Gabija Grušaitė (g. 1987 m. sausio 26 d. Vilniuje) - viena ryškiausių naujojo tūkstantmečio balsų Lietuvoje. Ji - lietuvių rašytoja, išleidusi tris romanus, kurie sulaukė didelio dėmesio ir įvertinimo.
Studijos ir gyvenimas užsienyje
2005-2006 m. G. Grušaitė studijavo Vilniaus universitete istoriją ir antropologiją, tačiau studijų nebaigė. Vėliau, 2006-2009 m., ji studijavo Londono universiteto Goldsmithso koledže socialines medijas ir antropologiją. Po studijų, 2010-2017 m., gyveno Malaizijoje, Penango saloje, kur buvo viena iš nepriklausomo meno centro Hin Bus Depot steigėjų ir dalyvavo socialiniuose bei meno projektuose.
Kūryba
Visiems autorės romanams būdinga egzistencinės patirtys, tapatumo paieškos globaliame pasaulyje. Savo tekstais autorė kalba apie dabartį ir savo kartos jausenas bei būsenas toje dabartyje.
Romanas „Neišsipildymas“ (2010, 2020)
Pirmasis G. Grušaitės romanas „Neišsipildymas“ pasirodė 2010 m. Pagrindinės veikėjos - emigrantės Rugilė ir Ugnė - įsimyli, keliauja po užsienį, patirdamos pavydo, atšalimo ir kitokių jausmų. Romane keliami tapatybės, lytiškumo klausimai, gilinamasi į vienatvę, bendrystę, kintančias atvirumo sau ir pasauliui būsenas. Tą patirtį daugiausiai ir siekiama perteikti pirmajame jos romane Neišsipildymas (2010), tačiau sykiu juo kalbama visos kartos vardu - „sovietinių tūkstantmečio vaikų“, pirmųjų, kurie po priespaudos metų galėjo mėgautis Vakarų kultūros teikiama laisve.
Autorė teigia, kad rengdama antrąjį leidimą apsisprendė teksto neliesti ir palikti jį tokį netobulą, koks yra. Ji norėjo palikti tekstą nuogesnį, brutalesnį, per dialogus labiau atskleisti pasaulį aplink Rugilę. Pradžioje galvojau, kad norėtųsi kalbos nėrinius nuimti ir palikti tekstą nuogesnį, brutalesnį, per dialogus labiau atskleisti pasaulį aplink Rugilę, bet pradėjau galvoti, kad būtent tie nėriniai ir yra lyg instagramo filtras, kuriuo jauna moteris pasakoja savo egzistencinį siaubą, bet nori išlaikyti kažkokį trapumą, grožį, tad pasirodė, kad būtent jie ir susieja visą istoriją į vienį.
Romanas „Stasys Šaltoka: Vieneri metai“ (2017, 2019)
Antrasis romanas „Stasys Šaltoka: Vieneri metai“ (2017, 2019) atspindi kartos požiūrį į gyvenimą, jausenas. Vėliau G. Grušaitė kelerius metus praleido Pietryčių Azijoje - dalyvavo socialiniuose ir meno projektuose, ir ši patirtis, panašu, paveikė jos antrąjį romaną - Stasys Šaltoka (2017). Tai istorija apie vidinę trisdešimtmečio transformaciją. Išaušus 29-ojo gimtadienio rytui, Stasys Šaltoka nubunda greta moters, kurios vardo nežino. Pajunta, kad trūksta veiksmo, taigi išvyksta į Pietryčių Aziją. Susitinka į save panašių žmonių - trisdešimtmečių ir panašaus amžiaus, kurie labai stengiasi gerai atrodyti instagrame, tačiau tikrovėje kankinasi dėl to, ką pagaliau jiems veikti gyvenime. Išbando įdomiausius dalykus, bet atsakymo taip ir nesuranda.
Šis romanas buvo išverstas į anglų („Cold East“) ir ukrainiečių kalbas. Angliškas vertimas 2018 m. buvo apdovanotas „Penang Monthly Book Prize“. Abu G. Grušaitės romanai buvo įtraukti į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktukus, o „Stasys Šaltoka“ - į Metų knygos rinkimų penketuką.
Romanas „Grybo sapnas“ (2023)
Fantastiniame romane „Grybo sapnas“ (2023) perteikiamas santykis su savimi, atveriami (pa)sąmonės srauto klodai ir paradoksai, motyvuotas kalbos taisyklių laužymas.
Apdovanojimai ir įvertinimas
Už romaną „Stasys Šaltoka“ autorė apdovanota Jurgos Ivanauskaitės premija. „Stasys Šaltoka: Vieneri metai“ pateko ir į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto renkamų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.
Požiūris į literatūrą ir kūrybą
G. Grušaitė teigia, kad kūryboje stengiasi kalbėti apie šiandieną ir jai patinka tam tikras literatūrinio nesaugumo jausmas. Man, kaip kūrėjai, laba svarbu nerašyti apie save - ir nė vienas mano kūrinys nėra autobiografiškas. Nors, kadangi esu jauna moteris, žmonėms norisi interpretuoti ir ieškoti manęs veikėjuose. Bet uždavinys, kurį sau išsikėliau, buvo parašyti knygą apie tai, ką aš matau kaip stebėtoja, kaip dalyvė. Antropolgijos studijos padarė tikrai didelę įtaką. „Grybo sapnas“ yra apie pasaulį, kurį aš matau. Man svarbus Vilnius, o dabar ir Pervalka, kur dažnai leidžiu laiką su savo pusiau lietuviška, pusiau malaizietiška šeima.
Ji taip pat pabrėžia knygos meno svarbą ir teigia, kad knygos jai patinka kaip daiktai, turintys savo istoriją ir sukeliančius tam tikrus jausmus. Man patinka knygos menas, popieriškumas, kokius jausmus sukelia ją atvertus, kokią istoriją pasakoja ne tik turinys, bet ir knyga kaip daiktas.
Naujas projektas „HumansApp“
Šiuo metu G. Grušaitė kartu su verslininku Justu Janausku kuria bendrauti skatinančią platformą „HumansApp“. Jei teisingai supratau, jūsų sukurta platforma „HumansApp“ - tai virtuali programa, skatinanti žmones bendrauti gyvai. Skamba kaip oksimoronas - viena kitai prieštaraujančių prasmių derinys. Negi reikia pasitelkti naująsias technologijas, kad paskatintume žmones daryti tai, ką jie ir taip darė tūkstančius metų?
Ši platforma suves tuos žmones, kurie nepažįsta vienas kito, gal net nėra vienas apie kitą girdėję, bet juos vienija noras dalytis savo patirtimi. Platformoje jau dabar galima susitikti su daug įvairių žmonių, menininkų, verslininkų, mokslininkų. Mūsų tikslas yra išplėsti šią paslaugą Europoje, o paskui - ir likusiame pasaulyje.
Asmeninis gyvenimas
Malaizijoje pragyvenusi septynerius metus, rašytoja grįžo į Lietuvą ir savo gyvenimą susiejo su verslininku Justu Janausku. Prieš pusmetį jiedu tapo vyru ir žmona. Gabija: Šis sprendimas buvo gera galimybė išsišnekėti, ko norime iš gyvenimo, kokios mūsų vertybės. Susikurti žaidimo taisykles, kaip toliau gyventi. Ir pats ritualas man labai gražus.
Šiuo metu rašytoja gyvena ir kuria Lietuvoje, tačiau dažnai keliauja ir dalyvauja įvairiuose kultūriniuose projektuose. Labai džiaugiuosi, kad turiu tą privilegiją kartais atsitraukti, nes galbūt kiti žmonės turi gyvenimo būdus, kurie reikalauja labai greito tempo. O man atrodo, kad labiausiai kūrybai reikia laiko - kas, manau, šiuolaikiniame pasaulyje yra didžiulė privilegija kartais turėti galimybę atsitraukti nuo gyvenimo tempo.
Bibliografija
- „Neišsipildymas“ (2010, 2020)
- „Stasys Šaltoka: Vieneri metai“ (2017, 2019)
- „Grybo sapnas“ (2023)
žymės:
Panašus:
- Gabija Vaitkavičiūtė: Įkvepianti Biografija, Kūrybos Šedevrai ir Nepamirštamas Gyvenimo Kelias
- Balys Sruoga: Nežinomi Faktai apie Jo Gyvenimą ir Kūrybą, Kurie Jus Nustebins!
- Vaikų Ūgio ir Svorio Lentelės: Kaip Jas Teisingai Naudoti ir Kodėl Tai Svarbu
- Moterys po motinystės atostogų: kaip padidinti pajamas, gauti išmokas ir pradėti individualią veiklą