2022 m. spalio mėn.
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
« Geg
	1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31

Balys Sruoga: Gyvenimas ir Kūryba

Paskelbta 2025-10-28 | admin

Balys Sruoga (1896-1947) - žymi XX a. asmenybė, kūrusi poeziją, kritiką, publicistiką, dramaturgiją, memuaristiką.

Ankstyvasis gyvenimas ir studijos

Balys Sruoga gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokų kaime, Biržų apskrityje, ūkininko šeimoje. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1914 m. B. Sruoga įstojo į Petrapilio Miškų institutą. Po metų perėjo į Petrapilio Universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. 1916 m. B. Sruoga perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros. Maskvoje B. Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių. 1918 m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą.

Kūrybinė ir visuomeninė veikla

Nuo 1912 m. pradėjo spausdinti savo kūrinius Aušrinėje, Rygos Naujienose, Lietuvos žiniose, Naujam Take, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale Vaivorykštė. Kurį laiką dirbo mokytoju Vilniuje. Persikėlęs į Kauną, dirbo Spaudos biure, Lietuvos dienraščio redakcijoje, rašė daug publicistinių straipsnių. B. Sruoga buvo vienas iš satyrinio Vilkolakio teatro organizatorių, rašė teatrui scenos veikalus. B. Sruoga įsitraukė ir į politinę veiklą: kandidatavo Santaros grupėje rinkimuose į seimą, dalyvavo Šaulių sąjungos, Meno kūrėjų draugijos, Žurnalistų sąjungos veikloje.

1921 m. B. Sruoga išvyko į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924 m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, B. Sruoga dėstė Kauno universitete Humanitarinių Mokslų fakultete rusų literatūrą, pasaulinio teatro kursą, įsteigė teatro Seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos studiją. Nuo 1930 m. B. Sruoga pasireiškė kaip dramų kūrėjas. Greta universitetinio darbo B. Sruoga skelbė spaudoje daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių. 1939 m. Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus į Vilnių, B. Sruoga tęsė universitetinį darbą. Sovietų okupacijos metu, dalyvavo pogrindžio spaudoje.

Štuthofo koncentracijos stovykla ir paskutiniai gyvenimo metai

1943 m. B. Sruoga buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Dancigo. 1945 m. jis grįžo į Lietuvą, kur vėl dėstė Vilniaus universitete. B. Sruoga mirė 1947 m. spalio 16 d. Vilniuje.

Balys Sruoga, ruošdamasis rašyti memuarus apie fašistinę koncentracijos stovyklą Štuthofe, pats yra nusakęs savo kūrybinio sumanymo pobūdį, sąmoningai pasirinktą pasakojimo toną: „Aš noriu parašyti eskizinius portretus apie stovyklą ir apie tą „Dievų mišką“ su užkankintais žmonių lavonais.“ Knyga parašyta taiklia ironijos forma ir su panieka blogio budeliams. Tai beveik koncentracijos stovyklos enciklopedija, kurioje atsispindi visa gama žmogaus jausmų ir darbų nuo blogiausių iki geriausių.

Algimanto Mackaus žodžiai, „Balio Sruogos vardas mūsų literatūroje reiškia plačią, šakotą asmenybę, nepasitenkinusią nusistovėjusia mūsų gyvenimo rutina, bet visada ieškojusią ir radusią naujos kūrybos plotus, naują žodį ir išraišką. […] Didžiausio mūsų literatūros novatoriaus epitetas priklauso ne Keturių vėjų žymiausiai figūrai, bet Baliui Sruogai. Literatūros novatorius jis buvo ne tik savo gyvenimo ir intelekto įtaka, bet ir savo kūryba[…] Didžiųjų rašytojų kūryba yra nepakartojama, nepakartojamas ir Balys Sruoga, kuris panašiai kaip Kristijonas Donelaitis ir Vincas Krėvė yra visuotinis rašytojas literatūros mastu“.

Literatūrologas Vytautas Kubilius apie B. Sruogos poeziją yra sakęs: „Poezija buvo pirmutinis, toli gražu nepilnas ir netobulas, didžiulio B. Sruogos talento pasireiškimas. Tačiau be šios patirties vargu ar būtų atsiradusi jo dramose skaidraus poetiškumo, lyrinio švelnumo ir graudesio atmosfera, sidabrinis frazės skambumas ir grakštumas, architektonikos melodingumas, ne tiek objektyviu stebėjimu, kiek poetine nuojauta atspėtas žmogaus vidinis grožis. Tai sudaro pačios brandžiausios B. Sruogos kūrybos dalies - dramaturgijos - nepakartojamą savitumą ir vertę.“

Gimtinė Baibokai

Rašytojas gimė ir augo Biržų krašte, Baibokų kaime. Baibokai nėra Sruogų tėvonija. Čia nuo senų laikų gyveno Šalčiai, kurie buvo bevaikiai. Balys nuo mažens pateko pas gimines Šalčius, kurie jį užaugino. Pranciškui mirus, Pranciškus paveldėjo jų ūkį ir kurį laiką ūkininkavo vienas, vėliau vedė Agotą Lamonaitę. Agotos ir Pranciškaus Sruogų šeimoje užaugo penki sūnūs. keturis išleido į mokslus.

Sodyba atiteko Aušros kolūkiui. Po Sibiro šeima iš pradžių grįžo į Šiaulius, o vėliau persikėlė į Baibokus. ir pragyveno joje iki mirties - 2004 metų. Pasak Salomėjos, Baibokų žemė vidutinė, didelė dalis trečios rūšies. Rašytojas Balys Sruoga dažniausiai lankydavosi namuose per šventes. bičiuliu rašytoju Vincu Krėve. Tačiau niekada ilgai neužsibūdavo.

Dabar sodyba atrodo jau kitaip nei Balio Sruogos vaikystės metais. pakeistas. stogas naujai apdengtas šiferiu. Pakeisti langai. Šalia trobos, palei vieškelį, buvo išsidėstę 11 įvairių pastatų. pirtis ir senasis šulinys, kastas maždaug prieš du šimtus metų. sudegę. malūno, stovėjusio kitoje kelio Vabalninkai - Biržai pusėje. siekė beveik devynis metrus. Vyrai pakėlę atsukdavo jį prieš vėją. Klėtis ir klėtelė beveik nepakitusios, apgadintos tik laiko ir apdengtos šiferiniais stogais.

B. Sruoga pirmiausia ir prisimenamas kaip „Dievų miško“ autorius. Ne ką geresnė padėtis ir B.Sruogos gimtinėje Baibokuose (Biržų r.), kur 1896 m. vasario 2 d. gimė būsimasis rašytojas. Šiaurės Lietuvoje išsidriekusioje B.Sruogos gimtinėje visiška ramybė ir tyla. dviejų galų namas, dvi klėtys, didžiulis sodas. žalčiai, o naktimis bliauna stirnos. Šimtamečių liepų drevėse peri pelėdos, jauniklius veda vanagai.

Šios sodybos neaplenkė karas ir trėmimai į Sibirą. suniokoti, nes sodyboje gyveno svetimi žmonės. brolio Aniolo vaikai suremontavo suniokotus namus. B. kultūros ministerija, mano močiutei Salomėjai sutikus, šiame name įrengė muziejų. seklyčios. Muziejus buvo gausiai lankomas, apie tai byloja svečių knyga. B. Sruogaitė teigia, kad sodyba dabar atrodo labai sunykusi. 60 metų. Kai nėra stogo, visas trobesys pūva.

Tai buvo prasmingo darbo pradžia - atstatyti rašytojo gimtinę. pradėtą darbą. B. esančius pastatus. Pakeitėme namo instaliaciją, keitėme supuvusias tvoras, pjovėme senus supuvusius medžius. moralinio pasitenkinimo, kai matau, kaip aplinkui viskas gražėja, tegul po truputį, bet į priekį! kurių kaminas turi duris (ten rūkydavo mėsą ir virdavo alų). Visa tai yra tautos istorija.

1956 m. Salomėja Sruogienė - Kaziliūnienė grįžo su šeima į Lietuvą, į savo namus. žmonės, kurie nebuvo palankiai nusiteikę šeimos sugrįžtuvėms. 1965 m. metinės. Sruoga ir Birutė Sruogaitė. Parodos atidaryme dalyvavusieji išgirdo ir paskutinius B. Aniolo sūnaus, VDU profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro, genetiko Aniolo Sruogos (1936-2016) žodžius. dalijosi autentiškais prisiminimais apie B. ar net visai nematytos unikalios B. Sruogos nuotraukos iš artimųjų archyvų.

Rugpjūčio 14 d., išaušus saulėtam Žolinės sekmadieniui, Baibokuose prasidėjo ilgai lauktas renginys. sakė I. Drevinskaitė-Žilinskienė, renginio pavadinimas simboliškas. Jis atsirado, perskaičius vieną B. Mano nuotaika puiki, ir į ateitį aš žiūriu labai ramiai. B. visus rašytojo giminaičius ir draugus. puoselėtojų, mokytojų, mokinių. Renginys prasidėjo paties B. Sruogos žodžiais. perskaitė keletą ištraukų iš autentiškų B. gyvenant pagal Vakarų individualizmo prioritetus, B. jos ribų. apsilankyti, skleisti žinią apie B. vietose. V. Valkiūnas linkėjo visiems užsikrėsti B. Biržų vicemerė Irutė Varzienė taip pat skatino suvokti vietos autentiškumo reikšmę. lituanistai, vesdami pamokas apie B. pavyksta čia realiai atvykti. O tai labai svarbu, nes visa Sruogų dvasia Baibokuose. tiek, kiek jis gyvas mumyse. I. Varzienė šviesiai ir gražiai prisiminė habil. dr. rūpinosi Baibokais, todėl šis susitikimas skirtas ir jo atminimui. ministerijai, padėkos raštus už B.

Renginio pirmoje dalyje „Balys Didysis“ perskaityti keturi pranešimai apie B. kūrybos sritis - memuarus, poeziją, dramaturgiją, laiškus, atsiminimus. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Lašaitė-Markevičienė pasidžiaugė, kad šią ypatingą dieną Baibokuose sklando ne tik Balio Didžiojo dvasia. norėjo tikėti, kad čia yra ir B. Sruogos gyvenimo ir kūrybos ištikimiausias tyrinėtojas habil. dr. Samulionis, kurio 80-ies metų jubiliejų minėsime taip pat jau labai greitai - lapkričio 24 d. N. Lašaitė-Markevičienė kalbėjo apie B. pirminių šaltinių - rankraščio ir dviejų mašinraščių - lyginimu. namuose-muziejuje, kuriuo remiantis atlikti beveik visi cenzūriniai taisymai, netirtas. Mirus A. nebeatsirado tyrėjo, kuriam šių dalykų ištyrimas būtų gyvybiškai svarbus. parodyta vis naujų autentiško teksto skyrių, dalių, fragmentų. Ji iki galo neišryškės, jei nebus surinkti visi autentiški gabaliukai.

Kūrybos bruožai ir atminimas

G. Bankauskaitė-Sereikienė perskaitė pranešimą „Maištingasis poetas B. Sruoga“. Modernus B. Sruoga - ir jausmo poetas. Pranešėja išryškino B. Daugirdaitei, paraleles. Eilėraščių atgarsiai jaučiami laiškuose. Pasak mokslininkės, „B. Sruogos lyrikoje tikrai nelengva atskirti autorių. pirmiausia viskas gimsta jame, tik po to ateina į eilėraštį“. Tarp B. abipusis ryšys: B. ieškojimų svarbą ir reikšmę. Būtent šis momentas per mažai akcentuojamas ir tiriamas. B. meno principas buvo originalumas, sąmoningai kūrė savąjį mitą. Šiuo aspektu B.

Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros profesorė dr. pratęsė ankstesnį pranešimą mintimis apie B. aiškindama, ką jai pačiai reiškia žodis Baibokai. aštroko humoro. Anot R. Pabarčienės, vienas charakteringiausių B. R. Pabarčienė aktualino dabar rečiau prisimenamas B. Sruogos humorą, jo specifiką, pateikė daug konkrečių pavyzdžių. tarsi įvairių komizmo formų enciklopedija. V. Sruogą per labai originalią rašytojui nutikusių ir jo iškrėstų pokštų ir nuotykių prizmę.

Renginio vedėja I. maldavosi visas Baibokų kaimas. Malūnas kada nors taip pat bus atstatytas. Baibokų malūnėlis toliau maltų jų mintis ir prasmingus darbus apie B. fotografijas „Baibokai - B. Sruogos gimtinė“. fotografijos ir tapybinį metodą, atsispindi gyvoji istorija. išlikę daiktai. pristatyta ne tik Vabalninke, bet ir kitose Biržų rajono bibliotekose, kultūros namuose. Taujanskienė pasidžiaugė, kad bibliotekoje saugoma retų eksponatų - B. Papasakojo, kad į bibliotekos fondus atkeliauja ir naujos medžiagos. minint rašytojo gimtadienį, padovanojo žurnalistas Algirdas Butkevičius.

Po rimtų ir žaismingų pokalbių, diskusijų renginio dalyviai turėjo ypatingą progą pabendrauti su B. artimaisiais, iš jų išgirsti, kuo sruogynė gyva dabar. Sruogynę atgaivino ne tik prapliupęs lietus, bet ir Biržų kultūros centro etnografinis ansamblis „Bočiai“. meilės istorijos gija atvėrė dar vieną unikalų B. Sruogos jaunystės puslapį. Prasiblaškius vėl subūrė visų labiausiai lauktas pokalbis su kino režisieriumi Algimantu Puipa.

Iš leidinio „Metmenys: jaunosios kartos kultūros žurnalas“, nr. Atspindžiai. Paveldo kolekcija.Lietuvių lyrikoje B. Sruoga įteisino nepastovią, nuolat besikeičiančią sąmonės tėkmę, iš kurios kilo laki, lengva pustonių, asociacijų, nutylėjimų ir melodingų pakartojimų struktūra, būdinga jaunųjų laikų moderniajai lyrikai.

žymės: #Gimimo