėjo demonus, mokė dažniausdiai palyginimais ir parabolėmis.

Jėzus Kristus kreipdamasis į Dievą vadino jį Tėvu (Abba, Mk 14, 36); tai sukėlė kai kurių judėjų vadovų ir mokytojų nepasitenkinimą.

Jėzus Kristus buvo išduotas, suimtas, apklaustas Sanhedrino narių, Poncijaus Piloto pasmerktas nukryžiuoti (judėjai jį laikė apsišaukėliu mesiju). Tą pačią dieną (30 04 07) mirė ant kryžiaus ir buvo palaidotas Jeruzalėje.

Trečią dieną prisikėlė iš numirusiųjų ir garbingai pasirodė daugeliui žmonių. Marija Magdalietė (Jn 20, 1-2), lydima kitų moterų (Mk 16, 1-8), rado tuščią kapą.

Pagrindiniai Jėzaus gyvenimo slėpiniai išdėstyti Credo: Jėzus mirė, nužengė į pragarus, prisikėlė iš numirusiųjų, įžengė į dangų, ateis kaip Teisėjas pasaulio pabaigoje.

Teologinis Jėzaus Kristaus Supratimas

Jėzui Kristui Naujajame Testamente taikomi titulai: Dievo Sūnus, Alfa ir Omega, Pranašas, t. p. paskutinis Adomas, Gelbėtojas, Išganytojas, Dievas, Viešpats (Kyrios; 1Tes 24 kartus), kuriais išsakomas kristologinis tikėjimas.

Pradėjus plisti trinitarinėms ir kristologinėms erezijoms (arijonai, doketistai, adopcijonistai, sabelijonai, monofizitai, monoteletai, nestorijonai) Bažnyčios Tėvai ir Bažnyčios susirinkimai kovojo su jomis gindami tikrą tikėjimą į Jėzų Kristų.

  • Nikėjos I susirinkimas (325) Credo pabrėžė Kristaus ir Tėvo prigimties vienumą (Jėzus - tos pačios Tėvo substancijos, arba esmės) ir patvirtino Jėzaus dievystę.
  • Konstantinopolio I susirinkimas (381) teigė, kad Kristus turėjo tikrą žmogaus sielą. Taip buvo iškelta Jėzaus Kristaus žmogystė.
  • Efeso susirinkimas (431) teigė, kad Jėzaus Kristaus dievystė ir žmogystė yra suvienyti viename asmenyje.
  • Chalkedono susirinkime (451) buvo išdėstytas mokymas, kad Jėzus Kristus yra dviejų integralių (nesumaišytų, nepadalytų, nekintamų ir neatskiriamų) prigimčių (tobula dievystė ir tobula žmogystė), suvienytų vienintelėje hipostazėje.
  • Konstantinopolio II susirinkimas (553) nurodė hipostatinę vienybę, jungiančią dvi Jėzaus Kristaus prigimtis.

Prie kristologijos plėtojimo daug prisidėjo Irenėjas Lionietis, Justinas, Tertulijonas, Origenas. Viduriniais amžiais mokymą apie Jėzų Kristų plėtojo Tomas Akvinietis, Anzelmas Kenterberietis, Bernardas Klervietis, M. Liuteris.

Kalėdų Šventės Prasmė

Į Kalėdų slėpinį lengviau įsigiliname per Kristaus gimimo pasakojimą pagal šv. Luką. Nuo amžių žmonės meiliai žvelgė į naujagimį, gulintį ėdžiose, į Mergelę, jo Motiną, vystančią jį vystyklais, į varganumą, kurį Dievas išsirinko tapdamas žmogumi. Mes neatmetame šio žmogiško ėjimo slėpinio link su sąlyga, kad jis vestų mus anapus Jėzaus žmogystės. Marijos Sūnus yra žmogumi tapęs Dievo Sūnus, pasak šv. Jono Prologo, Žodis, tapęs kūnu. Dienos nuo Kalėdų iki Kristaus Apsireiškimo bei Kristaus Krikšto turi padėti mums Jėzuje Kristuje atpažinti mūsų Brolio dievystę ir mūsų Dievo žmogystę.

Kalėdų naktį ir dieną juose dominuoja tekstai iš Evangelijų pagal šv. Luką ir šv. Joną; šiuose tekstuose skamba nuolatinis raginimas dėkoti už „didžiai šventus mainus“ (nakties Atnašų malda lot.

Kalėdų šventės vienija mus su begaline Dievo meile, apsireiškusia Jėzuje, ir mus atveria giliam solidarumui su visais žmonėmis. Todėl Kalėdų ryto Mišios prasideda šviesos paminėjimu: „Šviesybė šiandien užtvino mus, nes gimė mums Viešpats“ (Įžangos priegiesmis). Šis naujagimis Viešpats, kuriuo žavisi piemenys, yra pranašų žadėtasis Mesijas: jis yra Taikos, Ramybės kunigaikštis, kurį iš anksto sveikino Izaijas (Įžangos priegiesmis), Zacharijo skelbtasis Karalius gelbėtojas (Komunijos priegiesmis).

Toks yra krikščionių tikėjimas. Šis tikėjimas neturi vien tik „šviesti mūsų dvasioje“, reikia, kad jis „atsispindėtų darbuose“ (Pradžios malda). Kasmet Viešpaties Gimimo šventimu pagilindami savo tikėjimą, turime iš jo semtis ir „dar daugiau meilės“ (Komunijos malda). „Mums šventa diena išaušo: šiandien didinga šviesa nužengė žemėn“ (Posmelis prieš Evangeliją). Ši šviesa - tai Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, tapęs žmogumi, kad padarytų mus savo dieviško gyvenimo dalininkais. Tai skelbia apaštalo laiškas ir Evangelija, maldose ir giesmėse tai kartojama su dėkingumu kreipiantis į Dievą: „šiandien gimusis pasaulio Išganytojas daro mus tavo vaikais“ (Komunijos malda). Prisiimdamas mūsų žmogystę, jis „suvienija mus su savo dievyste“ (Pradžios malda).

Kodėl švenčiama gruodžio 25-ąją?

Mokslininkai spėja, kad Romos katalikų bažnyčia pasirinko gruodžio 25 d., nes ji artima žiemos saulėgrįžai ir Saturnalijoms - romėnų dievui Saturnui skirta švente. Bažnyčia, pasirinkdama šią dieną švęsti Jėzaus gimtadienį, galėjo „aneksuoti“ šią populiarią pagonių šventę, o taip pat ir kitas pagoniškų religijų žiemos šventes, knygoje „Jesus the Jew: Reality, Politics, and Myth-A Personal Encounter“ (2019 m. išleistoje krikščioniškoje leidykloje „Christian Faith Publishing“) teigia mokslininkas Ignacio L. Götzas.

Vis dėlto niekas tiksliai nežino, kada Jėzus gimė.

Karaliaus Erodo Mirtis

Kai kurie mokslininkai mano, kad Joshua ir Nazareto gimė tarp 6 ir 4 m. pr.m.e. - iš dalies remdamiesi bibline istorija apie karalių Erodą Didįjį. Joje teigiama, kad siekdamas nužudyti naujagimį Jėzų, karalius esą įsakė nužudyti visus Betliejaus apylinkėse gyvenusius jaunesnius nei dvejų metų kūdikius - šis įvykis žinomas kaip Nekaltųjų žudynės. Tai įvyko netrukus prieš paties Erodo mirtį, dėl kurios datos irgi vis dar ginčijamasi. Tačiau dauguma mokslininkų, įskaitant Peterį Richardsoną ir Amy Marie Fisher, parašiusius knygą „Herod: King of the Jews and Friend of the Romans: Second edition“), pritaria romėnų istorikams, kurie manė, kad Erodas mirė 4 m. pr. m. e.

Tačiau istorikai nesutaria dėl tikrųjų Erodo mirties metų - o daugelis teigia, kad masinis kūdikių žudymas yra tik legenda. Biblijos tyrinėtojas ir rašytojas Reza Aslanas knygoje „Zealot: The Life and Times of Jesus of Nazareth“ rašo, kad Erodo žudynės buvo „įvykis, apie kurį nėra nė vieno patvirtinančio įrodymo jokioje žydų, krikščionių ar romėnų to meto kronikoje ar istorijoje“.

Betliejaus Žvaigždė

Kiti mokslininkai bandė susieti „Betliejaus žvaigždę“, kuri neva skelbė Jėzaus gimimą, su tikrais astronominiais įvykiais - kad nustatytų Jėzaus gimimo metus. Pavyzdžiui, 1991 m. Karališkosios astronomų draugijos žurnale („Quarterly Journal of the Royal Astronomical Society“) išspausdintame straipsnyje astronomas Colinas Humphreysas teigė, kad legendinė žvaigždė iš tikrųjų buvo lėtai judanti kometa, kurią kinų stebėtojai užfiksavo 5 m. pr.m.e. Tačiau C.Humpfreyso teorija vėliau buvo paneigta.

Dėl Jėzaus gimimo mėnesio taip pat kilo diskusijų: viena iš teorijų teigia, kad Betliejaus žvaigždė galėjo būti Veneros ir Jupiterio susijungimas į ryškią šviesą danguje - retas įvykis, nutikęs 2 m. pr.m.e. birželį. Kita galimybė - panaši Saturno ir Jupiterio konjunkcija, įvykusi 7 m. pr.m.e. spalį.

Taip pat buvo spėliojama, kad Jėzus buvo pavasarinis kūdikis. I.L. Götzas mano, kad Jėzus galėjo gimti „vėlyvą pavasarį, nes dauguma nėštumų nutikdavo rudenį, kai būdavo nuimamas derlius ir užtekdavo pinigų vestuvių puotoms“.

Kalėdų Nešventė

Pirmus tris šimtmečius po Jėzaus mirties toks dalykas kaip Kalėdos neegzistavo. Sveikiname su artėjančiomis šventėmis ir linkime, kad Šv. Kalėdos J ir visiems Jums brangiems žmonėms atneštų atokvėpio, džiugesio, ramybės akimirkų, o ateinantys metai lai pasižymi ypatinga energija siekti, kurti ir jaustis laimingais...

Dieviškasis Faktorius Jėzaus Gimime

Jėzaus Kristaus gimimas buvo toks. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Mato 1,18.

Šiuo laikotarpiu kalbėdami apie Dievą, atkreipkime dėmesį į tai, kad Dievas, dėl žmonijos labo, šiame pasaulyje veikia žmonėms sunkiai suprantamu būdu. Skaitytojas, pradėjęs versti pirmuosius evangelijos pagal Matą skyrius, turėtų savęs paklausti - kas čia dabar per dalykai? Mergaitė pastoja, tačiau ne nuo vyro, o nuo Šventosios Dvasios? Vyras pakeičia sprendimą skyryboms ne po pokalbio su uošviu aptariant kraičio reikalus, o po pokalbio su angelu? Keisti ir visiškai kitokie šiame aprašyme žmonės, negu mes esame įpratę sutikti savo gyvenimo kasdienybėje. Tačiau Evangelija parodo tokias situacijas, kurių vienintelis paaiškinimas - čia veikia Dievas. Kristaus gimimas nuo pat pradžių mums kalba apie dievišką veikimą.

Dera atkreipti dėmesį į Senojo Testamento pranašystes. Evangelistas Matas cituoja iš pranašo Izaijo knygos 7-o sk.,14 eil.: Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: “Dievas su mumis.” Žmonės, kurie patikėjo Dievo Žodžiu, savo tikėjimo skatinami sekė ir Kristumi. Dievas taip veikė ragindamas pranašus užrašyti tokius žodžius, kurie tuometiniam klausytojui tikrai buvo nesuprantami ir migloti (būtent apie ateityje gimsiantį kūdikį).

Senajame Testamente yra įvairių pranašų taip vadinamų „mesijinių“ pranašysčių, kuriose kalbama apie ateinantį Dievo Sūnų. Dievo veikimas buvo išankstinis. Per pranašystes Jis paruošė tautą Kristaus gimimo įvykiui.

Žmogiškasis Faktorius Jėzaus Gimime

Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. Mato 1, 24.

Visada mums smagu skaityti Dievo Žodį ir matyti kaip jame veikia Dievas. Visgi labai svarbu pastebėti ir deramai akcentuoti Kristaus gimime veikiantį ir žmogiškąjį faktorių. Dievo veikime žmogiškasis vaidmuo yra labai ypatingas. Jeigu ši Kristaus gimimo istorija nebūtų pastebėta, jeigu ji nebūtų pasakota, jeigu ji nebūtų užrašyta ir perrašyta, jeigu ji nebūtų verčiama į kitas kalbas ir pristatyta įvairių kultūrų ir tautų žmonėms, tuomet apskritai nebūtų ir žinoma, nebūtų ir patikėta, ir nebūtų gyvenama tikėjimu į Kristų!

Kristaus gimimo istorija kalba ir apie žmogaus dalį ir jo tikėjimo reikšmę pačiame silpnume. Kiti evangelijos pasakojimų paveikslai dar liūdnesni - Mesijas gimsta tvartelyje, jo pamatyti atskuba lauke nakvojantys piemenys, tėvai net neturi, kur kūdikio paguldyti! Nesunku atspėti, kokios mintys tuo metu sukosi Marijos galvoje. Vienu metu ji turbūt nekantriai laukė tų vestuvių, kitu metu pergyveno, kad teks išeiti iš tėvų namų. Štai evangelijos autorius labai aiškiai kalba, kad dėl šio nėštumo Juozapas galėjo jos ir nevesti. Tokiu atveju jai grėsė gėda ir nešlovė. Manau to daugiausia mes ir bijome. Ar buvo atėjusi į galvą mintis, kad Kristaus gimimas bus apsuptas gėdos ir nešlovės? Taip, Dievo angelai giedojo šlovės giesmę, tačiau kaimynai toje konservatyvioje rytų kultūros šalyje tarpusavyje šnabždėjosi apie anksčiau laiko įvykusį gimdymą.

žymės: #Gimimo

Panašus: