Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kūdikio guldymas ant pilvuko dažnai jauniems tėvams sukelia daug klausimų. Ar tai saugu? Ar kūdikiui patogu? Ką daryti, jei jam nepatinka ir verkia? Kiek ilgai turėtų išgulėti? Konsultuodama tėvus dėl kūdikio raidos, sulaukiu klausimų dėl gulėjimo ant pilvo: nuo kada galima jau guldyti ant pilvo? Kiek laiko laikyti ant pilvo? Kaip turi gulėti ant pilvo? Kada turi pakelti ir išlaikyti galvutę? Jei labai lošia atgal galvą, ar verta sunerimti? Ką daryti, jei virsta ant šono gulėdamas ant pilvo?

Kodėl svarbu guldyti kūdikį ant pilvo?

Didžiąją dalį pirmąjį savo gyvenimo pusmetį kūdikis turėtų praleisti ant pilvo. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti. Apibendrinant pirmųjų kūdikio metų gulėjimo ant pilvo dinamiką, tiek gulėjimas ant pilvo, sukimasis apie savo ašį, tiek šliaužimas padeda sustiprinti pečių juostos, ropojimas - dubens raumenis. Būtent ropojimas yra pradinis savarankiško vaikščiojimo pradžia, nes pečių juosta ir dubuo imituoja eisenos modelį, tik šiuo atveju horizontalioje padėtyje. Ropojimas skatina kūdikį mąstyti, priimti ir apdoroti informaciją. Juk norite, kad kūdikis būtų protingas, kūrybingas.

Kūdikių raida gulint ant pilvo

  • Gulėdamas ant pilvo galūnes laiko visiškai suriestas, t. y.
  • Gulėdamas ant pilvo pasuka galvą iš vidurio linijos į šoną (dažniausiai į šviesos šaltinį) ir įstengia ją akimirkai šonu kilstelėti.
  • Gulėdamas ant pilvo turi refleksinius rėpliojimo judesius.

Jei padus paremiame pakaitomis su savo plaštakomis (duodame atramą), naujagimis rėpliojimą primenančiais judesiais ant slidaus pagrindo pasistumia. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimis galvą nuolat kelia įstrižai iš šono. Ji keletą sekundžių svirduliuoja ties vidurio linija, o kampas tarp veido ir pagrindo linijos sudaro maždaug 20-30 laipsnių. Mažiausiai 3 sekundes išlaiko pakeltą galvą. Pakelti galvą mažiausiai 45 laispnių kampu, apytiksliai atitinka 5 cm atstumą tarp smakro ir pagrindo. Tai gali padaryti apie 90 proc. Laiko galvą pakeltą ne mažiau kaip 10 sekundžių. Remiasi simetriškai dilbiais. Viršutinė krūtinės dalis šiek tiek pakelta, žastai prispausti prie šonų. Remiasi abiem dilbiais. Tvirtai remiasi dilbiais. Žastai iškišti į priekį taip, kad kampas tarp jų ir dilbių sudaro daugiau kaip 90 laipsnių kampą. Plaštakos pusiau atgniaužtos.

Vėlesni etapai

  • “Plaukimas”. Pakeldamas rankas, nustoja rėmęsis dilbiais ir tuo pačiu metu pakeltomis kojomis atlieka pakartotinius tiesimo judesius.
  • Liemuo ir stuburas ištiesiamas iki juosmens. Kūno svorį iš esmės dar tebelaiko pilvas.
  • Kūdikis vis dažniau nustoja rėmęsis dilbiais ir ima suptis ant pilvo.

Supantis jo galva, krūtinės ląsta ir rankos yra pakeltos aukštyn, o kojos atlieka simetriškus trūkčiojančius tiesimo judesius. Pečiai atitraukti nuo kaklo, rankos sulenktos, o plaštakos atgniaužtos. Pakėlęs ranką aukštyn, kūdikis gali pasyviai persiversti ant nugaros dėl to, kad pakreipęs galvą, praranda pusiausvyrą. Ištiesęs rankas, remiasi pusiau arba visai atgniaužtomis plaštakomis. Liemuo ištiestas iki juosmens srities stuburo. Kūno svorį laiko plaštakos ir dubens sritis, nors daržnai dar ir apatinė pilvo dalis. Nuožulniai pakėlus pagrindą iš šono, atsiranda aukščiau esančios pusės rankos ir kojos atitraukimas (pusiausvyros reakcija). Mažiausiai 3 sekundes išlaiko ranką, pakeltą virš pagrindo. Kūdikiui viena ranka griebiant pasiūlytą žaisliuką, kitos rankos dilbis perima atramos funkciją. Pasirengęs atsiremti rankomis. Patikrinti pasirengimą galima kūdikį laikant už liemens iš abiejų pusių, pakeliamas aukštyn ir staigiai leidžiamas žemyn. Vartosi, gulint ant pilvo sukasi ratu apie savo ašį.

Judėjimas

Pereinamoji fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesių. Intensyviai mėgina judėti į priekį. Judėjimas gali būti labai individualus ir neatitikti tipiško šliaužimo arba ropojimo. Vis dar vyrauja judėjimas vietoje, pavyzdžiui, suriečiant ir ištiesiant visą kūną. Tuo metu keletą sekundžių kūną išlaiko plaštakos ir kojos (keliai): keturpėsčia padėtis. Kai kurie šio amžiaus kūdikiai jau gali atsistoti ant keturių ir šioje padėtyje suptis, t. y. Šliaužia. Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį. Sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais. Pasirėmęs rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų. Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių). Ropoja ant plaštakų ir kelių kryžminės koordinacijos būdu. Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu tokiu ritmu: kairė koja-dešinė ranka-dešinė ranka-kairė koja ir t.t.

Ką daryti, jei kūdikiui nepatinka gulėti ant pilvo?

Dažnai kūdikiai, o ypač naujagimiai, verkia paguldyti ant pilvuko ir neišbūna ilgiau nei 1-2 minutes, todėl iškelti laiko tikslai gali atrodyti nepasiekiami. Svarbu suprasti, kad guldymas ant pilvo nebūtinai turėtų būti atskirai išskirta veikla dienos eigoje. Svarbu guldyti kūdikį ant pilvo. Dažnai mamos sako, kad vaikui nepatinka, todėl kineziterapeutės pataria pirmiau guldyti sau ant krūtinės, pasitelkti kamuolį, kuris yra minkštas, patogus.

Kineziterapeuto patarimai tėvams

Kineziterapeutės Vaiva ir Lina dalinasi patarimais:

  • Labai svarbu nešiojimo padėtys - nebijoti net iki mėnesio laiko nešioti veidu nuo savęs, nes tuo pačiu stiprėja galvos kontrolė. Nešiokite šonu, kuomet galva padėta į alkūnės linkį, bet nepamirškite keisti pusių, kad būtų simetrija.
  • Jei vaikas nemėgsta sauskelnių keitimo momento, greičiausiai jam nemalonus klubų išvedimas - atlikite pratimą drugelis: suglauskite pėdutes išoriniais kraštais ir švelniai kelis kartus paspauskite kelius į išorę lyg sparneliais.
  • Gulint ant pilvo atveskite dilbius po krūtine - vaikas keldamas galvą turi remtis alkūnėmis.
  • Taip pat svarbu, kad 3 mėnesį siekdamas žaislų keltų rankas iki alkūnės ar aukščiau.
  • Arčiau ketvirto mėnesio turi kuo daugiau kelti kelius link pilvo, taip atsiranda pilvo preso raumenynas, iš šio judesio vėliau išmoks ir verstis.
  • Jei mamos 3-4 mėn. nerimauja kad kūdikis nesivarto - nereikia greitinti įvykių: keturių mėnesių mažylis turi gulėti ant šono, tik link penkto ar penkto su pusę mėnesių - apsiversti.
  • Gulėdamas ant pilvo turi simetriškai pasikelti ant ištiestų rankų. Šito judesio reikės, kai sėdės, ropoti ar šliaužti.
  • Šeštą mėnesį gali pradėti judėti - jau penkių su puse galima mokytis sėdėti. Vienas iš ženklų, kad kūdikis tam pasirengęs - mažylis turi „paragauti“ savo pėdučių, tai reiškia, kad jo klubai mobilūs.
  • Sėdėjimo mokiname stabilizuodami vieną klubą ir per šoną keldami jį priešinga ranka į sėdimą poziciją.
  • Šitame etape kūdikis turėtų pradėti savarankiškai sėdėti. Galime lavinti sėdėjimą pasisodinę sau tarp kojų, kad juosmuo būtų status, vaikas turėtų tvirtą atramą. Lavinkime vaiko norą siekti žaislų, kad atsigręžtų, pakutenkime kojytes, kad atsitiestų.

Kada kreiptis į kineziterapeutą?

Mieli tėveliai, atkreipkite dėmėsį į žemiau pateiktas pagrindines motorinės raidos būkles, kurioms esant turėtumėte kreiptis į kineziterapeutą. Kodėl ne į pediatrą, neurologą, ortopedą ar kitą specialistą? Pirma, sutaupysite brangaus laiko, kadangi kineziterapeutas (profesionalas) įvertins vaiko motorinę raidą, patars, kaip ištaisyti esamą situaciją ir padėti kūdikiui.

  • Pastebite, kad 3 mėnesių ir vyresnio amžiaus kūdikio raumenų tonusas yra padidėjęs, t.y.
  • Pastebite, kad 3 mėnesių ir vyresnio amžiaus kūdikio raumenų tonusas yra žemas, t.y.

Jei dvejojate, padėsiu įvertinti esamą situaciją periodiškai.

žymės: #Kudiki

Panašus: