Tik ką gimęs kūdikėlis yra be galo pažeidžiamas ir atviras įvairiausioms infekcijoms. Daugelis moterų domisi savo ir savo vaikelio sveikata dar nėštumo metu. Ar visada moteris žino, kad gali kuo nors užkrėsti įsčiose augantį vaikelį? Įgimtos naujagimių infekcijos gali būti bakterinės ir nebakterinės.
Įgimtos Infekcijos Naujagimiams
Esant kai kurioms įgimtoms infekcijoms, naujagimystės laikotarpiu nepasireiškia jokių infekcijos požymių. „Atmesti infekuotumą“ - dažniausia užduotis neonatologijoje. Gimimo procesas yra stresas naujagimiui, kuris gali sukelti tiek klinikinių simptomų atsiradimą, tiek išprovokuoti uždegiminius kraujo pokyčius. Nėra tiesioginių rodiklių, kurie iš karto mums padėtų nustatyti, kad vaikelis gimė sergantis infekcija.
Tik įvertinę mamos rizikos veiksnius (karščiavimą gimdymo metu, priešlaikinį gimdymą, ilgą bevandenį periodą), klinikinius požymius (kurie dažnai yra nespecifiniai, būna iš karto keliose organų sistemose), laboratorinių tyrimų duomenis bei bakteriologinių pasėlių rezultatus, galime nustatyti, kad naujagimis gimė sergantis kokia nors infekcija. Galbūt vaikučiai išleidžiami namo iš gimdymo stacionarų net nežinant, kad jie turi įgimtų infekcijų.
Ankstyvasis ir Vėlyvasis Naujagimių Sepsis
Ankstyvasis naujagimių sepsis pasireiškia per pirmąsias tris paras po gimimo. Dažniausi šios ligos sukėlėjai yra B gupės β hemolizinis streptokokas, žarnyno lazdelė, listerija, hemofilus. Vėlyvasis naujagimių sepsis pasireiškia vėliau nei po trijų parų (dažniausiai antrą-trečią gyvenimo savaitę), kada naujagimis dažniausiai jau būna namuose.
Vėlyvajam sepsiui dažniau būdingi nervų sistemos, sąnarių pažeidimai. Dažniausiai požymius pastebi mama, ir vėl jie yra nespecifiniai: naujagimis gali tapti apatiškas, atsisakyti žįsti krūtį, atpylinėti arba atvirkščiai - tapti dirglus, neramus. Jam gali pakilti temperatūra, pasikeisti odos spalva - pamėlti arba labai pagelsti, atsirasti įvairių bėrimų, vangiai augti svoris.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, kad vidutiniškai 8,7 proc. Negydomas ankstyvasis naujagimių sepsis gali sukelti naujagimio mirtį. Mokslinės literatūros duomenimis, mirštamumas nuo ankstyvojo naujagimių sepsio tarp išnešiotų naujagimių svyruoja nuo 2 iki 8 proc., o tarp neišnešiotų naujagimių - nuo 25 iki 30 proc. Kartu esantis meningitas mirštamumą dar labiau padidina. Persirgus naujagimiui meningitu, gali likti ilgalaikė negalia apie 30 proc.
Ką Turi Žinoti ir Pastebėti Mama?
Kalbama apie odos pūlinukus. Dažniausias bėrimas naujagimiams, kuris labiausiai neramina mamas, yra vadinamoji toksinė naujagimio eritema. Šie balti bėrimo elementai, kurie panašūs į pūlinukus, aplink apsupti raudonu žiedeliu yra pereinamoji naujagimio būklė, kuri naujagimiui visai nekenksminga.
Gydymas
Ar gimęs su infekcija vaikelis yra pasmerktas ilgam gydymui? Jei pasėlyje iš kraujo arba smegenų skysčio auga bakterijos, naujagimio gydymas antibiotikais dažniausiai užtrunka 10-21 dieną. Jei kraujo pasėlyje bakterijos neauga, gali pakakti ir 7 parų gydymo. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl tik gydytojas, įvertinęs klinikinius simptomus bei laboratorinių tyrimų duomenis, gali nuspręsti, kiek laiko reikės gydyti naujagimį.
Visi naujagimiai, sergantys įgimta ar įgyta infekcija, yra gydomi stacionare. Jiems antibiotikai skiriami į veną, dozuojant pagal svorį ir išnešiotumo amžių.
Prevencija
Būsimoji mama arba planuojanti pastoti moteris turėtų laikytis asmens higienos taisyklių, grūdinti savo organizmą, kruopščiai gydytis visas infekcijas, kuriomis ji susirgo (tikrintis dantis, gydyti šlapimo takų infekcijas), pastojusi reguliariai lankytis moterų konsultacijoje, kad ją nuolat galėtų stebėti ginekologas. Kiekvienai nėščiai moteriai 35-37 nėštumo savaitę turėtų būti paimtas pasėlis iš makšties apatinio trečdalio ir išangės dėl B grupės β hemolizinio streptokoko nešiojimo. Aplinka, kurioje mes gyvename, nėra sterili, joje gyvena bakterijos.
Serologinis Konfliktas (Rh Imunizacija)
Serologinis konfliktas (Rh imunizacija) - tai toks reiškinys, kai motinos raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai neturi Rh antigeno, ir jos organizme gaminasi antikūnai, naikinantys gimdoje esančio vaisiaus eritrocitus, turinčius Rh antigeną.
Ligos Priežastys
Pagrindinė serologinio konflikto priežastis yra motinos ir vaisiaus eritrocitų rezus faktoriaus netapatumas: motinos eritrocitai neturi Rh antigeno, todėl motinos kraujo grupė yra Rh (-); vaisiaus eritrocitai turi Rh antigeną, todėl vaisiaus kraujo grupė yra Rh (+). Statistikos duomenimis, 10-13 proc. santuokų vyro kraujas yra Rh (+), o moters - Rh (-). Tačiau Rh imunizacija ir nėštumo komplikacijos konstatuojamos tik 0,7 proc. šių šeimų.
Priežastys, kodėl ne visada įvyksta serologinis konfliktas, gali būti tokios:
- vaisiaus eritrocitai turi Rh antigeną;
- nėštumo ir gimdymo metu vaisiaus eritrocitų, turinčių Rh antigeną, nepateko į motinos kraujotaką ir neimunizavo jos organizmo;
- motinos organizmas yra imunologiškai tolerantiškas Rh faktoriaus antigenus turintiems vaisiaus eritrocitams.
Tikimybė, kad Rh (-) moters naujagimis iš pirmojo nėštumo sirgs kraujo liga, yra nedidelė, jei po kiekvieno nėštumo ir gimdymo, į raumenis bus suleista profilaktinė anti-D(Rh) gamaglobulino dozė. To neatlikus, kiekvieno kito nėštumo metu rizika ir pavojus naujagimio būklei didėja, ir jis gali sirgti įvairaus sunkumo hemolizine naujagimių liga.
Simptomai
- Motinos Rh (-), vaisiaus - Rh (+)
- Gausesnis kraujavimas gimdant
- Vaisiaus mažakraujystė
- Vaisiaus deguonies badas
- Vaisiaus vandenė
- Naujagimio vangumas
- Sutrikusi psichinė ir motorinė naujagimio raida
Ligos Eiga
Esant Rh izoimunizacijai, nėščioji neturinti jokių specifinių skundų. Ji gali dažniau nei kitos nėščiosios skųstis silpnumu, mieguistumu, jai gali trūkti oro. Trečdalis visų tokių nėščiųjų serga mažakraujyste, o trečdalį atvejų komplikuoja nėščiųjų hipertenzija, dažniau pasitaikanti toms moterims, kurių vaisius labiau pažeistas.
Imunizuotoms nėščiosioms dažnesni persileidimai, priešlaikiniai gimdymai, gimdydamos jos dažniau gausiai kraujuoja. Labiausiai nuo Rh izoimunizacijos nukenčia vaisius: jam vystosi hemolizinė liga. Dėl nuolatos ardomų eritrocitų jo kraujyje, vystosi sunkaus laipsnio vaisiaus mažakraujystė ir bendroji vaisiaus vandenė.
Suirus eritrocitams, atsipalaiduoja daug laisvo, nesujungto bilirubino, kuris, perėjęs iš kraujo į naujagimio smegenų ląsteles, sukelia jų nekrozę, negrįžtamai pažeidžia galvos smegenų pamato branduolius ir požievines smegenų struktūras, - atsiranda vadinamoji branduolinė gelta. Todėl tokiems naujagimiams atsiranda neurologinių simptomų, atsilieka jų psichomotorinė raida, pasireiškia cerebralinis paralyžius, kurtumas.
Dėl organizmo intoksikacijos bilirubinu, atsiranda skeleto raumenų tonuso sumažėjimas, naujagimis būna vangus ir nustoja čiulpti, kartais sustoja kvėpavimas, būna nekvėpavimo (apnėjos) epizodai. Psichomotorinio vystymosi defektų gali likti visam gyvenimui (tai priklauso nuo hemolizinės ligos sunkumo): jei bilirubino kiekis kraujyje buvo pasiekęs kritines ribas, vaikui augant gali išryškėti kurtumas aukštiems tonams, sutrikti psichinė ir motorinė raida. Kai hemolizinė liga yra lengva ar vidutinio sunkumo, prognozė yra gera.
Komplikacijos
- Dėl Rh konflikto vaisiui vystosi mažakraujystė ir bendroji vaisiaus vandenė.
- Vaisius gali žūti gimdoje ir gimti negyvas.
- Jei vaisius lieka gyvas, jam vystosi gelta ir hemolizinė naujagimių liga.
- Rh izoimunizuotoms moterims dažniau pasitaiko savaiminiai persileidimai, priešlaikiniai gimdymai, nėščiųjų hipertenzinės būklės, gausus kraujavimas gimdymo metu.
Tyrimai
- Atliekamas motinos ir tėvo kraujo tyrimas grupėms ir Rh faktoriams nustatyti.
- Jeigu kraujyje pirmo tyrimo metu buvo aptikti antirezus antikūnai, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- ultragarsinis vaisiaus tyrimas (nustatomas pagausėjęs gemalinių vandenų kiekis, placentos išplonėjimas, padidėjusios vaisiaus kepenys, blužnis, širdis, randamas susikaupęs skystis pilvaplėvės, širdiplėvės ertmėse, vaisiaus paodžio paburkimas, dvigubas vaisiaus galvutės kontūras);
- gemalinių vandenų spektrofotometrija, kordocentezė (šiais tyrimo metodais įvertinama vaisiaus būklė gimdoje).
Gydymas
Specifinių Rh izoimunizacijos gydymo priemonių nėra. Esant lengvai vaisiaus kraujo ligos formai, kas 2-3 savaites kartojamas gemalinių vandenų tyrimas; jei bilirubino koncentracija juose nedidėja, gimdymas numatomas laiku pagal terminą.
Esant vidutinio sunkumo vaisiaus kraujo ligos formai, gemalinių vandenų tyrimas kartojamas kas 7-10 dienos; jei bilirubino koncentracija juose didėja, atliekamas kraujo perpylimas vaisiui gimdoje, gimdymas planuojamas 34 nėštumo savaitę.
Esant sunkiai vaisiaus hemolizinei ligai, kraujo perpylimas vaisiui gimdoje kartojamas kas 7-14 dienos, gimdymas planuojamas 34 nėštumo savaitę, gimdyti rekomenduojama atliekant Cezario pjūvio operaciją.
Kraujo perpylimas vaisiui, esančiam gimdoje, paprastai atliekamas 22-32 nėštumo savaitę. Kraujo perpilama dviem būdais: į vaisiaus kraujotaką arba į vaisiaus pilvo ertmę. Ši procedūra labai sudėtinga, atliekama tik aukščiausios kvalifikacijos specialistų, tačiau kartais tai yra vienintelis būdas, galintis išgelbėti vaisiaus gyvybę.
Naujagimių kraujo ligos ir hiperbilirubinemijos gydymo metodai yra du: fototerapija (gydymas mėlynąja šviesa) ir pakaitinis kraujo perpylimas. Taikant fototerapiją, paviršinių odos kraujagyslių kraujyje esančios netirpios bilirubino molekulės sugeria mėlynąją šviesos spektro dalį ir virsta tirpiu vandenyje bilirubino izomeru, kuris pasišalina su tulžimi, o susidarę bilirubino oksidacijos produktai pasišalina iš naujagimio organizmo per inkstus su šlapimu. Naujagimiui, gydomam fototerapija, skiriamas papildomas skysčių kiekis.
Ar yra parodymai pakaitiniam naujagimio kraujo perpylimui, sprendžiama įvertinus bilirubino koncentraciją kraujyje, laboratorinių tyrimų rezultatus, naujagimio savijautą, komplikacijas. Naujagimiui kraujas perpilamas tik į kraujagysles ir niekada į pilvo ertmę.
Patarimai
Jei esate moteris ir jūsų Rh (-), po kiekvieno (!) nėštumo, reikia pasirūpinti, kad būtų atlikta imunoprofilaktika, kaskart pasibaigus nėštumui į raumenis suleidžiant 300 μg anti-D(Rh) gamaglobulino. Jis neleidžiamas tik vieninteliu atveju - po gimdymo, jei gimsta Rh (-) naujagimis.
Profilaktika
- Kraujo, kraujo preparatų transfuzijos mergaitėms ir moterims turi būti atliekamos tik tada, kai jos iš tiesų labai būtinos ir tik parinkus tos kraujo grupės ir to Rh (rezus) faktoriaus kraują.
- Rh (-) nėščiosioms privaloma 28 nėštumo savaitę į raumenis suleisti 300 μg anti-D(Rh) gamaglobulino ir tokią pat dozę po gimdymo (jei gimsta Rh(+) naujagimis) per 24-72 valandas.
- Taip pat po kiekvienos su nėštumu susijusios būklės (po savaiminio persileidimo, nėštumo nutraukimo (aborto), mikroadsorbcijos, nesivystančio nėštumo, negimdinio nėštumo, kraujo perpylimo vaisiui gimdoje).
- Labai alergiškoms moterims anti-D(Rh) gamaglobulinas leidžiamas kartu antihistamininiais vaistais.
žymės:
Panašus:
- Sužinokite Pagrindinius Naujagimio Geltos Požymius ir Efektyviausius Gydymo Būdų!
- Vaiko Priežiūra ir Auklėjimas: Atraskite Svarbiausius Privalumus ir Pavojus!
- Ankstyvieji nėštumo požymiai – svarbiausi simptomai, kuriuos turite atpažinti dabar!
- Raguvos Lopšelis-Darželis: Viskas, Ką Turite Žinoti Apie Aukščiausio Lygio Vaikų Priežiūrą
- Helovininis Vaikiškas Makiažas: Kūrybiškos Idėjos ir Lengvi Patarimai Nepamirštamam Šventės Įvaizdžiui!