Vyresnės ar viduriniosios kartos atstovams Raud pavardė tikrai turėtų būti girdėta. Jei ne pavardė, tai bent knyga „Cypliukas“. Ši apysaka-pasaka yra tapusi estų vaikų literatūros klasika, o Lietuvoje sulaukusi trijų leidimų. Ją parašė Eno Raud - Piret Raud tėtis. Rašytojų, kultūros veikėjų Piret giminėje labai daug.
Ne tik tėtis, bet ir mama Aino Pervik yra vaikų rašytojai, kaip ir seneliai iš tėčio pusės. Vyriausiasis brolis Rein Raud - rašytojas, filosofas, plačiai žinomas intelektualas, kurio keletas knygų išverstos ir į lietuvių kalbą. Antras brolis Mihkel Raud ir rašytojas, ir muzikantas. Šiandien 1971 m. liepą gimusi Piret Raud - ne mažiau žinoma ir vaikų literatūrai nusipelniusi nei jos tėvai.
Kūrėja debiutavo visų pirma kaip iliustruotoja - dar mokydamasi Estijos dailės akademijoje 1994 m. sukūrė iliustracijas mamos parašytai knygai. Vėliau apipavidalino ir tėčio knygą. Vėliau prasidėjo bendradarbiavimas su kitais vaikų rašytojais. Ji pati pradėjo rašyti tik po gero dešimtmečio - nenorėjo, kad kas pagalvotų, jog naudojasi savo pavarde, todėl dalyvavo anoniminiame rankraščių konkurse. Konkursą laimėjo.
Ir štai dabar ji jau iliustravusi per keturiasdešimt knygų, beveik dvidešimt parašiusi pati (tik dvi iš jos knygų skirtos suaugusiesiems). „Kai kurie kritikai lygino mano stilių su Aino Pervik darbais ir kalba. Iš pradžių man tai visai nepatiko, bet pagalvojusi sutikau, kad tai galbūt tiesinga - mūsų tekstai turi panašumų. Juk kalba, kuria rašau, yra mano motinos kalba, mes visi išmokstame kalbos iš savo motinų, todėl natūralu, kad mano ir mano motinos kalba turi panašumų“, - teigia P.
Iš šiuolaikinės estų vaikų literatūros būtent Piret Raud knygų vertimų turime bene daugiausia. Tai pačios Piret parašytos ir iliustruotos knygos: paveikslėlių knygos „Pono paukščio istorija“ (Sofoklis, 2013) ir „Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“ (700 eilučių, 2020) bei trumpų istorijų rinkinys „Šiek tiek paikos istorijos“ (700 eilučių, 2018). Dar turime ir dvi jos iliustruotas knygas, kurias parašė jos mama Aino Pervik.
Piret Raud kūrybos bruožai
Pirmasis žodis, atėjęs į galvą, - „taupus“. „Man patinka nespalvotas pasaulis. Jis atrodo švarus, ir toji švara leidžia pamatyti tai, kas spalvotame piešinyje liktų nepastebėta,“ - teigia P. Raud. Nors visai nespalvotai iliustruotą lietuviškai galime skaityti tik vieną jos knygą „Šiek tiek paikos istorijos“, tačiau ir kitose knygose matyti saikas. Naudojamos sodrios, prigesusios arba šiltos pastelinės spalvos, o didžiąją iliustracijos dalį sudaro baltas fonas.
Tai skatina atidžiau įsižiūrėti į pavienius piešinio elementus, atrasti detales. Piešiniams būdingos gana aiškios, bet negausios linijos, apvalainos formos, grūdėtumas. Net patys griežčiausi geometrinių figūrų kampai („Istorija apie namelį, kuris norėjo būti namais“) sušvelninami saikingais ornamentais ir įvairiais elementais. Beje, iliustracijoms P. Raud naudoja akvarelę ir juodą tušą.
Kokios iliustracijos, tokios ir Piret Raud tekstinės istorijos - parašytos taupia kalba, neilgos, kiek juokingos ir visada šviesios. Jos istorijų pasaulis - pasakinis, kupinas netikėtumų, žaismės, humoro, siurrealumo, o pasakose viskas įmanoma - obelys vietoj obuolių nusprendžia vesti medalius, o vaikai gerai maitinami praauga debesis. Dažna istorijų tema - buvimas savimi. Bene ryškiausiai ši tema skleidžiasi paveikslėlių knygoje „Pono Paukščio istorija“.
Ponas Paukštis neranda ramybės - visi patenkinti paukštišku gyvenimu, o jis - ne. Jis svajojo, kad „viskas būtų kitaip“ (p. 10), todėl nusprendė pabandyti būti kuo nors kitu: maža rožine pagalvėle, ežiu, morka ir t. t. Bet kad ir į ką įsikūnydavo, vis vien nesijausdavo gerai. Neretas ir draugystės, artumo siekis. Kai kurios istorijos iš knygos „Šiek tiek paikos istorijos“ apie keistuolius primena absurdiškus pasakojimus iš Peter Bichsel „Vaikiškų istorijų“ (Pamėginčius, 2017. Iš vokiečių kalbos vertė Indrė Dalia Klimkaitė).
Tiek Raud, tiek Bichsel istorijų keistuoliai neretai taip smarkiai perspaudžia reikalus, kad jų nuotykiai tampa absurdiški. Štai Raud istorijoje „Paklusnusis kareivis“ sutiksime tokį uolų kareivuką, kuris, paprašytas, tarkim, nuskusti bulves, „nuskuto dar ir tas bulves, kurios gulėjo rūsyje, ir tas, kurios dar tik augo darže. Ir netgi tas, kurios dar nebuvo pasodintos“ (p.
Visame kame Piret Raud savo kūryboje siekia parodyti gyvenimo šviesiąją pusę. Kurdama vaikams P. Raud apgalvoja ir technines detales: išgrynina kūrinio idėją, kad būtų pakankamai aiški mažiesiems, vengia pernelyg sudėtingų sakinių konstrukcijų.
Norintiems daugiau sužinoti apie latvių ir estų vaikų literatūros vertimus rekomenduoju atkreipti dėmesį į Kristinos Vaisvalavičienės straipsnį „Latvių vaikų literatūros vertimai Lietuvoje naujaisiais laikais“ ir Viktorijos Pukėnaitės straipsnį „Estų vaikų literatura Lietuvoje“, atitinkamai spausdintus žurnalo „Rubinaitis“ 2018 m. Daugiau apie Raud šeimą ir jos narių kūrybą vaikams skaitykite Mare Müürsepp straipsnyje „Estijos vaikų rašytojų šeima“ („Rubinaitis“, 2018 Nr.
Panašus:
- Juokingos Gimdymo Istorijos: Kai Ašaros Ir Juokas Susimaišo – Nepamirštamos Akimirkos!
- Neįtikėtinos Dvynukų Gimdymo Istorijos Lietuvoje: Nuo Priežiūros Iki Sėkmingų Gydymo Patirčių
- Šiurpios Istorijos Vaikams: Atrask Baimės Paslaptis ir Vertingas Pamokas
- Vaiko Gimimo Istorijos Lietuvoje: Atraskite Įdomiausias Tradicijas ir Šiuolaikinius Iššūkius!
- Vaikiškos Sūpynės: Atraskite Tobulą Sūpynių Modelį Jūsų Mažyliui!
- Pramogos Palangoje su vaikais: geriausių vietų gidas