Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Trečiasis trimestras daugumai besilaukiančių, ypač pirmą kartą tapsiančiomis mamomis, yra sunkiausias. Tampa sunku įsitaisyti lovoje, nes pilvas jau gana didelis.

Nėščiųjų miegą trikdo daugelis veiksnių. Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau.

Ar saugu miegoti ant pilvo nėštumo metu?

Visada geriau išsiugdyti įprotį miegoti ant kairiojo šono, kad vėliau netektų nerimauti dėl diskomforto. Ypač jeigu patogiausia miegoti ant pilvo. Miegojimas ant kairiojo šono yra geriausias pasirinkimo variantas, nes tai sudaro puikias sąlygas kraujui su maistingomis medžiagomis nukeliauti vaisiui.

Kodėl svarbu vengti miegojimo ant nugaros antroje nėštumo pusėje?

Gulint ant nugaros ar dešiniojo šono gali pasireikšti aortos ir apatinės tuščiosios venos spaudimo sindromas. Antroje nėštumo pusėje augantis vaisius gimdoje pradeda spausti šias kraujagysles prie stuburo. Spaudžiant pilvinę aortą, sumažėja gimdos ir placentos kraujotaka, blogėja vaisiaus būklė (visiškas užspaudimas pasitaiko retai, nes aortos sienelė yra storesnė ir elastinga).

Užtat tuščioji vena labiau užspaudžiama, nes jos sienelė yra plonesnė ir ne tokia elastinga. Kai vena užspaudžiama, sumažėja veninio kraujo grįžimas į širdį, sumažėja sistolinis ir minutinis širdies tūris bei arterinis kraujo spaudimas, o tai sutrikdo gimdos ir placentos kraujotaką, blogina vaisiaus būklę.

Moterų organizmuose vyksta kompensaciniai procesai: aortos ir apatinės tuščiosios venos spaudimas yra kompensuojamas simpatinės nervų sistemos tonuso padidėjimo ir kraujagyslių susiaurėjimo bei tachikardijos (dažnesnio nei normalaus širdies plakimo dažnio <100 k./min.), o veninis kraujas iš apatinės kūno dalies į širdį grįžta išsiplėtusiais epiduriniais veniniais rezginiais ir lykine vena.

Apie 10 proc. besilaukiančiųjų šie kompensaciniai mechanizmai neišsivysto arba yra nepakankami, todėl joms gali išsivystyti šis sindromas ir pasireikšti tokie požymiai: bradikardija (nenormaliai lėta širdies veikla >60 k./min.), sistolinis AKS sumažėja iki 60 mm Hg ir mažiau, nėščioji pajunta silpnumą, pradeda pykinti, pritemsta arba išnyksta sąmonė, sparčiai blogėja vaisiaus būklė.

Didėjant nėštumui ir augant vaisiui gimdoje, gulėdamos ant nugaros, nėščiosios dažnai jaučia silpnumą. Taip, pasak gydytojos, nutinka, nes gimda spaudžia apatinę tuščiąją veną, kuria kraujas grįžta į širdį. Mažiau kraujo pritekant į širdį, atsiranda silpnumas, pradeda reaguoti ir vaisiaus širdis. Pasisukus ant šono, būklė greitai pagerėja.

„Dažniausiai išgirsite rekomendaciją gulėti ant kairiojo šono. Tada gimda nespaudžia apatinės tuščiosios venos, kepenų ir dešiniojo inksto, kuris yra žemiau nei kairysis. Organai geriau funkcionuoja ir vaisius geriau aprūpinamas krauju. Tačiau ar reikia vengti gulėjimo ant dešinio šono? 2019 metais atlikta mokslinė studija nurodo, kad tikrai ne. Studijos išvadose teigiama, kad miegojimas ant kairio ar dešinio šono yra vienodai saugus, todėl nėščiosios trečiajame nėštumo trimestre gali miegoti ant abiejų pusių, jei tokia padėtis joms pačioms nekelia diskomforto“, - patarė S.Neverauskienė.

Naujausias tyrimas Britanijoje tyrėjai išnagrinėjo apie 1000 nėštumų, iš kurių 291 baigėsi negyvo kūdikio gimimu, o 735 kūdikiai gimė sveiki, informuoja iflscience.com. Paaiškėjo, kad ant nugaros miegančioms nėščiosioms buvo 2,3 karto didesnė riziką pagimdyti negyvą kūdikį (po 28-os nėštumo savaitės), nei toms, kurios miegodavo ant šono.

Leidinyje „British Journal of Obstetrics and Gynaecology“ aprašytas tyrimas - didžiausias tyrimas, nagrinėjantis, kaip miegojimo poza susijusi su rizika pagimdyti negyvą kūdikį. Šio tyrimo išvados sutampa su 2011 m. tyrimo Naujojoje Zelandijoje ir 2015 m. tyrimo Australijoje rezultatais.

„Tai reikšmingas tyrimas, patvirtinantis, kad miegojimo poza vėlyvaisiais nėštumo mėnesiais - koreguojamas rizikos, kad gims negyvas kūdikis, veiksnys, - sakė pranešime spaudai Karališkojo akušerijos ir ginekologijos koledžo narys Edwardas Morrisas. - Šis naujas tyrimas labai svarbus, turint omenyje, kad nežinoma, kodėl gimsta nemažai negyvų kūdikių, ypač nėštumo pabaigoje.“Vien Jungtinėje Karalystėje iš 225 naujagimių vienas gimsta negyvas. JAV - vienas iš 100-o.

Mažiau nei 10 proc. negyvų gimusių kūdikių gimsta dėl aplinkybių, kurių neįmanoma pakeisti. Tai reiškia, kad 90 proc. atvejų to galima išvengti. Tyrėjų teigimu, JK kasmet galima išgelbėti 130 kūdikių, jei paskutinius tris nėštumo mėnesius moterys miegotų ant šono (taip pat ir per pietus).

Dar neaišku, kaip tiksliai miegojimas ant šono didina riziką, kad kūdikis gims negyvas. Tyrėjai mano, kad galbūt taip yra todėl, kad kūdikio svoris užspaudžia kraujagysles ir tada iki vaisiaus neatiteka kraujas ir neateina deguonis. Dar viena teorija - kad miegant ant nugaros gali sutrikti kvėpavimas.

Na bet jei nubudote ant nugaros, nereikia panikuoti. „Nenoriu, kad moterys pabustų ant nugaros ir išsigąstų, kad pakenkė kūdikiui, - sakė Mančesterio St. Mary ligoninės Negyvų gimusių kūdikių tyrimų centro direktorius Alexanderis Heazellas. - Neįmanoma pakeisti pozos, kuria pabundi, bet įmanoma koreguoti pozą, kuria užmiegama.“

Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėjas Romoaldas Juršėnas DELFI skaitytojus ramina - tai, kad nėščiosioms nepatariama miegoti ant nugaros yra jokia ne naujiena. Tačiau gąsdintis tyrime minimais skaičiais taip pat nereikėtų.

„Nėra vienos formulės, kur įrašysi tam tikrus skaičius ir gausi atsakymą. Medicinoje (tiek akušerijoje) - statistika yra sudėtingas mokslas, kuriam būtini išsamūs tyrimai, didelės imtys. Ir net gauti rezultatai nėra konstanta - jie padeda mums įtarti, nustatyti tendencijas, o ne žinoti, kad taip būtinai ir bus. 1000 tyrime minimų nėščiųjų nėra didelis skaičius, be to, trūksta daug gretutinių duomenų apie šias nėščiąsias - gal, pavyzdžiui, jos visos rūkė ar nesaikingai vartojo alkoholį. Pagal vieną tyrimą negali teigti tokių kategoriškų teiginių“, - kritiškumo mokė pašnekovas.

Tiesa, jis neneigė, kad miego poza yra svarbi nėščiosios ir kūdikio sveikatai. „Mes, gydytojai, visada nėščiosioms patariame geriau miegoti ant šono, o ne ant nugaros. Jei moters gimda, vaisius yra dideli, daug vaisiaus vandenų, tai spaudžia apatinę tuščiąją veną, todėl kraujas ir kojų, dubens, gimdos sunkiau prateka į širdį ir vėl grįžta į kraujo apytakos ratą. Daugelis nėščiųjų tai gali patvirtinti ir praktiškai - nėštumo pabaigoje gulint ant nugaros darosi silpna, bloga, natūraliai norisi verstis ant šono“, - aiškino gydytojas.

Didžioji dalis nesėkmingų išeičių įvyksta per pirmąsias 12 savaičių. Lietuvoje negyvagimiu laikomas naujagimis, kuris gimsta negyvas po 22 nėštumo savaitės.

Dažniausiomis to priežastimis priežastimis R. Juršėnas įvardijo nesuderinamus chromosomų defektus, gretutines motinos ligos (kraujotakos (trombofilija, preeklampsija ir eklampsija), reprodukcinių organų ir t.t.), infekcijas, virkštelės/placentos patologijas, diabetą. Neretai konkrečios priežastys taip ir lieka nenustatomos.

„Deja, bet daugeliui akušerių ginekologų, kurie dirba su nėščiosiomis, yra tekę savo pacientei pranešti liūdną žinią dėl nutrūkusio nėštumo. Ne išimtis ir aš. Tiek Lietuvoje, tiek likusiame išsivysčiusiame pasaulyje nuo 25 iki 50 proc. persileidimo priežasčių taip ir negalime įvardinti, kartais susideda kelios jų“, - kalbėjo Santaros klinikų specialistas.

Higienos institutas skaičiavo, kad Lietuvoje 2016 metais gimė 133 negyvi naujagimiai, tai sudarė 4,6 iš tūkstančio gimusiųjų (2015 metais buvo 4,2 /1000). Iki gimdymo žuvo 106 (79,7 proc.), gimdymo metu - 21 (15,8 proc.) naujagimių. Dažniausia nėštumo patologija žuvusiems gimdymo metu buvo sėdmenų pirmeiga, priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas ir kraujavimas dėl placentos priešlaikinio atsiskyrimo.

Pagrindinė būklė, lėmusi vaisiaus žūtį, buvo antenatalinė hipoksija - 556,4/1000 negyvų gimusiųjų bei hipoksija gimdymo metu - 338,3/1000. Antenatalinę vaisiaus hipoksiją dažniausiai sąlygojo virkštelės ir placentos patologija - 7 7 337,8/1000. Dažniausia intranatalinės hipoksijos priežastis buvo taip pat virkštelės ir placentos patologija - 444,4/1000 negyvų gimusiųjų.

Įgimtos formavimosi ydos diagnozuotos 13 negyvų gimusių; iš jų: 4 - dauginės formavimosi ydos, 3 - chromosominės ligos, 2 - nervų sistemos formavimosi ydos, po vieną - kitų organų ir sistemų formavimosi ydų.

Kiti miego sutrikimai nėštumo metu

Pasak gydytojos, nėščiųjų miegą trikdo nugaros skausmai, dažnas šlapinimasis, kojų mėšlungis, neramių kojų sindromas, rėmuo, knarkimas, miego apnėja, nerimas, gali pasunkėti jau anksčiau buvusi depresija ar nemiga: „Nėščiąsias taip pat vargina bendras diskomfortas dėl padidėjusio pilvo, krūtų jautrumas. Užmigti gali neleisti stiprūs vaisiaus judesiai, pykinimas, vėmimas, odos niežulys, atsirandantis, sergant nėščiųjų cholestaze“.

Nugaros ir raumenų skausmai

Jais skundžiasi dvi iš trijų nėščiųjų. Taip yra dėl padidėjusios kūno ir gimdos masės. Sunkiau užmigti, dažniau atsibundama keičiant padėtį miego metu.

Padažnėjęs šlapinimasis

Pasak akušerės ginekologės, jis labiau moteris vargina pirmame ir trečiame nėštumo trimestre. Pirmame nėštumo trimestre - dėl didėjančios gimdos spaudimo į šlapimo pūslę, trečiame - dėl vaisiaus pirmeigės dalies nusileidimo ir stiprėjančio spaudimo žemyn.

Kojų mėšlungis

Tai dažna nėščiąsias varginanti problema. Taip nutinka dėl nuovargio, dehidratacijos, kalcio ar magnio trūkumo, padidėjusios gimdos spaudimo į nervus ar kraujagysles, sutrikdant kraujotaką kojose.

Neramių kojų sindromas

Jis vargina vieną iš trijų nėščiųjų. „Jis apibūdinamas kaip būtinybė pajudinti kojas, dažnai lydima nemalonaus jausmo, kuris atsiranda ramybės periodu, pavyzdžiui, sėdint ar gulint, ir palengvėjantis ar praeinantis vaikštant ar darant tempimo pratimus. Ši būklė labiausiai vargina nėščiąsias trečiame trimestre. Kodėl šis sindromas vargina nėščiąsias, nėra visiškai aišku, bet prie rizikos faktorių priskiriamas žemas feritino kiekis, šeimyninė anamnezė, vyresnis amžius, daug gimdymų, mieguistumas dieną, naktinis kojų mėšlungis, knarkimas“, - pasakojo gydytoja.

Rėmuo

Dėl hormonų pokyčių nėštumo metu sulėtėja virškinimas, maistas ilgiau lieka skrandyje, susilpnėja apatinis stemplės raukas, dalis skrandžio turinio patenka į stemplę ir sukelia deginimo pojūtį. Rėmuo dažniausiai varginti pradeda antroje nėštumo pusėje, kai padidėjusi gimda kelia diafragmą ir spaudžia skrandį, taip skrandžio turinys dar lengviau patenka į stemplę.

Miego apnėja

Tai dar viena priežastis, trikdanti būsimos mamos miegą. Pasak akušerės ginekologės S.Neverauskienės, nėštumo metu padidėja estrogenų kiekis, dėl to paburksta moters nosies gleivinė, pasidaro sunkiau kvėpuoti. „Didesnis progesterono kiekis veikia kvėpavime dalyvaujančius raumenis, kvėpavimo takų raumenys atsipalaiduoja. Taip susidaro sąlygos įvykti miego apnėjai. Jos metu iki 10 sekundžių sustoja kvėpavimas. Apnėjos metu žmogus „atsibunda“ tam, kad įkvėptų. Tai reiškia, kad miegas yra paviršutiniškas. Rytą žmogus neprisimena apie apnėjos epizodus“, - paaiškino gydytoja.

Nerimas

Nėščiosios dažnai jaučia nerimą dėl nėštumo eigos, būsimo gimdymo, motinystės. Šios mintys neleidžia atsipalaiduoti. Visus neraminančius klausimus rekomenduojama aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Jei pacientė jau anksčiau sirgo depresija ar turėjo nemigą, nėštumo metu šios problemos gali pasireikšti stipriau.

Kaip pagerinti miego kokybę nėštumo metu?

Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių.

Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S.

V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.

Jei miego sutrikimus sukelia specifinės, su nėštumu susijusios problemos, rekomenduojama pirmiausia spręsti jas. Pavyzdžiui, kojų mėšlungio atvejais skiriami mikroelementų preparatai, prieš miegą rekomenduojami lengvi tempimo pratimai. Varginant neramių kojų sindromui, skiriama vartoti geležies ir folio rūgšties preparatų, rekomenduojami jogos pratimai, masažai, elgesio terapija.

Rėmens graužimą gali sumažinti gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai, miegojimas ant kairio šono, valgymas mažomis porcijomis, riebaus ir aštraus maisto vengimas. Rekomenduojama šiek tiek pakelti lovos galvūgalį. Nerimui mažinti gydytoja pataria moterims lankyti nėščiųjų pamokėles, jogos klasę.

Dažnai keliantis šlapintis, rekomenduojama tualete įsirengti naktinį apšvietimą, kad blyški šviesa neišblaškytų, lengviau būtų vėl užmigti. Nėščiųjų pagalvė padėtų rasti patogesnę padėtį miegojimui. Rekomenduojama išbandyti levandų eterinį aliejų, „baltąjį triukšmą“ skleidžiančius prietaisus, meditacijos programėles.

Norint pagerinti miego kokybę, akušerė ginekologė pataria laikytis bendrų miego higienos patarimų: stengtis gultis ir keltis tokiu pačiu laiku; prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą; nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų; galbūt verta išvis nesinaudoti kompiuteriu, nežaisti kompiuterinių žaidimų, nežiūrėti televizoriaus prieš pat miegą.

Studijos išvadose teigiama, kad miegojimas ant kairio ar dešinio šono yra vienodai saugus. keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių; reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu; dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.

„Kai kurios nėščiosios, kompensuodamos miego trūkumą nakties metu, stengiasi pamiegoti dieną. Tačiau tai gali būti geras sprendimas ne visoms, nes užmigti naktį gali būti dar sunkiau. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, reikalinga specialisto konsultacija. Vaistų gerti nerekomenduojama, nebent juos paskirtų gydytojas“, - teigė gydytoja.

Išvada

Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz.

Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. „Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.

žymės: #Nestumo

Panašus: