Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų - per pirmą gyvenimo savaitę.
Ankstyvas Naujagimių Sepsis
Dažniausias Sepsio Sukėlėjas
Dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas (BGS). BGS - dažnai randama bakterija moterų virškinamajame trakte ir/ar makštyje.
Apsauga Nuo Užsikrėtimo
Taip, galima apsaugoti naujagimį nuo užsikrėtimo. Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį.
Ankstyvi Sepsio Simptomai
- Kūno temperatūros kitimai: aukšta arba žema.
Pastebėjus šiuos požymius, būtina kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją.
Tyrimai Ir Gydymas
Taip, naujagimiui bus atlikti tyrimai. Sergantiems naujagimiams gydytojai paskirs antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį.
Nuskausminimas
Taip, naujagimiui bus skirti nuskausminantys medikamentai. Naujagimiai, kaip ir visi žmonės, jaučia baimę ir skausmą. Todėl tyrimų ėmimo ir procedūrų atlikimo metu jūsų naujagimiui bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir nemedikamentinės nuskausminimo priemonės, apie kurias jums papasakos jūsų naujagimį gydantis gydytojas ir slaugytoja.
Vitamino K Svarba Naujagimiams
Vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama.
Vitamino K Šaltiniai
Yra keli šio vitamino poreikį organizme patenkinantys būdai. Pirmasis, netinkantis naujagimiams ir pirmų šešių mėn. kūdikiams, yra valgant žalias daržoves, pvz., špinatus, brokolius. Antrasis - vitamino K sintezė, kuri vyksta žarnyną kolonizavusiose Bifidum bakterijose ir bakteroiduose. Naujagimių žarnyne bakterijų atsiranda per pirmąsias gyvenimo savaites, todėl pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta ir dėl jo trūkumo gali prasidėti kraujavimas. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai.
Simptomai Ir Prevencija
Dažniausiai bendroji naujagimių būklė būna palyginti gera, net jei kraujuoja iš virškinimo trakto, nosies, virkštelės. Grėsmingesnė situacija būna tada, kai kraujuoti pradeda į smegenis, tuomet gali prasidėti traukuliai, trikti naujagimio kvėpavimas ir kt. gyvybinės funkcijos.
Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.
Naujagimių Gelta
Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti poţymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų.
Užsitęsus geltai, šeimos gydytojas ištirs bendro ir tiesioginio bilirubino kiekį naujagimio kraujyje. Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma. Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukelto kepenų pažeidimo.
Atlikus tyrimus, gydytojas Jus informuos apie tolesnį stebėjimą, įtarus, kad naujagimis serga, informuos apie gydymą, kurio trukmė priklausys nuo nustatytos ligos priežasties. Jei įtariama, kad yra įgimta kepenų ir tulžies latakų liga, labai svarbu kuo anksčiau (iki 1,5 mėn. amžiaus) nustatyti jos priežastis, prireikus - chirurginiu būdu šalinti sutrikimus, nes pavėlavus galimas sunkus ir nepraeinantis kepenų pažeidimas. Nenustačius įgimtų kepenų pažeidimų, tiesioginė naujagimio hiperbilirubinemija gydoma vaistais.
Motinos Pienas
Motinos pienas (MP) - vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį.
Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis, tačiau pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8 -12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės).
Pirmas 2-5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis.
Jei naujagimis gimė per anksti, jei gimusiam naujagimiui nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir išmoks žįsti arba kol jo būklė nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia - pro skrandžio zondą. Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl neretai MP reikia papildyti.
Kartais kyla sunkumų žindant naujagimį, kurio liežuvio pasaitėlis yra trumpas. Naujagimis krūtį apžioja ne visai taisyklingai, todėl pažeidžiami speneliai, jie įtrūksta, tampa skausmingi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į veido žandikaulio chirurgus, kurie pakirps liežuvio pasaitėlį ir atlaisvins liežuvį.
Naujagimių Gaivinimas
Prieš naujagimiui gimstant placenta tiekia deguonį ir maisto medžiagas į naujagimio kraują bei pašalina iš jo anglies dvideginį. Naujagimiui gimus, deguonį į kraują tiekia ir anglies dvideginį iš jo pašalina plaučiai. Pirmą kartą naujagimiui įkvėpus ir perspaudus jo virkštelę, dujų apykaita prasideda plaučiuose. Dauguma naujagimių šį etapą pereina sklandžiai, be pagalbos.
Kai kuriems naujagimiams reikia padėti palaikyti atvirus kvėpavimo takus, kvėpuoti, užtikrinti kraujotaką, t.y. gimdymo komplikacijų (skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga; vaisiaus dangalų infekcija; blogo kvapo ar vaisiaus vandenys su mekonijumi; motinai skirta narkotinių medikamentų 4 val. Jiems dažna įgimta infekcija.
Kiekvienas tolesnis gaivinimo veiksmas atliekamas vertinant naujagimio būklę kas 30 sek. Gaivinimas gali būti nutrauktas, jei širdis nepradeda plakti daugiau kaip po 10 min. Po gaivinimo, jei prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos arba krūtinės ląstos paspaudimų bei medikamentų, naujagimio būklė gali išlikti labai sunki.
Naujagimis nepradedamas gaivinti, jei jis gimsta mažesnio kaip 22 savaičių gestacinio amžiaus arba jis sveria mažiau kaip 500 g, nes tokie naujagimiai neturi galimybės išgyventi dėl plaučių ir kitų organų nebrandumo.
Retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai naujagimį gaivinti prireikia išvykus iš ligoninės (namuose, viešose vietose). Nepadėkite ragelio. Įpūtimus darykite burna į burną 30 sek. Apimkite naujagimio burną lūpomis ir įpūskite į jo plaučius tiek oro, kiek jo yra Jūsų burnoje. Po 30 sek. Spauskite apatinį krūtinkaulio trečdalį (1 pav.), įspauskite vieną trečdalį krūtinės ląstos. Kas 45-60 sek.
Anemija Naujagimiams
Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma.
Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai.
Mažakraujystės Požymiai
Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija. kurios metu naujagimiui per 3-4 val. ○ atidėtas virkštelės perspaudimas t.y. Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn.
Naujagimių Apnėja
Naujagimių apnėja - kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. - išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. - neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija). Išnešiotiems naujagimiams - apnėja yra reta, tačiau ji visada yra patologinis simptomas. Gali būti infekcijos, sunkios asfiksijos , kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto , motinos vartotų narkotikų depresijos klinikine išraiška.
Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis maždaug 25%. Apnėjos atvejų dažnėja , mažėjant naujagimio gestaciniam amžiui. Tai susiję su morfologiniu, anatominiu ir funkciniu neišnešioto naujagimio kvėpavimo centro smegenyse, kvėpavimo ir kitų organų bei sistemų nebrandumu.
Kuo daugiau neišnešiotas naujagimis, tuo dažniau pasireiškia apnėja: 7% -10 % gimusiems 34-35 sav., 14 % - 32-33 sav., 50 % - 30-31 sav. , 85-100% - < 28 sav.
Apnėjos Gydymas Ir Profilaktika
Įvykus apnėjai, naujagimiui reikia teikti skubią pagalbą. Naujagimiams, gimusiems po 28 nėštumo savaitės, apnėja paprastai praeina maždaug 37 postkoncepcinio amžiaus savaitę. Naujagimiams , gimusiems iki 28 savaičių, apnėja dažnai tęsiasi ilgiau.
Profilaktika: Galvos ir kaklo padėties kontrolė: vengti per didelio kaklo lenkimo arba ištiesimo, dėl kurio sumažėja viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas. Rekomenduojama kontroliuoti ir išlaikyti nosies landų praeinamumą, naujagimio be reikalo neliesti, t. y. Paguldykite nuogą naujagimį, paprastai tik su sauskelnėmis, ant savo nuogos krūtinės tokiu būdu, kad mažylio ausytė priglustų prie jūsų krūtinės ties širdimi. Užklokite antklode. Laikykite jį kniūbsčią vertikalioje padėtyje, tarsi vaikelis gulėtų kengūros sterblėje.
Hipoksija Ir Asfiksija
Tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas.
Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį.
Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma. Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną.
Gydomasis Kūno Temperatūros Mažinimas
Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas.
Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė.
Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus.
Visuotinis Naujagimių Tikrinimas
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atkreipia dėmesį, kad sveikatos būklės profilaktika ir prevencija yra raktas į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą, tad reguliarus sveikatos tikrinimas yra mažiausiai ką galime padaryti dėl savęs ir artimųjų.
Lietuvoje visuotinis naujagimių tikrinimas vykdomas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centre nuo 1975 metų. Visi Lietuvoje gimę naujagimiai (3-5-ą dieną po gimimo iš kulniuko paimant kraujo ant specialios tyrimo kortelės) šiuo metu tikrinami dėl 12 įgimtų retų ligų. Šių ligų atveju yra sukurtas specifinis gydymas, kuris turi būti pradėtas per pirmąsias gyvenimo savaites, nes negydant pasireiškia protinės raidos ir fizinio vystymosi atsilikimas ar net mirtis. Per metus dar iki pasireiškiant klinikiniams simptomams diagnozuojama apie 6-12 gydomų retųjų ligų ir tokiam pat skaičiui pacientų skiriamas specifinis gydymas.
Paveldimos Ligos
Visuotinio naujagimių tikrinimo metu tikrinamos ligos yra paveldimos. Įprastai abu tėvai yra sveiki ligos nešiotojai, t. y. turi tik po vieną ligą lemiantį pakitusį geną. Jeigu pakitusį geną vaikas gauna iš abiejų tėvų, jis gimsta sirgdamas įgimta reta liga (ĮRL). Kiekvieno nėštumo metu (abiem tėvams esant ligos nešiotojams) yra 25 proc. tikimybė susilaukti sveiko vaiko, kuris nebus ligos nešiotojas, 50 proc. tikimybė, kad vaikas bus sveikas ligos nešiotojas ir 25 proc. tikimybė susilaukti ĮRL sergančio vaiko.
Dr. Jurgita Songailienė pabrėžia, kad visuotinis naujagimių tikrinimas - tai visuomenės sveikatos apsaugos programos kryptis, siekianti diagnozuoti retas ligas anksti - iki klinikinių požymių pasireiškimo, kurių ankstyva diagnostika ir gydymas užkirstų kelią ligos progresavimui ar sumažintų anksti pasireiškiančias komplikacijas bei mirštamumą.
Reta liga - tai liga, kuria serga mažiau nei 5 iš 10 000 gyventojų. Šios ligos labai įvairios: jos gali pažeisti bet kurį žmogaus organą ar organizmo sistemą, dažnas daugiasistemis pažeidimas. Šių ligų požymiai įprastai yra nepastebimi ar neatpažįstami iš karto po gimimo, tačiau negydoma liga gali sukelti žalą sveikatai jau po kelių savaičių ar mėnesių ir netgi lemti staigią kūdikio mirtį.
Medikai Ir Tėvai
Gydytoja pasakoja, jog visuotinis naujagimių tikrinimas - laisvanoriška programa: „Jeigu tėvai nesutinka tikrinti savo vaikų, turi pasirašyti atsisakymo formą, kurią pasirašydami patvirtina, kad susipažino su visomis galimomis pasekmėmis, jei naujagimis sirgs, nes liga nebuvo diagnozuota ir gydymas nebuvo pradėtas. Deja, kasmet tokių atsisakymų sulaukiame dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kai kurie tėvai nežino, jog ir sveikiems tėvams gali gimti paveldima liga sergantis kūdikis. Dalis išreiškia nepasitikėjimą, įvardija, jog nesupranta, kas bus daroma ir kodėl. Svarbu pabrėžti, jog visuotinis naujagimių tikrinimas - nėra genų tyrimai, nors ir nustatomi genetiškai paveldimi susirgimai. Tai biocheminiai tyrimai, tokie, kokius, paėmus kraują, atlieka diagnozuojant įvairias kitas ligas. Vienintelė liga, dėl kurios tiriant naujagimius yra tikrinamas su liga susijęs genas, yra spinalinė raumenų atrofija.“
Visos į visuotinį naujagimių tikrinimo ligų sąrašą įtrauktos ligos priklauso retųjų ligų grupei, tačiau tarp jų yra ir dažnesnių, ir retesnių ligų, pvz., fenilketonurija: dažnis Europoje 1 iš 10 tūkst., Lietuvoje - 1 iš 8000 gimusiųjų, įgimta hipotirozė: dažnis Europoje 1 iš 4 tūkst., Lietuvoje 1 iš 4,5 tūkst., o galaktozemija yra retesnė, jos dažnis Europoje ir Lietuvoje 1 iš 40 tūkst. gimusiųjų.
Iš aštuonių nuo 2023 metų sausio mėn. naujai pradėtų tikrinti ligų dažniausias yra riebalų rūgščių oksidacijos sutrikimas - vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stoka (pasaulyje nuo 1 iš 5 tūkst. iki 1 iš 14 tūkst. gimusiųjų) ir cistinė fibrozė, kurios dažnis Europoje yra nuo 1 iš 3000 iki 1 iš 6000 gimusiųjų. Lietuvoje tikslaus šių ligų dažnio dar nežinome, tam reikia laiko: mažiausiai 1 ar 2 metų visuotinio naujagimių tikrinimo duomenų analizės.
Cistinė Fibrozė
VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytojas vaikų pulmonologas Paulius Kalibatas sako, jog visuotinė naujagimių patikra leidžia labai anksti nustatyti cistinę fibrozę, kol dar nėra jokių organizmo sistemų pažeidimų. Cistinė fibrozė tai liga, kai yra sutrikusi vandens ir druskos apykaita per įvairių sekretą gaminančių ląstelių sieneles.
Iki visuotinės naujagimių patikros pradžios dėl cistinės fibrozės ši liga būdavo diagnozuojama pagal simptomus: kai nustatomas mekoninis žarnų nepraeinamumas, pastebėjus gausias riebias išmatas, labai sūrų prakaitą, dažnas kvėpavimo takų infekcijas, esant prastam svorio augimui ar kitus nespecifinius simptomus. Mekoninis žarnų nepraeinamumas pasireiškia gana anksti, o kiti simptomai yra visiškai nespecifiniai, dėl to liga dažnai būdavo nustatoma jau pažengusi, išsivysčius negrįžtamiems pokyčiams organizme.
Diagnostika Ir Gydymas
Skirtingi vaikai serga skirtingai - vieniems liga pasireiškia anksti, kitiems - virš 18 metų amžiaus. Gydymas taip pat skirtingas - atkosėjimo palengvinimas, siekiant pagerinti maistinių medžiagų pasisavinimą skiriami virškinimo fermentai, kasdienė kvėpavimo mankšta, kai kuriems reikia specifinės dietos, antibiotikų ir kitų priemonių.
Medicininės genetikos centro gydytoja genetikė Evelina Dagytė aiškina, kaip cistinė fibrozė diagnozuojama: „Visuotinio naujagimių tikrinimo metu sauso kraujo mėginyje yra tiriamas imunoreaktyvus tripsinogenas, kurį gamina kasa. Kai nustatomos aukštos jo koncentracijos, įtariama cistinė fibrozė. Tačiau padidėjęs imunoreaktyvus tripsinogenas dar nereiškia, kad yra liga, nes jo padidėjimą lemia ir gretutinės naujagimių ligos (pavyzdžiui, įgimta širdies liga) arba apsunkintas gimdymas. Gavę rezultatą tėvus informuojame, kad reikalinga gydytojo pulmonologo konsultacija, kurios metu naujagimis siunčiamas genetiniam ištyrimui dėl dažniausių cistinę fibrozę lemiančių genų mutacijų“.
Ankstyva ligos diagnostika ir laiku paskirtas gydymas leidžia žmogui užtikrinti visavertį gyvenimą, nes dar nėra jokių negrįžtamų pokyčių organizme ir taip ilgiau išsaugoma gera gyvenimo kokybė.
Gydytoja genetikė E. Dagytė atkreipia dėmesį, kad galimybė nustatyti cistinę fibrozę lemiantį geną tėvams suteikia daugiau žinių ir galimybių planuoti šeimą: „Kai anksti išaiškinama vaiko liga, nustatoma tėvų nešiotojų būklė, galima vertinti riziką susilaukti kito sergančio vaiko“.
| Liga | Dažnis Europoje | Dažnis Lietuvoje |
|---|---|---|
| Fenilketonurija | 1 iš 10 000 | 1 iš 8000 |
| Įgimta hipotirozė | 1 iš 4000 | 1 iš 4500 |
| Galaktozemija | 1 iš 40 000 | 1 iš 40 000 |
| Vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stoka | 1 iš 5000 - 14 000 | Nežinomas |
| Cistinė fibrozė | 1 iš 3000 - 6000 | Nežinomas |
žymės: #Naujagimiui
Panašus:
- Genetiniai tyrimai nėštumo metu: ką reikia žinoti būsimiems tėvams?
- Genetiniai tyrimai 12 nėštumo savaitę: kada juos atlikti ir kodėl tai svarbu jūsų kūdikiui
- Genetiniai Tyrimai Kūdikiams Lietuvoje: Naujausios Inovacijos ir Svarbiausios Galimybės
- Neįtikėtino grožio vaikiškos dainelės tekstai, kuriuos pamils kiekvienas mažylis!
- Vinco Dabravolskio Gyvenimo Paslaptys ir Jo Įtaka Lietuvos Istorijai