2022 m. spalio mėn.
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
« Geg
	1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31

Jėzaus Gimimo Šventės Tradicijos Lietuvoje

Paskelbta 2025-10-12 | admin

Kalėdos - Jėzaus Kristaus gimimo šventė, svarbi krikščionių šventė, turinti gilias tradicijas ir papročius.

Kalėdų Istorija ir Kilmė

Siekdami pagonis atitraukti nuo Saulės gimimo šventės (Sol invictus), IV a. pradžioje Romoje Kristaus gimimo data pradėta švęsti gruodžio 25 dieną. Kazimiero Būgos nuomone, Kalėdų vardas Lietuvoje buvo žinomas jau XII amžiuje. Tyrinėtojai jį kildina iš lot. calendae, gauto per rytų slavus.

Liaudies Papročiai ir Tradicijos

Liaudis sieja su senoviniu papročiu šventės išvakarėse per kaimą vilkti ritualinę kaladę, kuri kryžkelėje sudeginama. Tikėta, kad taip sunaikinamas visas buvusių metų blogis ir užsitikrinamas gausus kitų metų derlius. Dar XX a. pradžioje Kalėdos buvo suvokiamos kaip senųjų metų palydos ir naujųjų sutikimas. Švęsta tris dienas.

Pirmoji diena buvo itin šventa. Po pamaldų likusi dienos dalis buvo praleidžiama šeimoje.
Tikėta, kad „kas tąryt anksčiau atsikels, greičiau vasaros darbus apsidirbs, o kas per Kalėdas ilgiau miegos, tas vasarą kalėdos“.
Lietuvininkai per Kalėdas valgė šiupinį su kiauliena, šventiniam stalui pateikdavo visa, ką turėjo skaniausio.

Kalėdos Mažojoje Lietuvoje

Antrąją dieną kieminėdavosi, vaišindavosi. Tilžės, Ragainės ir kitose apylinkėse jauni vyrai, pasipuošę širmus žirgus, jodinėdavo po kaimus, lankydavo gimines, visiems linkėjo geros sveikatos ir gausaus javų derliaus. Sutikę kitą raitelių grupę, eidavo imtynių nenulipę nuo žirgų. Kartais persirengę, kad neatpažintų, mėgindavo įjoti į trobą.

Carlo Cappellerio teigimu, XIX . viduryje lietuvininkų jaunimas įvairiai pramogaudavo - šokdavo, dainuodavo, žaisdavo žaidimus, tačiau vakarėliuose nebuvo nei grojama, nei geriama. XX a. pradžioje Kuršių nerijos jaunimas iki aušros šokdavo gyvenvietės salėje, kur buvo grojama smuiku ir armonika. Vienas populiariausių žaidimų buvo Gervės (genelio) kepimas, kai mergina ir vaikinas turėjo pasibučiuoti, o, žaidėjų nuomone, blogai pasibučiavusiems suduodavo susuktu rankšluosčiu per nugarą.

Kalėdų trečioji diena, vadinta Ledų diena, švęsta, kad vasarą ledai javų neišmuštų. Kuršių nerijoje šią dieną moterys nedirbo, jos lankė viena kitą, vaišinosi kava, pyragaičiais.

Šimelio Šokdintojai

Mažojoje Lietuvoje nuo Kalėdų antrosios dienos iki Trijų Karalių (sausio 6 d.) vaikščiojo persirengėliai, vadinamieji Šimelio (Šyvio) šokdintojai. Kartais jie apsilankydavo per Kalėdas ar Kūčias. Persirengėlių grupės personažai buvo šyvis, meška, meškininkas, ubagė, žydas, gandras, ožys ir kaminkrėtys.

Šyvį vaidindavo guvus ir šoklus vyras, tariamai sėdintis ant vietoje nenustygstančio žirgo. Rankose jis laikydavo lazdą su tariama žirgo galva, pats buvo iki juosmens uždengtas balta paklode su pritaisyta kanapine arklio uodega. Jei šyvis iš vietos peršokdavo per suolą ar stalą, būdavo apdovanojamas „avižomis“ - lašiniais, dešromis, pyragais. Šyvio palyda elgėsi šiems personažams įprastais būdais. Palinksminusi šeimininkus ir šeimininkės pavaišinta bei apdovanota grupė patraukdavo per kitas sodybas.

Tikėta, kad šyvio šokdinimas ir vaišių bei dovanų davimas leis šeimos mirusiųjų vėlėms ilsėtis ramybėje. Tyrinėtojų nuomone, šyvis - arklys, senovėje laikytas sugrįžtančios Saulės įvaizdžiu, turėjusiu pagreitinti gamtos atbudimą ir nulemti derlių.

Nuo Kalėdų iki Trijų Karalių žmonės nedirbo sunkesnių darbų, ypač vengė skalbti. Panašių draudimų kai kur Vokietijoje buvo laikomasi dar iki XX a.

Evangelinis Požiūris į Kalėdų Tradicijas

Tarp evangelinio tikėjimo krikščionių yra gan paplitęs prieštaringas kalėdinių švenčių, ypač - Kūčių papročių, vertinimas. Naujieji evangeliniai tikintieji neretai mano, kad tai nebiblinė tradicija, pagoniška ir galbūt net demoniška šventė. Mat Biblijoje tokia šventė nėra minima. Visų pirma, pastebėtina, kad Naujajame Testamente (NT) krikščionims suteikiama laisvė švenčių atžvilgiu.

Šventojo Rašto Interpretacijos

Antai, apaštalas Paulius spręsdamas iškilusį ginčą tarp Romos tikinčiųjų dėl švenčių ir maisto, pateikė atsakymą, kuris palieka tikintiesiems pasirinkimo laisvę švenčių atžvilgiu pagal jų įsitikinimus ir išmanymą. Vienas išskiria vieną dieną iš kitų, o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tebūna įsitikinęs pagal savo išmanymą. Tas, kuris išskiria dieną, daro tai Viešpačiui, ir tas, kuris neišskiria dienos, nesilaiko jos Viešpačiui. Tas, kuris valgo - valgo Viešpačiui, nes jis dėkoja Dievui, o tas, kuris nevalgo - nevalgo Viešpačiui ir dėkoja Dievui. Nė vienas iš mūsų negyvena sau ir nė vienas sau nemiršta. Jei mes gyvename, gyvename Viešpačiui, ir jeigu mirštame, Viešpačiui mirštame. <…> Tai kodėl gi tu teisi savo brolį?

Tad antraeiliuose klausimuose, kurie nėra svarbiausi, sutariame gerbti, mylėti artimą, kaip brolį. Antra problema, kai Šventasis Raštas aiškinamas pažodžiui, tokiu būdu siekiant jį įgyvendinti, dažnai trūksta loginio nuoseklumo. Jei sakome, kad galime švęsti tik tas šventes, kurios minimos Šventajame Rašte, tuomet kodėl tuose tikinčiųjų ratuose nešvenčiamos, pavyzdžiui Senajame Testamente paminėtos pagrindinės trys Izraelio šventės - Pascha, Pirmųjų vaisų šventė ir Palapinių šventė?

Nuo seno, III - IV a. Bažnyčios Tėvai, kalba apie liturginių švenčių išskyrimą, prieš kurias visada vykdavo dvasinė vigilija - laukimas, sustojimas, pauzė. Visų konfesijų krikščionių liturginiame kalendoriuje yra trys pagrindinės šventės - Kalėdos, Velykos, Sekminės. Tad nuo Bažnyčios Tėvų laikų prieš visas jas vyko dvasinio laukimo praktika. T.y. prieš Kalėdas yra kalėdinis laukimo sezonas - Adventas, taip pat laukimas Kalėdų išvakarėse (Kūčios, anglosaksų Christmas Eve) ne tik šeimose, bet pamaldose.

Kūčios - Šeimos Šventė

Daugumai lietuvių Kūčios - tai šeimos šventė Kalėdų išvakarėse, jaukus bendravimas su šeimos nariais prie 12 tradicinių patiekalų padengto stalo, iš kurių svarbiausias - kūčiukai. Kartu tai puiki galimybė visiems susitikti ramioje aplinkoje, aplankyti tėvus. Tenka pripažinti, kad sekuliarioje kultūroje daugeliu atveju ši šventė jau praradusi religinį, tiek krikščioniškųjų papročių, tiek etno pagoniškųjų ritualų atspalvį. Paminėtina, kad sovietmečiu ši šventė buvo tyliosios rezistencijos išraiška prieš beprasmę komunistinę ideologiją.

Kūčių Papročiai ir Jų Interpretacijos

Žinome, kad Kūčios, kaip žemdirbiškos kultūros paprotys, susijęs su saulės sugrįžimu - saulėgrįža, atsirado dar iki krikščionybės. Suprantama, žemdirbio gyvenimas visiškai priklausė nuo saulės ir gamtos sąlygų, todėl pagoniškų tautų ritualai sukosi aplink saulę. Tačiau atėjus krikščionybei, gana anksti, maždaug nuo X-XI a., Lietuvoje imta interpretuoti Kūčių papročius ir ritualus per krikščionišką prizmę. Žinoma, lietuviai vis dar laikėsi savo pagoniškų papročių, todėl Lietuvoje ilgai išliko dvitikybė.

Nuo seno katalikai kūrybingai suteikė krikščioniškas prasmes Kūčioms ir visiems šventės elementams: stalo puošybai šienu, simboliniam patiekalų skaičiui, prasmingoms maldoms ir kalboms. Antai, šienas - tai Jėzaus tvartelio simbolis, kūčiukai - pagrindinis patiekalas - tai Jėzaus Paskutinės Vakarienės atspindys, kai Jis laužė duoną su mokiniais.

Kalėdų Data ir Jos Simbolika

Viso pasaulio krikščionys gruodžio 25-ąją dieną švenčia Jėzaus gimimo dieną. Kadangi iš Evangelijose pateiktų duomenų negalime atsekti Kristaus gimimo dienos, tad gruodžio 25-osios pasirinkimas yra sutartinis, koks, beje, būtų ir bet kokios kitos datos pasirinkimas. Vis dėlto gruodžio 25-oji nenukrito iš dangaus, ją reikia suprasti simboliniame kontekste. Ji yra susijusi su žiemos saulėgrįža (arba solsticija).

Saulėgrįža ir Šviesos Simbolika

Dabartiniame mūsų kalendoriuje gruodžio 21-osios arba 22-osios naktis yra pati ilgiausia, o diena - pati trumpiausia. Po to naktis po truputį trumpėja, o diena - ilgėja. Antikinio pasaulio kalendoriuje gruodžio 25-oji buvo tas momentas, kai šviesa įveikdavo tamsą ir diena pradėdavo ilgėti. Atrodo, kad ji nuo pat pradžių buvo susijusi su šviesos simbolika. Tam galėjo duoti pagrindo kai kurios Naujojo ir Senojo Testamentų eilutės, kurios kalba apie Dievo ap(si)reiškimą kaip apie šviesą žmonėms.

Pagoniškos Šaknys ir Krikščioniškas Interpretavimas

Yra ir daugiau problemų, susijusių su šia teorija, kurias pripažįsta tyrinėtojai. Svarbiausia, kad pirmasis šios Kalėdų datos paminėjimas (200 m.) ir šventimo pradžia (250-300 ) vyko tuo metu, kai krikščionys stengėsi nieko neperimti iš pagoniškųjų tradicijų. Daugelis ankstyvojo krikščionių garbinimo elementų - įskaitant Eucharistijos vaišes, vaišes, skirtas paminėti kankiniams, ir dar ankstesnis krikščionių laidotuvių menas, susiję su pagoniškais papročiais.

Nuo ketvirtojo amžiaus vidurio jau galime pastebėti, kad krikščionys sąmoningai prisitaiko ir suteikia „krikščionišką turinį" pagoniškoms šventėms. Žymus tokios praktikos šalininkas buvo popiežius Gregory Didysis, kuris laiške, rašytame 601 m. Britanijoje tarnaujančiam krikščionių misionieriui, siūlo negriauti vietinių pagoniškų šventyklų, tačiau pakeisti jas į bažnyčias, o pagoniškas šventes švęsti kaip kankinių paminėjimo šventes.

Atrodo, kad gruodžio 25-oji buvo švenčiama dar iki 312 m., iki Konstantino atsivertimo. Kaip mes matėme, krikščionys donatistai Šiaurės Afrikoje atrodo tada jau žinojo šią datą.

Jėzaus Prasidėjimo ir Mirties Datos

Yra dar vienas būdas, kuriuo remiantis Kalėdų data nustatyta gruodžio 25-ąją. Gali pasirodyti keista, tačiau raktas į Jėzaus gimimo dienos nustatymą gali slypėti Jėzaus mirties datoje. Šį požiūrį moderniame pasaulyje pirmasis pasiūlė prancūzų tyrėjas Louis Duchesne XX a. pradžioje, o vėliau jam pritarė amerikietis Thomas Talley.

Apie 200 m. Tertulianas iš Kartaginos paskelbė, kad nisano mėnesio 14 diena (Jėzaus nukryžiavimo diena, minima Evangelijoje pagal Joną) tais metais kai Jėzus mirė atitinka kovo 25-ąją dieną pagal romėnų (saulės) kalendorių. Kovo 25-oji, kuri vėliau buvo pripažinta Jėzaus nekalto prasidėjimo paminėjimo data, yra devyniais mėnesiais anksčiau nei gruodžio 25-oji. Taigi, buvo tikima, kad Jėzus buvo pradėtas ir nukryžiuotas tą pačią metų dieną.

Moderniosios Kalėdos

Šiomis dienomis Kalėdos minimos iš esmės visame pasaulyje, remiantis tiek vietiniais papročiais, tiek globaliąja kultūra. Esminėmis šventės dalimis yra tapę Kalėdų Senelis, saldumynai, keitimasis dovanomis, įvairiaspalviais papuošimais bei lemputėmis išgražintos eglutės. Visame pasaulyje kasmet tvyro šventinė nuotaika, viešose vietose bei daugelio žmonių namuose skamba tiek klasikinės, tiek modernios Kalėdinės melodijos.

Šventės Elementas	Simbolinė Prasmė
Šienas	Jėzaus tvartelio simbolis
Kūčiukai	Jėzaus Paskutinės Vakarienės atspindys
Žiemos Saulėgrįža	Šviesos pergalė prieš tamsą

žymės: #Gimimo