Straipsnyje aptariami įvairūs Lietuvos istorijos įvykiai ir asmenybės, susijusios su partizanų judėjimu bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Čia pateikiama informacija apie partizanų kovas, represijas ir asmenų, prisidėjusių prie Lietuvos laisvės, likimus.
Partizanų Kovos ir Aukos
Petras Danasas-Tyrulis gimė 1902 m. Šiaulių apskrities Meškuičių valsčiaus Gibaičių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Prisikėlimo apygardos Audros būrio, priklausiusio Atžalyno, Lietuvos Žaliajai, nuo 1950 m. - Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinėms, partizanas. Nuo 1952 m. - Audros būrio vadas. Žuvo 1953 m. kovo 23 d.
Juozas Stanėnas-Aukštaitis gimė 1922 m. Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiaus Makniūnalaukės kaime. Partizanas nuo 1945 m. 1945-1946 m. - Vytauto apygardos Lokio rinktinės Karijoto-Min-gailos kuopos partizanas, 1946-1948 m. - Lokio rinktinės Kadugio kuopos partizanas, 1949 m. - Laisvės kuopos vadas, 1950-1951 m. - Kadugio kuopos vado pavaduotojas. Žuvo 1951 m. kovo 22 d.
Vladas Mišeikis-Tarzanas gimė 1925 m. Eržvilko valsčiaus Būtai-čių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1946 m. Priklausė Kęstučio apygardai. Žuvo 1951 m. kovo 19 d.
Juozas Kirsnys, Liudviko-Varna, Raudonikis, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Šermukšnio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 21d. prie Nausodės k., Raguvos vls. Palaidotas Kirmėlių k.
Karinės Čekistų Operacijos
1951 m. kovo 19 d. Švenčionėlių r. Kiauneliškio geležinkelio stoties ir Pagaigalės k. apylinkėse, Labanoro girioje MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu buvo aptiktos 2 partizanų žeminės. Susišaudymo metu žuvo Rytų Lietuvos partizanų srities ir Vytauto apygardos štabo viršininkas, apygardos laikraščio „Aukštaičių kova“ redaktorius Vytautas Valentinas Pakštas-Vaidotas, srities štabo adjutantas ir apygardos štabo viršininko pavaduotojas Steponas Satkevičius-Gintvytis, štabo Visuomeninio skyriaus viršininkas Antanas Bulka-Dainius ir Organizacinio skyriaus viršininkas Jurgis Trinkūnas-Dagius, Liūto rinktinės Bazalto rajono vadas Stasys Juodis-Čižikas, Dūdelė, rajono štabo viršininkas Balys Graužinis-Uosis, Vilkas, Organizacinio skyriaus viršininkas Steponas Jakučionis-Aušra, Lokio rinktinės Laisvės kuopos būrio vadas Juozas Kušeliauskas-Putinas, partizanė Stasė Daškevičiūtė-Žiedas ir V. Žuvusiųjų palaikai buvo užkasti Švenčionių r. Rašios ežero paraistyje. 1990 m. perkelti ir palaidoti naujose Utenos m.
Asmenybės
Vytautas Valentinas Pakštas gimė 1922 m. vasario 14 d. Rokiškio aps. Obelių vls. Vabolių k. Mikolo Pakšto ir Genovaitės Žąsinaitės-Pakštienės šeimoje. Nuo 1942 m. rudens Lietuvos laisvės armijos (LLA) narys Utenos apylinkėse. Nuo 1944 m. rudens mokytojavo Utenos „Saulės“ gimnazijoje - mokė lotynų kalbos. 1945 m. birželio 15 d. Utenos aps. Utenos vls. Biliakiemio k. vykusiame partizanų vadų pasitarime įkūrus Šarūno rinktinę, V. V. Pakštas buvo paskirtas jos štabo viršininku. Tų pačių metų gruodžio 1 d., žuvus rinktinės vadui Vladui Mikulėnui-Lubinui, perėmė rinktinės vado pareigas. Nuo 1946 m. gruodžio iki 1947 m. rugpjūčio mėn. vadovavo Vytauto apygardos Liūto rinktinei. Vėliau ėjo Vytauto apygardos Organizacinio skyriaus viršininko pareigas, o 1947 m. balandžio 30 d. apygardos štabo įsakymu Nr.
J. Jurgaitį 1945 metų kovo 23 dieną Jiezno stribai paėmė iš mokyklos. NKVD būstinėje žiauriai kankino, nukankinę jo kūną nakčia užkasė Bijomino darže. J. Jurgaitis turėjo karininko laipsnį, dirbo pasienio policijoje. Turėjo galimybę pasitraukti į Vakarus, bet jis teigė, kad „nieko gyvenime blogo nepadariau”, ir pasiliko Lietuvoje. Dirbo švietimo skyriaus inspektoriumi ir Jiezno progimnazijoje. Su šeima gyveno Nemaniūnų bažnytkaimyje.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos steigėjas ir redaktorius buvo kun. Arvydas Žygas. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ - žodžiai, kurių prasmė šiandien nėra iki galo suvokta. Jie reiškia daugiau negu sudėta į kelis šimtus sunkiai įskaitomų senoviškos rašomosios mašinėlės mašinraščio puslapių arba į 10 gražiai suredaguotų ir išleistų tomų.
Kun. Arvydo Žygio įžvalgos apie LKB Kronikos reikšmę buvo rašytos prieš daugiau nei 20 metų, netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo ir ruošiantis LKB Kronikos dvidešimtmečiui. Be abejo, nuo šiol bus daug rašoma, analizuojama ir diskutuojama dėl šio istorinio laikotarpio, kurį vadiname Lietuvos pavasariu, naujuoju tautiniu Atgimimu. Bus vertinama Lietuvos Katalikų Bažnyčios įtaka jam, pogrindžio literatūros poveikis išsaugant tautinį identitetą. Atsiras fundamentinių istorijos studijų, kuriose bus teigiama, kad „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ buvo partizanų pasipriešinimo tęsinys, „Aušros“ laikotarpis XX amžiuje.
LKB Kronikos Reikšmė
Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius 2012 m. Seime minint Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos (1972-1988) leidybos pradžios 40-metį kalbėjo: "Aplink Kroniką buvo susibūrę tie, kurių nebuvo galima kuo nors suvilioti ar išgąsdinti. Turėdami fizinį prigimties trapumą, jie buvo stiprūs savo dvasia. Štai ir atsakymas, ko reikia siekiant prikelti Lietuvą - reikia žmonių, kurie būtų nusiteikę panašiai, kaip Kronikos bendradarbiai".
Vienas pagrindinių jos leidėjų, dabartinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sako, kad labiau nei bet ko kito sovietai bijojo tiesos, nes visa sovietinė sistema buvo pastatyta ant melo pamatų. Todėl neatsitiktinai kurį laiką pagrindinė KGB Lietuvos skyriaus užduotis buvo neutralizuoti LKB leidybą.
Sigitas Tamkevičius pasakoja, kad mintis leisti „Kroniką“ pribrendo per kelerius metus. Tuo metu (1972 metais - red. past.) lageriuose kalėjo keli kunigai, nuteisti už vaikų katechizaciją. Kunigų seminarija buvo „suvesta“ į minimumą, per metus buvo leidžiama priimti tik penkis kandidatus. Taigi jauni aktyvesni kunigai pradėjo svarstyti, ką būtų galima padaryti, nes padėtis darėsi vis sunkesnė. Pamažu subrendo mintis, kad reikia rinkti faktus. O jei dar pasisektų, kad tie faktai pasiektų laisvą pasaulį, būtų visai gerai.
Informacijos Rinkimas
Pagrindiniai informacijos rinkėjai buvo trys žmonių grupės: aktyvūs kunigai, aktyvios seselės vienuolės ir aktyvūs pasauliečiai katalikai. Tuo metu Lietuvoje buvo susikūręs ir gana išplitęs Eucharistijos bičiulių sąjūdis. Taigi šie žmonės ir buvo pagrindiniai informacijos rinkėjai. O tie, kurie buvome arčiau „Kronikos“, jeigu tik sužinodavome kokį faktą, bandydavome jį pasigauti.
LKB Kronikos Pasirodymas
Lygiai prieš 10 metų, t. y. 1972 m. kovo 19 d. pasirodė pirmasis "LKB Kronikos" numeris. Tai buvo labai kuklus leidinėlis, nutaręs informuoti Tėvynę ir pasaulį apie Lietuvos tikinčiųjų diskriminaciją ir pastangas išsikovoti religinės laisvės minimumą.
1976 m. Dr. J. parašė, kad šiemet kovo 19 sukanka lygiai ketveri metai, kai pasirodė "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika". 1975-jų pabaigoje Vakarus pasiekė dvidešimtasis jos numeris. Tenka pabrėžti šio nepaprasto leidinio reikšmę, atsižvelgiant į ypatingas, didelių aukų reikalaujančias leidimo sąlygas, kuriomis kronika iki šiol išsilaikė, o ypač dėl jos didžiulio poveikio kovojančiai Lietuvai ir plačiojo pasaulio visuomenei.
Kazys Bradūnas ir LKB Kronika
Žymusis lietuvių poetas Kazys Bradūnas, gyvendamas išeivijoje Amerikoje, daug savo eilėraščių skyrė okupuotos tėvynės tematikai, ilgesingai atsiliepdamas į jos vargus ir kančias. Tarp kitų temų ciklą savo eilių paskyrė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ ir joje minimiems įvykiams pažymėti. Šiemet kovo 19 dieną sukanka 45 metai, kai pradėjo eiti „LKB kronika“, davusi pradžią net keletui pogrindžio leidinių. Šiai sukakčiai paminėti ir skiriame K. Tomis dienomis saugumiečiai areštavo rinkusią parašus senutę ir, iš jos atėmę apie 2000 parašų, kumščiuodami įstūmė į mašiną ir nusivežė į saugumą... Vėliau ji savo artimiesiems rodė dideles mėlynes ant rankų (LKB kronika... 1 d.
Žymūs Žemaičiai
Šiame skyriuje pateikiama informacija apie žymius žemaičius, gimusių sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais.
Sausis
- Donatas Lukoševičius - Lietuvos dailininkas skulptorius (g. 1935 m. sausio 1 d.).
- Stasys Štikelis - Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius (g. 1930 m. sausio 4 d., m. 1999 m.).
- Kazimieras Gailevičius - Mokytojas, šachmatininkas, sporto organizatorius (g. 1935 m. sausio 5 d.).
- Algirdas Žebrauskas - Architektas, politikas, visuomenės, kultūros veikėjas (g. 1955 m. sausio 5 d.).
- Feliksas Ereminas - Kunigas (g. 1890 m. sausio 7 d., m. 1962 m.).
- Alfridas Bulkauskas - Choro dirigentas (g. 1955 m. sausio 9 d., m. 2009 m.).
- Zenta Irena Tenisonaitė-Hellemans - Poetė, vertėja (g. 1925 m. sausio 10 d., m. 2000 m.).
- Antanas Jonušas - (g. 1925 m. sausio 11 d.).
- Antanas Baranauskas - Vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas (g. 1835 m. sausio 17 d., m. 1902 m.).
- Daiva Vaitkevičiūtė - Žurnalistė, rašytoja, prozininkė (g. 1970 m. sausio 18 d.).
- Aleksandras Vasiliauskas - Lietuvos matematikas, ekonomistas (g. 1940 m. sausio 25 d.).
- Salomėja Pranaitienė - Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė (g. 1955 m. sausio 25 d.).
- Aušra Garnienė - Žurnalistė (g. 1975 m. sausio 30 d.).
- Vincas Steponavičius - „Žemaitijos keliai“ generalinis direktorius (g. 1945 m. sausio 30 d.).
Vasaris
- Julius Gravrogkas (Graurogkas) - Mechanikas-inžinierius, profesorius (g. 1885 m. vasario 5 d.).
- Antanas Kakanauskas - Rašytojas, žurnalistas (g. 1955 m. vasario 9 d.).
- Ona Galdikienė - Mokslininkė chemikė, prof., habil. gamtos m. dr. (g. 1925 m. vasario 11 d.).
- Kęstutis Rapalavičius - Menininkas, tapytojas (g. 1955 m. vasario 13 d.).
- Bronislovas Grombčevskis - Žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas (g. 1855 m. vasario 15 d.).
- Alfonsas Paukštys - Smuikininkas (g. 1915 m. vasario 20 d.).
- Rima Balanaškienė-Viliutė - (g. 1965 m. vasario 21 d.).
- Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas - LLA vadas (g. 1915 m. vasario 24 d., m. 1946 m.).
- Vilma Magylienė - Vykdo savanorystę Afrikoje (g. 1970 m. vasario 24 d.).
- Mindaugas Stasiulis - Laidų ir renginių vedėjas (g. 1980 m. vasario 25 d.).
Kovas
- Jadvyga Bulauskienė - Tautodailininkė (g. kovo 1 d.).
- Zenonas Jaška - Inžinierius hidrotechnikas, tremtinys (g. 1930 m. kovo 2 d.).
- Zofija Tautkevičiūtė - Gydytoja (g. 1925 m. kovo 3 d.).
- Adolfas Gedvilas - Tautodailininkas (g. 1935 m. kovo 6 d.).
- Vygantas Paulauskas - Stiklo dailininkas, skulptorius (g. 1960 m. kovo 8 d.).
- Jonas Pleškys (Jonas Plaskus) - Žemaitis jūrininkas (g. 1935 m. kovo 10 d.).
- Gabrielius Narutavičius (Gabriel Narutowicz) - Pirmasis Lenkijos prezidentas (g. kovo 17 d.).
- Petras Mitkus - Kunigas (g. 1925 m. kovo 27 d.).
- Alfredas Maželis - Gydytojas (g. 1955 m. kovo 29 d., m. 2021 m.).
Balandis
- Jonas Mikulskis - Gydytojas, visuomenės veikėjas, filatelistas (g. 1885 m. balandžio 3 d., m. 1959 m.).
- Julius Čepėnas - Scenografas (g. 1925 m. balandžio 12 d.).
- Vladas Žulkus - Akademikas, prof. habil. dr., archeologas (g. 1955 m. balandžio 16 d.).
- Adomas Butrimas - Meno istorikas, archeologas (g. 1955 m. balandžio 16 d.).
- Vytautas Tamoliūnas - Dailininkas, fotografas (g. 1955 m. balandžio 17 d., m. 2009 m.).
- Daina Butkienė-Pruckutė - Sportinių šokių šokėja, trenerė (g. 1965 m. balandžio 17 d.).
- Arvydas Stasiulis - Profesorius, dr., sporto mokslininkas (g. 1960 m. balandžio 23 d.).
- Petras Gintalas - Lietuvos skulptorius, medalininkas (g. 1945 m. balandžio 23 d.).
Gegužė
- Stanislovas Žilevičius - Lietuvių kariljonininkas, pedagogas (g. 1950 m. gegužės 7 d.).
- Kęstutis Švėgždavičius - Istorikas, muziejininkas, lektorius (g. 1955 m. gegužės 9 d., m. 2013 m.).
- Antanas Krausas - Pedagogas, vegetarizmo propaguotojas (g. 1905 m. gegužės 10 d., m. 1970 m.).
- Odilija Rudzevičienė - Vaikų ligų gydytoja, gydytoja alergologė (g. 1965 m. gegužės 14 d.).
- Ineta Stasiulytė - Teatro bei kino aktorė, laidų vedėja, šokėja (g. 1980 m. gegužės 17 d.).
- Dalia Brenciūtė - Lietuvių aktorė (g. 1955 m. gegužės 23 d.).
- Daiva Jakavickienė - VĮ „Oro Navigacija" vyresnioji skrydžių vadovė (g. 1975 m. gegužės 23 d.).
Birželis
- Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) - Rašytoja (g. 1845 m. birželio 4 d., m. 1921 m.).
- Vytautas Paulauskas - Lietuvos matematikas (g. 1910 m. birželio 7 d., m. 1991 m.).
- Jonas Juška - Kalbininkas (g. 1815 m. birželio 8 d.).
- Liuda Lėverienė - Pedagogė, Žemaitės dramos teatro aktorė (g. 1935 m. birželio 9 d.).
- Danielius Praspaliauskis - Muzikantas, kompozitorius (g. 1970 m. birželio 10 d.).
- Adolfas Daugėla - Kunigas (g. 1815 m. birželio 10 d., m. 1893 m.).
- Jadvyga Šilinaitė-Medžiaušienė - Ilgametė bibliotekininkė (g. 1925 m. birželio 11 d., m. 2016 m.).
- Irena Peleckienė - Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorė (g. 1955 m. birželio 11 d.).
- Emilija Žarytė-Milevičienė - Poetė (g. 1930 m. birželio 14 d., m. 2004 m.).
- Stasė Semenavičienė (Bružaitė) - Pedagogė, publicistė, fotografė (g. 1930 m. birželio 22 d.).
- Alfredas Algirdas Jonušas - Juvelyras (g. 1940 m. birželio 23 d.).
- Remigijus Baltramėjūnas - Mokslininkas fizikas (g. 1945 m. birželio 27 d.).
- Erika Zulanienė - Žurnalistė (g. 1935 m. birželio 30 d.).
Ona Šimaitė
Ona Šimaitė gimė 1894 m. sausio mėn. 6 (18) d. Akmenėje, tuometinėje Mažeikių apskrityje, bežemių Kazio ir Onos (Daujotaitės) Šimų šeimoje. Nepriteklių spaudžiami tėvai persikelia į Rygą, tėvas pradeda dirbti vagonų fabrike. Aštuonerių į Rygą išvyko ir Onutė su mama. Ona Šimaitė lankė pradžios mokyklą Rygoje prie lenkų katalikų vienuolių bažnyčios, vėliau baigė gimnaziją. Pirmojo pasaulinio karo metais visa šeima atsidūrė Rusijoje.
1922 m. O. Šimaitė grįžo į Lietuvą, Kauną. Kurį laiką mokytojavo Kauno žydų pradžios mokykloje. 1924 metais įstojo į Kauno universitetą studijuoti humanitarinių mokslų. 1922-1937 metais (su neilgomis pertraukomis) dirbo vertėja Sovietų Sąjungos atstovybėje, vertė kai kuriuos straipsnius iš Lietuvos spaudos į rusų kalbą. Ji aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, rinko lėšas politiniams kaliniams šelpti.
1937 metais Ona pradėjo bibliotekininkės kelią. Dirbo Kaune žinomoje Balošerio bibliotekoje, ,,Lietuvos vaikų“ draugijos skaitykloje-bibliotekoje, dar po metų - Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekoje. 1940 m. sausio mėnesį kartu su savo kitomis kolegėmis ji perkeliama į Vilniaus universiteto biblioteką. Rudenį paskiriama Senų spaudinių skyriaus vedėja, o po mėnesio - į bibliotekos sekretorės pareigas.
Prasidėjus karui, Ona Šimaitė tęsė darbą Vilniaus universiteto bibliotekoje: 1941 m. rugpjūčio mėn. 1 d. ji skiriama skyriaus vedėja, 1942 m. balandžio 1 d. - vyr. bibliotekininke, nuo spalio 1 d. užima bibliografės etatą. Oną Šimaitę iki širdies gelmių sukrečia prasidėjęs karas, nacių okupacija, žmonių žudynės, kultūrinių vertybių naikinimas.
Ona - geto ryšininkė, atnešanti ir išnešanti laiškus, išsirūpinanti nelegalius pasus, slepianti pabėgusius, ieškanti slapstymo vietų žydų vaikams, rizikuojanti gyvybe ir nešanti į getą ginklus ir šaudmenis. Visus pinigus, gaunamus už darbą bibliotekoje, ji leisdavo produktams, kuriuos nešdavo ir perduodavo žydams.
1944 metų pavasarį kažkas įskundė O. Šimaitę slepiant dešimtmetę žydaitę savo bute. Balandžio 28 dieną ji suimama darbe, universiteto bibliotekoje. Tą pačią dieną buvo suimta ir sesers dukra Aldona Stasionytė. Vokiečių okupacinė valdžia O. Šimaitę nuteisė mirties bausme. Vilniaus universiteto profesorių ir tarnautojų surinktomis lėšomis pareigūnai buvo papirkti ir mirties bausmė pakeista koncentracijos stovykla.
Po sunkaus vagonų iškrovimo darbo, trukusio truputį daugiau nei keturis mėnesius, ją, sunkiai sergančią, 1944 m. rugsėjo 10 d. išvaduoja Sąjungininkų armija. Onos sveikata atsistato labai sunkiai. Pradžioje ji gyvena Rhone, vėliau išvyksta į Paryžių, kurį laiką dirba skalbykloje, paskui siuvykloje siuva lėles, pagaliau įsidarbina bibliotekininke, Prancūzijos valdžia paskiria nedidelę pensiją.
1953 m. gruodžio mėnesį Ona Šimaitė atvyksta į Izraelį. Naujojoje respublikoje žmonės ją sutinka su ypatingu džiaugsmu ir pagarba, gėlėmis ir plojimais. Izraelio Vyriausybė jai skiria pensiją, tačiau O. Šimaitė nėra laiminga - kultūrinio gyvenimo sąlygos čia prastesnės nei jos svajonių mieste Paryžiuje. 1956 m. Ona sugrįžta į Paryžių, kur gyvena iki mirties. 1965 metais priversta persikelti į rusų senelių prieglaudą Paryžiaus Cormeilles priemiestyje, kuriuose 1970 m. sausio mėn. 17 dieną, po pietų, miršta po širdies priepuolio.
Žydų tauta nepamiršo Onos Šimaitės žygdarbių, atliktų holokausto metais. Vienai iš pirmųjų lietuvių Onai Šimaitei 1966 m. kovo 15 dieną suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas. Apdovanojimą Izraelio ambasadoje Paryžiuje 1967 m. lapkričio 30 d. O. Neužmiršta Ona Šimaitė ir Lietuvoje - 2002 balandžio 22-os dienos Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Vinco Krėvės: Netikėti faktai apie legendinį lietuvių rašytoją ir jo gyvenimą
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Pirmasis mėnuo po gimdymo: būtini patarimai kiekvienai naujai mamai
- Lengvi ir skanūs receptai vaikams – paprasta paruošti, mylimi valgiai