Neseniai Įveikligą.lt gavo moters laišką, kuriame ji nuogąstauja, ar sirgdama gimdos kaklelio displazija galės išnešioti ir pagimdyti vaikutį. Daugiau apie šią ligą pasakoja gydytoja ginekologė dr. Ingrida Karvčenkienė. Pasak gyd. dr. Ingridos Karvčenkienės, gimdos kaklelio displazija - tai gimdos kaklelio epitelio pažeidimas, sukeltas Žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
Gimdos kaklelio displazija
Displazija - tai ne vėžys. Skirtingai nuo vėžio, esant displazijai audinių pakitimai būna mažiau gilūs, labiau paviršiniai. Tiksliausiai nustatyti pažeidimų gylį galima atliekant kolposkopiją (gimdos kaklelio tyrimą specialiu mikroskopu), kurios metu paimama biopsija (išpjaunamas įtartino audinio gabalėlis). Displazijos gali būti trijų laipsnių: pirmo (CIN I), antro (CIN II) ir trečio (CIN III). Šie laipsniai skiriasi pagal audinio pažeidimo lygį.
- CIN I nustatomas, kai pažeidimai labai nežymūs, kartais gali išnykti be gydymo.
- CIN II - pažeidimai vidutinio laipsnio, reikalingas gydymas.
- CIN III - būtinas skubus gydymas, nes pažeidimai dideli, negydomi gali pereiti į vėžį.
Jeigu gimdos kaklelio displazija nustatoma nėštumo metu ir yra CIN I laipsnio, moteris gali nešioti kūdikį, bet po gimdymo reikia pakartotinai tirtis. Esant CIN II tas pats, tik po gimdymo praėjus 6-8 savaitėm, kartotinai tirtis ir gydytis, nes gali keistis gimdos kaklelio pažeidimo laipsnis. CIN III nustačius iki nėštumo, reikėtų išsigydyti, po to pastoti.
Kiekvienai moteriai po gimdos kaklelio displazijos gydymo reikia kas 6 mėn. apsilankyti pas gydytoją ginekologą, atlikti tyrimus, kolposkopiją ir onkocitologinį tepinėlį. Po gydymo, priklausomai nuo metodo ir pažeidimo laipsnio, lytinis gyvenimas nerekomenduojamas 3-6 savaites. Vėliau gydytoja pataria lytinių santykių metu saugotis prezervatyvais, idealiu atveju, jeigu pacientė gali - pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso. „ŽPV plinta lytiniu keliu ir užsikrėtus pakartotinai ŽPV gali sukelti naujus pažeidimus. Todėl visuomet patarčiau turėti tik saugius lytinius santykius", - sako gyd.
Gimdos kaklelio vėžys
Gimdos kaklelio vėžys - piktybinis gimdos kaklelio susirgimas, atsirandantis supiktybėjus gimdos kaklelio ląstelėms. Svarbiausias jo atsiradimo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), ypač 16 ir 18 jo serotipai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, ypač 35-49 metų moterims. Du dažniausi šios ligos tipai yra plokščiųjų ląstelių karcinoma ir adenokarcinoma.
Liga klastinga tuo, kad pradinėse stadijoje gali būti besimptomė, o pagrindinis simptomas - kraujavimas iš makšties - dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose. Ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai retai sukelia simptomus. Nors šiuos požymius bei simptomus gali sukelti ir kitos būklės, jeigu jie atsirado, būtinai praneškite apie tai savo gydytojui. Atlikęs reikiamus tyrimus, jis nustatys, ar tai nėra pirmieji gimdos kaklelio vėžio simptomai.
Rizikos veiksniai
Kalbant apie tai, kas sukelia gimdos kaklelio vėžį, kaip dažniausią priežastį galima išskirti žmogaus papilomos virusą. Kiti rizikos veiksniai:
- Didelis seksualinių partnerių skaičius. Kuo jis didesnis, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti žmogaus papilomos virusu.
- Ankstyvi lytiniai santykiai.
- Kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI).
- Susilpnėjusi imuninė sistema.
- Pūslelinė (Herpes Simplex virusas).
- Rūkymas.
- Amžius. Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu pradeda didėti vėlyvoje paauglystėje ir padidėjusi išlieka beveik iki 40 metų. Visgi šia liga gali susirgti ir vyresnės nei 40 metų moterys.
- Rasė.
- Geriamieji kontraceptikai. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad geriamieji kontraceptikai gali padidinti gimdos kaklelio vėžio riziką.
- Dietilstilbestrolio (DES) vartojimas. DES, kaip vaistas nuo persileidimo, buvo skiriamas maždaug nuo 1940 iki 1970 metų (Lietuvoje maždaug nuo 1965-ųjų iki 1970-ųjų). Dietilstilbestrolį vartojusios moterys kasmet turi atlikti dubens organų patikrą, kuri apima gimdos kaklelio PAP tyrimus.
Esant rizikos veiksniams, visada kyla didesnė tikimybė susirgti. Tačiau kartais pasitaiko atvejų, kai nesant koreguojamiems rizikos veiksniams, pacientės vis tiek suserga.
Prevencija
Sėkminga gimdos kaklelio vėžio prevencija apima skirtingų priemonių derinimą. Kai pasirodo pirmieji gimdos kaklelio vėžio simptomai, liga jau būna pažengusi. Norint anksti aptikti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, būtina reguliari profilaktinė patikra. Daugumoje išsivysčiusių šalių, taip pat ir Lietuvoje, moterys reguliariai profilaktiškai tikrinamos nuo 25 iki 60 metų amžiaus.
Profilaktinio patikrinimo metu 25-34 m. moterims paimamas gimdos kaklelio ląstelių mėginys, ir atliekamas šių ląstelių citologinis tyrimas. Jo tikslas - nustatyti, ar yra pakitusių ląstelių, kurios gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Moterims, vyresnėms nei 35 m., pirmiausiai tiriama ŽPV ir esant radiniams, toliau atliekamas detalesnis ištyrimas.
Dar viena gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė - skiepai. Yra keletas vakcinos variantų. Dauguma sveikatos priežiūros specialistų rekomenduoja paskiepyti mergaites ir berniukus (vyrai laikomi pagrindiniais žmogaus papilomos viruso nešiotojais, be to, šis virusas jiems gali sukelti analinės srities, burnaryklės ar varpos vėžį) iki lytinio gyvenimo pradžios. Lietuvoje nuo 2016 metų visos vienuolikos metų sulaukusios mergaitės nemokamai skiepijamos vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
Diagnostika
Gimdos kaklelio vėžio diagnostika gali apimti daugybę tyrimų. Paprastai jie paskiriami atsižvelgiant į pacientės amžių ir būklę, įtariamą vėžio tipą, požymius bei simptomus, taip pat ankstesnius tyrimų rezultatus. Be to, kai kurie tyrimai gali padėti įvertinti, kuris gydymo būdas būtų efektyviausias. Galutinė diagnozė, kaip ir daugeliu kitų vėžio atvejų, nustatoma atliekant biopsiją.
- PAP tyrimui naudojami nuo makšties ir gimdos kaklelio išorinio paviršiaus paimti ląstelių mėginiai. Gimdos kaklelio citologinis tyrimas skystoje terpėje padeda lengviau aptikti vėžines ląsteles. Prieš jį atliekant iš mėginio pašalinamos gleivės arba kraujas.
- Kolposkopija. Šio tyrimo metu gimdos kaklelis apžiūrimas per specialų vaizdą didinantį instrumentą - kolposkopą. Jis neturi tiesioginio kontakto su moters kūnu, taigi apžiūra neskausminga.
- Biopsija. Tai audinio gabalėlio paėmimas mikroskopiniams tyrimams. Nors remiantis tyrimų rezultatais ir galima įtarti vėžį, galutinę diagnozę leidžia patvirtinti tik biopsija. Ištyrus jos metu paimtus mėginius, įvertinami ląstelių, audinių bei organų pakitimai ir diagnozuojama liga.
Siekiant taikyti pacientei tinkamiausią gydymo būdą, būtina nustatyti vėžio stadiją, kuri atspindi naviko dydį ir vėžio išplitimą į kitas kūno dalis.
- Vaizdiniai tyrimai.
- Kiti apžiūros tyrimai. Dažniausiai jie apima cistoskopiją ir rektoskopiją.
Gimdos kaklelio vėžio 4 stadija - vėžys išplitęs į gretimus organus, pvz. Visi šie metodai gali būti derinami tarpusavyje.
Tai, ar išgydomas gimdos kaklelio vėžys, priklauso nuo to, kaip anksti jis pastebimas ir pradedama gydyti. Laiku aptikus ryškius ikivėžinius pokyčius, jie išgydomi beveik visoms pacientės. Tinkama prevencija gali padėti išvengti šios klastingos ligos. Nors tai, per kiek laiko išsivysto gimdos kaklelio vėžys, pakankamai individualu, paprastai jam atsirasti reikia ne metų ir ne trijų.
Gimdos kaklelio vėžys ir nėštumas
APIBRĖŽIMAS. Gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą po krūties vėžio 15-44 metų moterų onkologinė liga. Mirštamumo nuo onkologinių ligų priežasčių struktūroje gimdos kaklelio vėžys užima trečiąją vietą. Diagnozės nustatymo metu 1‒3 proc. moterų būna nėščios arba 12 mėnesių po gimdymo. Nėščiosios prognozė sergant gimdos kaklelio vėžiu yra tokia pati kaip ir nenėščios moters esant tokiai pačiai ligos stadijai, auglio tipui ir dydžiui.
Simptomai ir požymiai nėštumo metu
Gimdos kaklelio vėžio simptomai ir požymiai nėštumo metu priklauso nuo ligos klinikinės stadijos ir pažeidimo dydžio. Esant gimdos kaklelio karcinomai in situ ir mikroinvaziniam vėžiui, apžiūra yra mažai informatyvi dėl fiziologinių su nėštumu susijusių požymių: gimdos kaklelio deciduacijos, ektropiono, edemos.
Nėštumo metu taškinė biopsija atliekama tik tuo atveju, jeigu yra didelių pakitimų, įtariama, kad yra invazija, ar stebimas navikas. Kūginė biopsija atliekama tik tuo atveju, jei invazinės ligos patvirtinimas keičia gimdymo terminą ar būdą. Gimdos kaklelio kūginė biopsija planuojama tarp 14 ir 20 nėštumo savaitės.
Pirmoje nėštumo pusėje galimas klubinių limfmazgių šalinimas, siekiant juos ištirti, tačiau išlieka nemaža rizika nėštumui ir motinai. Tolimųjų metastazių vertinimui dažniausiai atliekami nejonizuojantieji vaizdiniai tyrimai, tokie kaip UG tyrimas ir BMR tyrimas.
Gydymo rekomendacijos nėštumo metu
Jei moteris nusprendžia tęsti nėštumą ‒ akušerinė priežiūra kaip didelės rizikos nėštumo, akušerinė patologija gydoma pagal įprastinius algoritmus. Ligos IA1 stadija patvirtinama po kūginės biopsijos. Tai gali būti gydymo pabaiga, jei mikroinvazija pašalinta iš sveikų audinių.
Jei pacientei, kuriai su IA1 ligos stadija išpjauto audinio riboje displazija išlieka, nėščioji kliniškai tiriama kas mėnesį, gimdos kaklelio citologija atliekama kas trys mėnesiai. Po gimdymo kartojami tyrimai ir, jei yra indikacijų, pakartotinai atliekama kūginė biopsija.
Jei gimdos kaklelio vėžys progresavęs (IB2 ir vėlesnė stadija) neoadjuvantinė chemoterapija yra vienintelis gydymo būdas, leidžiantis tęsti nėštumą, kol vaisius galės saugiai gimti. Gydymą chemoterapiniais preparatais reikėtų nutraukti likus ne mažiau kaip 3 savaitėms iki planuojamo gimdymo, kad atsinaujintų kraujo ląstelių gamyba kaulų čiulpuose ir citotoksiniai vaistai per placentą pasišalintų iš vaisiaus. Chemotarapija netaikoma, kai formuojasi vaisiaus vidaus organai, t. Nėštumą rekomenduojama užbaigti CPO.
Dažnu atveju, bet koks parinktas vėžio gydymas nėštumo metu, siekiant nėštumą išsaugoti, yra eksperimentinis, ypač kai navikas didelis. Jei yra diagnozuoti ir patvirtinti mikroinvazinio vėžio pokyčiai (Carcinoma in situ), invazinio vėžio rizika yra maža (mažesnė nei 5 proc.). Toks nėštumas gali būti tęsiamas iki gimdymo termino be didelės rizikos vėžiui progresuoti iki gilios invazijos.
Jei yra abejonių dėl diagnozės patikimumo, galima svarstyti atlikti kūginę gimdos kaklelio biopsiją, tačiau jos metu ir po jos komplikacijų (savaiminio persileidimo, gausesnio kraujavimo) rizika siekia 20-33 proc.
Kolposkopija
Kolposkopija - tai instrumentinis tyrimas vulvos, makšties ir gimdos kaklelio pokyčiams įvertinti binokuliniu optiniu prietaisu (mikroskopu), vaizdą padidinus nuo 3,5 iki 40 kartų. Kolposkopija yra saugi ir neskausminga procedūra, kurios trukmė - nuo 10 iki 30 min. Kolposkopijos tikslas - rasti citologiniu tyrimu nustatytų atipinių ląstelių vietas ir įvertinti pažeistą gimdos kaklelio, makšties ar vulvos paviršiaus plotą. Kolposkopinio tyrimo metu iš pakitusių plotų galima paimti mažų audinio gabalėlių tyrimui, t. y. atlikti taškinę biopsiją.
Biopsinės medžiagos histologiniu tyrimu patvirtinami arba paneigiami ikivėžiniai pokyčiai ir gimdos kaklelio vėžio diagnozė. Siekiant tiksliau diagnozuoti pakitusius epitelio pokyčius, tyrimo metu naudojami 3 proc. Įrodyta, kad biopsija yra saugi ir tiksli diagnostinė procedūra. Kolposkopinio tyrimo komplikacijų būna itin retai. Kartais po tikslinės biopsijos gali kilti kraujavimas, bet jis sustabdomas to paties tyrimo metu. Absoliučių kolposkopijos kontraindikacijų nėra.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Prasivėręs Gimdos Kaklelis Nėštumo Metu: Priežastys, Simptomai ir Sprendimai
- Gimdos Kaklelio Polipai ir Nėštumas: Viskas, Ką Reikia Žinoti apie Priežastis, Simptomus ir Gydymą
- Efektyviausi gimdos kaklelio žaizdelės gydymo būdai nėštumo metu – ką būtina žinoti?
- Pelynų arbata nėštumo metu: atraskite neįtikėtiną naudą ir svarbias rizikas!
- Galvos skausmas nėštumo metu: ką daryti? Patarimai ir gydymas