Vincas Krėvė-Mickevičius gimė 1882 m. spalio 19 d. Subartonyse, Merkinės valsčiuje, Alytaus apskrityje, Rusijos imperijoje. Mirė 1954 m. liepos 7 d. Marple gyvenvietėje netoli Filadelfijos, ištiktas širdies smūgio. 1992 m. spalio 19 d. V. Krėvės palaikai perlaidoti Subartonyse.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
V. Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją, vėliau - Merkinės mokykloje. Pasimokęs privačiai Vilniuje, Peterburge išlaikė 4 gimnazijos klasių egzaminus ir 1898 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, bet po dviejų metų buvo pašalintas dėl pašaukimo stokos. Greičiausia buvo įskųstas, nes daug skaitė, domėjosi istorija, kultūros, socialinio gyvenimo ir moralės klausimais.
1904 m. Kazanės I-oje gimnazijoje gavo brandos atestatą ir tais pačiais metais pradėjo studijas Kijevo universiteto Filologijos-filosofijos skyriuje, studijavo slavistiką. 1905 m. universitetas buvo uždarytas, V. Krėvė studijavo Kijeve, Lvove, Vienoje. 1908 m. baigė Lvovo universitetą filosofijos daktaro laipsniu, išlaikė valstybinius egzaminus Kijevo universitete, pelnė aukso medalį už darbą „Indoeuropiečių protėvynė“, buvo pakviestas ruoštis profesūrai.
Pedagoginė ir visuomeninė veikla
1909 m. išvyko į Užkaukazę. Baku miesto realinėje mokykloje dėstė rusų kalbą ir literatūrą, skaitė paskaitas apie budizmą. Vasaromis parvykdavo į tėviškę rinkti liaudies dainų ir padavimų. 1911 m. prisidėjo prie Baku liaudies universiteto steigimo. Pirmojo pasaulinio karo metais aktyviai veikė Baku socialistų revoliucionierių (eserų) partijoje, redagavo jos laikraštį „Znamia truda“. 1917-1918 m. buvo Baku miesto tarybos narys.
1920 m. gegužės mėn. su žmona ir šešiamete dukra grįžęs iš Baku, įsikūrė Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje sekretoriumi. 1922 m. paskirtas Lietuvos universiteto ordinariniu profesoriumi, organizavo Slavų literatūros ir kalbų katedrą. 1925-1937 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Įsteigė ir 1920-1923 m. redagavo literatūrinį žurnalą „Skaitymai“.
1924 m. V. Krėvės iniciatyva įsteigtas savaitinis žurnalas „Lietuvis“. Redagavo tęstinius leidinius: 1924-1931 m. - „Tauta ir žodis“, 1930-1931 m. - „Gaisai“, 1930-1940 m. - „Darbai ir dienos“, 1930-1935 m. - „Mūsų tautosaka“, 1940 m. - „Dienovidis“ ir kt. Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų bei Lietuvių rašytojų draugijų veikloje. Pastarajai vadovavo 1938-1940 m. Rinko liaudies kūrybą, ją publikavo, vadovavo VDU tautosakos komisijai.
Politinė veikla
Aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Organizavo Klaipėdos sukilimą, prijungiant Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, važiavo į Vokietiją, su kariuomenės vadu Hansu von Sektu Berlyne derėjosi dėl ginklų ir šaudmenų įsigijimo. Draugavo su Antanu Smetona, Juozu Tumu ir Augustinu Valdemaru. 1922-1924 m. (dvi kadencijas) buvo renkamas Lietuvos šaulių sąjungos (Lietuvių šaulių sąjungos) pirmininku. Vienas iš Tautininkų sąjungos ir partijos programos kūrėjų.
1940 m. bolševikams užėmus valdžią Lietuvoje, birželio mėn. „Liaudies vyriausybėje“, prisiekęs l.e. Prezidento pareigas A. Merkiui, buvo paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju ir užsienio reikalų ministru, vėliau ėjo Ministro pirmininko pareigas. Tačiau po 1940 m. liepos 1-osios nakties derybų su Sovietų komisaru V. 1940 m. rugpjūčio mėn., perkėlus Humanitarinių mokslų fakultetą iš Kauno į Vilnių, tapo Vilniaus universiteto profesoriumi. 1940 m. spalio 1 d. Liaudies švietimo komisariato paskirtas Lituanistikos instituto direktoriumi.
Emigracija ir paskutiniai gyvenimo metai
1944 m. liepos mėn., vengdamas bolševikų represijų, su šeima pasitraukė į Austriją. DP (perkeltųjų asmenų) Glasenbacho stovykloje įkūrė lietuvių gimnaziją, buvo jos direktorius. Redagavo žurnalą „Į Tėvynę“. 1947 m. balandžio mėn. persikėlė į Ameriką, apsigyveno Filadelfijoje, Pensilvanijos universitete dėstė rusų, lenkų, lietuvių kalbas bei lietuvių literatūrą.
Kūryba
Nuo 1909 m. kūrinius spausdino lietuvių kalba. Vincas Krėvė kūrė labai įvairiais žanrais. Derino realistinį pasaulio vaizdą su romantine dvasia (pavyzdžiui, apsakymas „Skerdžius“), jungė tradicinius lietuvių tautosakos motyvus su Rytų egzotika, rašė istorinius veikalus.
Šalia kūrinių: „Šarūnas“ (1911 m.) „Žentas“ (1922 m.), „Skirgaila“ (rusų k., 1922 m.), „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ (1912 m.), „Raganius“ (1939 m.), apsakymų rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ (1922 m.), parengė tautosakos rinkinius: „Dainavos krašto liaudies dainos“ (1924 m.), „Sparnuočiai liaudies padavimuose“ (1933 m.), „Patarlės ir priežodžiai“ (3 t., 1934-1937 m.) ir kt. Buvo išleisti V. Krėvės „Raštai“ (10 t., 1921-1930 m.). Nuo 1907 m. iki gyvenimo pabaigos rašė Biblijos motyvais pagrįstą kūrinį „Dangaus ir žemės sūnūs“.
Svarbiausi kūriniai:
- „Šarūnas“ (1911)
- „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ (1912)
- „Skirgaila“ (1922)
- „Žentas“ (1922)
- „Šiaudinėj pastogėj“ (1922)
- „Dainavos krašto liaudies dainos“ (1924)
- „Likimo keliais“ (1926-1929)
- „Rytų pasakos“ (1930)
- „Sparnuočiai liaudies padavimuose“ (1933)
- „Mindaugo mirtis“ (1935)
- „Patarlės ir priežodžiai“ (1934-1937)
- „Raganius“ (1939)
- „Dangaus ir žemės sūnūs“ (1949-1961)
Atminimo įamžinimas
1966 m. Subartonių kaime įkurtas rašytojo memorialinis muziejus. Prie sodybos stovi seno ąžuolo kamienas, kuriame liaudies meistro Ipolito Užkurnio išskaptuotas V. 1967 m. ant rašytojo namo Žaliakalnyje (Vydūno al. 1978 m. ant namo Kauno senamiestyje (Vilniaus g.
1988 m. spalio 24 d. Lietuvos SSR Mokslų akademijos prezidiumas sugrąžino akademiko vardą. 1989 m. Merkinės vidurinei mokyklai suteiktas V. Krėvės vardas. 1994 m. prie mokyklos pastatytas paminklas. 1989 m. vienas iš prospektų Dainavos mikrorajone pavadintas jo vardu. 1992 m. prie namo Vilniuje, Tauro g. 10, atidengta paminklinė lenta čia gyvenusiems rašytojams, tarp jų ir V. Krėvei (skulpt.
1997 m. bute Vilniuje, Tauro g. 10-1, kuriame nuo 1940 m. iki 1944 m. gyveno V. Krėvė, atidarytas memorialinis muziejus. Čia pastatytas rašytojo biustas (skulpt. 1997 m. gruodžio 18 d. minint rašytojo 115-ąsias gimimo metines, Lietuvos Masačusetso valstija įsteigė Vinco Krėvės literatūrinę premiją. 2002 m. VDU Humanitarinių mokslų fakultete (Donelaičio g.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1966 | Subartonių kaime įkurtas rašytojo memorialinis muziejus |
| 1967 | Ant rašytojo namo Žaliakalnyje atidengta atminimo lenta |
| 1989 | Merkinės vidurinei mokyklai suteiktas V. Krėvės vardas |
| 1994 | Prie mokyklos pastatytas paminklas |
| 1997 | Bute Vilniuje, Tauro g. 10-1, atidarytas memorialinis muziejus |
žymės: #Gime
Panašus:
- Vinco Dabravolskio Gyvenimo Paslaptys ir Jo Įtaka Lietuvos Istorijai
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Vaikiško megztinio mezgimo schema: lengvai numegzkite jaukų megztinį savo vaikui
- Ratas maudynėms kūdikiui: ar saugu ir patogu?