Kad ir kiek ligoninės personalas stengtųsi tėvams sudaryti kuo palankesnes sąlygas, vis dėlto ligoninės aplinka, jos dienotvarkė, taisyklės vargina.
Patarimai būnant ligoninėje
- Pasistenkite išmokti ir sužinoti kuo daugiau apie vaikučio būklę, medicinos įrangą, ligas, kurias diagnozavo.
- Nesivaržykite klausti, naujagimių skyriaus personalas tikrai pasidalys žiniomis ir patirtimi. Taip pat nebijokite prašyti prisiliesti, paglostyti vaikutį. Nelaukite, kol pasiūlys.
- Sveikinkitės ir kalbėkitės su kitais ankstukų tėvais.
- Kai keičia patalynę, padėkite slaugytojoms palaikydami savo kūdikį.
- Kai kloja paklodę, ištieskite rankas ant čiužinuko ir abiem rankomis pakelkite mažylį. Trunka trumpai, tačiau dažnai tai būna pirmas kartas neišnešiotų naujagimių skyriuje, kai tėvai gauna palaikyti savo kūdikį.
- Jei fotografuojate vaikutį, darykite tai be jokių blyksčių. Atidžiai parinkite tinkamą kampą, kad mažylio nuotrauka nebūtų fiziologiškai bauginanti. Kūdikis gali būti kiek užklotas, uždengtas mamos delnu. Kai kurie tėvai nufotografuoja savo vaiką šalia ko nors, pvz., mamos, tėčio rankos.
- Jei vaikučio sveikata pakankamai stabili, paklauskite medikų, ar galėtumėte padaryti mažylio delnų ir pėdų atspaudą.
- Nuolat plaunant rankas, greitai gali išsausėti oda, imti šerpetoti. Todėl nepagailėkite pinigų geram drėkinamajam rankų kremui.
- Būkite atviri kalbėdami su žmonėmis, ligoninės personalu. Šiuo metu natūralu, kad jums sunku susitaikyti ne tik su esama padėtimi, bet ir su savo emocine būkle.
- Kai vaikelio būklė stabilizuojasi ir jis perkeliamas iš intensyvios terapijos skyriaus, pasirūpinkite savais drabužėliais.
- Jeigu pavargote nuo lankytojų, nesijauskite kalti, pasakykite jiems.
- Kai jūsų kūdikis miega, tiesiog žiūrėkite į jį.
- Pasidarykite trumpą pertraukėlę.
- Jeigu žmonės klausia, ką jie gali dėl jūsų padaryti - pagaminti maisto! Su meile paruoštas maistas po ilgo buvimo ligoninėje padės atsigauti.
- Gauti išsamią informaciją apie prieinamus diagnostikos ir gydymo būdus bei procedūras, taip pat ir galimą jų riziką jums suprantamais žodžiais. Medicinos įrašai gali būti painūs, ypač žmonėms, neturintiems medicininio išsilavinimo.
- Gauti medicinos įrašus apie suteiktas medicinines paslaugas. Jei norite pasidaryti savo kūdikio medicininių įrašų kopiją, kreipkitės į kūdikį gydžiusios medicinos įstaigos padalinį, saugantį medicininę dokumentaciją. Tai gali būti mokama paslauga.
Neretais pirmosiomis dienomis ankstuką lanko tik tėtis, nes mama dar guli pooperacinėje palatoje. Jis pirmas pamato vaiką bei iš karto jam priskiriamas globėjo ir aprūpintojo vaidmuo. Tėvas tampa nepakeičiamu ryšininku tarp ligoninės ir namų. Ir mažai kas paklausia, o kaip jaučiasi jis? Kas jo galvoje ir jausmuose? Tiesa, jei vyras nepanikuoja, yra ramus, moterys ima nerimauti: ,,Kodėl jis nesinervina? Kur ašaros? Vaiko gimimas - didelių pokyčių pradžia kiekvienai šeimai. Niekas neplanuoja, kad natūrali eiga gali sutrikti ir jauni tėvai atsidurs rimtos krizės akivaizdoje. Maža to, situaciją apsunkina tai, kad iš pradžių nėra laiko ir erdvės savo jausmams, tėvų tarpusavio santykiams, nes kiekviena valanda, diena įkalinta kovojant už vaiko gyvybę. Čia vietos neranda netgi įprastas džiaugsmas susilaukus kūdikio.
Pasak psichoterapeutės, toks suspaustas laikas ir įvykio ypatinga svarba labai mobilizuoja žmonių vidinius resursus, įgalina šeimą susitelkti. Tačiau, kai krizė atitols, kai paaiškės, kad vaikelis gyvens, tada gali belstis atidėti jausmai - nerimas, baimė, kaltė ar abejonės dėl savo kūno defektyvumo. Kai kalbame apie porą - vyrą ir moterį - didelė psichologinė našta tenka vyrui. Juk moteriai visuomenė leidžia verkti, liūdėti, būti sutrikusiai, išsigandusiai, tuo tarpu vyras turi išlikti stiprus, palaikantis ir atlaikantis visus sunkumus bei emocijas. Būtent jam visuomenė išdidžiai įteikia pagrindinio guodėjo, ramintojo vaidmenį. Pats išgyvendamas dramą, turi tvirtai laikyti visus šeimos kampus, šiuo metu svarbiausiąjį - vilties. Net matydamas, kad situacija itin kritinė, turi rasti jėgų optimizmui, tikėti, jog viskas bus gerai, rasti žodžių, kurie nuramintų žmoną, padrąsintų, paguostų, neleistų jaunai mamai prisiimti kalčių, kurios viena paskui kitą vis konkuruodamos brausis į jos mintis. Tai nėra lengva. Tad kur vyras galėtų gauti paramos? Kam jis galėtų išsisakyti, išsipasakoti, išsiverkti? Juk natūralu, kad jį irgi gali apimti bejėgystė, kankinti kaltės jausmas - kažko nesužiūrėjo, nepastebėjo, nenumatė: „Galėjau aš pakabinti užuolaidas, galėjau pats nubėgti į parduotuvę, galėjau nevykti į komandiruotę“ ir t.
„Svarbu, kad mes, visuomenė, leistume patiriantiesiems traumas būti pažeistiems ir kreiptis pagalbos, - sako Aušra Kurienė, - o ne aklai tvirtintume: „Turi likti stiprus, nepalaužiamas.“ Svarbu ieškoti pagalbos, nebijoti kreiptis į ligoninėje dirbančius specialistus. Rasti paguodą, išsikalbėti galima ir su artimaisiais - galbūt tėvais, broliu, sese, draugu. Tačiau didžiausias stiprybės šaltinis yra pora vienas kitam: vyras - moteriai, moteris - vyrui. Jei jauna mama turi galimybę išsakyti savo baimes, tai labai svarbu, kad ji suprastų, jog vyrui gali būti toks pats poreikis - pasiguosti jai. Nuoširdžiai kalbėdamiesi jie gali vienas kitą gydyti. Abiem svarbu išgirsti iš partnerio, kad: „Aš nepykstu ant tavęs, mes abu nekalti, mes ištversime, išbūsime.“ Supratimas, palengvėjimas ateina tada, kai tėvai vienas kitą priima su visomis netobulybėmis, išgyvenimais bei baimėmis. Ką išgyvena vyrai, anksčiau laiko tapę tėčiais? Kartais moterims ima atrodyti, kad vyras pernelyg ramus. Negi jis nesijaudina? Ar jam visiškai nerūpi? Geležinė širdis?
Pasak psichoterapeutės, kiekvienas žmogus kritinę situaciją išgyvena skirtingai. Jei artimo žmogaus reakcija stebina ar kelia nerimą, reikia imti ir paklausti. Kito būdo išsiaiškinti nėra. įtarinėjimais ir nepasitikėjimu, kai ji, tarsi seklė, bando įminti, ką vyras jaučia, ką galvoja. Itin jautri ir šiuo metu pažeidžiama mama gali prisigalvoti nebūtų dalykų, modeliuoti vyro abejingumo situacijas, bandyti prisiminti ,,to“ įrodymus iš praeities įvykių. Tiesiog ji gali prisifantazuoti bei užauginti didžiulį įtarimų ir baimių burbulą, kuris ją sprogdins iš vidaus. Dažnai jauna mamytė neįsivaizduoja, kad tas vyro abejingumas, geležinis šarvas jam kainuoja didžiules pastangas. Galbūt jis yra nusprendęs apsaugoti ją, negąsdinti savo jausmais. Galbūt jis iš ligoninės skuba į sporto salę, kur visą pyktį, neviltį ir liūdesį išlieja kilnodamas svarmenis. Gal namo kieme skaldo stirtas malkų ar visą naktį sėdi žaisdamas kompiuterinius žaidimus, neleisdamas sau panerti į tamsius jausmus ir abejones. Kita vertus, gali būti ir taip, kad jis iš tikrųjų jaučiasi ramus, nes pasitiki medicina, neigia bet kokią abejonę, myli žmoną bei nuoširdžiai tiki, jog viskas klostysis sėkmingai. Ir būtent tai jam padeda nepalūžti. Vyro reakcijų gali būti visokių. Tačiau šioje situacijoje jis neturėtų tylėti, nes moteriai svarbu žinoti, kaip jaučiasi. Kalbėjimas - vaistas Nr.
Daugelis tėvų laukdami mažylio nesusimąsto, kad vienas svarbiausių dalykų ruošiantis vaiko atėjimui į šeimą yra poros gebėjimas tarpusavyje kalbėtis apie jausmus. Poros rūpinasi karjera, stato namus, planuoja, keliauja po pasaulį. Ir jausmų tema nėra tokia svarbi. Tačiau į pasaulį beldžiantis vaikui laukia nauji iššūkiai. Todėl būtina išmokti kalbėtis apie tai, ką partneriai jaučia. Jei laukimo metu pora nesikalbėjo, neatviravo, tai, ištikus krizei, turės įgyti naujų - vienas kito išklausymo ir vienas kitam išsakymo - įgūdžių. Ir būtent dabar, tarytum karo sąlygomis, teks išmokti kalbėtis. Daugelis žmonių didžiausias gyvenimo traumas atsimena kaip vienas prasmingiausių. Dėl jų atranda ne tik savo galias, tikrus draugus, bet ir naujas gyvenimo prasmes. Šis patyrimas ir ankstuko tėvus gali padėti užauginanti kaip darnią porą, tvirtą šeimą. Tačiau yra sąlyga - kalbėtis.
„Mano, kaip psichologės, vaistas Nr. 1 yra kalbėjimas, - sako A. Kurienė. - Jokios piliulės, nei nuo nerimo, nei nuo pykčio tikrai nepadės. Tėvo vaidmuo nenuginčijamai yra reikšmingas. Pabandykime įsivaizduoti, ką jaučia vyras inkubatoriuje pamatęs tokį bejėgį savo vaiką? turėtų aktyvuoti gynėjo, globėjo ir lizdo saugojimo instinktą, kaip: „Aš padarysiu viską, kad tave apsaugočiau, pasirūpinsiu, kad augtum stiprus, didelis, laimingas“ ir pan. Silpnučio naujagimio vaizdas vyrą gali priblokšti trapumu, bet kartu ir labai įjautrinti, įgalinti. Mes galime tik spėlioti, ką tėčiai jaučia ir prisiekia žiūrėdami į vaiką pro stiklą. Beje, ši situacija, kai iš pradžių prie kūdikio neleidžiama prisiliesti nė vienam iš tėvų, labai sulygina jų vaidmenis. Skirtingai, nei su išnešiotu kūdikiu, kai neretai mama įsijaučia į pagrindinės globėjos vaidmenį ir, apglėbusi naujagimį, tėvui teleidžia būti aptarnaujančiu ir aprūpinančiu pagalbininku. Su ankstuku situacija visiškai kita.
Kas vėliau, kai praeis metai? Juk mažyliui augant vis išlys tai vienas, tai kitas jo „netobulumas“. Matant mylimą vaiką šiek tiek kitokį, nuolat besivejantį bendraamžius, tėvų širdį vis įgels kaltės jausmas. Kaip jo, lyg ištikimo palydovo, nesinešioti su savimi. Juk kadaise įvyko tai, kas įvyko… Pasak psichologės Aušros Kurienės, mes neturime galimybės įsakinėti savo jausmams ir lyg mygtuko pagalba juos išjungti. Tačiau galime suprasti savo jausmus. Sakykime, jei tėvai jaučiasi kalti dėl to, kas atsitiko (tą dieną skrido lėktuvu, lėkė motociklu, aktyviai sportavo), ir jei gali susieti įvykį, po kurio prasidėjo išankstinis gimdymas, ta kaltė niekur nedings. Ji pasitaikius akimirkai vis dilgčios. Tarkime, vaikui dėl sveikatos būklės bus neleidžiama aktyviai sportuoti, jam taip greitai, kaip bendraamžiams, nepasiseks išspręsti uždavinio. Natūralu, kad sugrįš prisiminimai, „tai dėl to, kad tada nepaisėme gydytojų rekomendacijų, mes kalti“. Gal dėl to, o gal dėl tūkstančio priežasčių, kurių nežinome. Šiuo atveju tampa svarbu tai, ką su tais jausmais daryti?
Būtų gaila ir neteisinga, jei tėvai paskęstų kaltėje, graužtųsi, liūdėtų, neleistų sau džiaugtis tėvyste. Jausmams negalime įsakyti, tačiau galima pasimokyti, pasitelkti, kaip gyvenimo pavyzdį, kad tam tikrų poelgių pasekmės gali būti negrįžtamos. Kiekvienas iššūkis - savotiška dovana. Tai mus užaugina, subrandina. Taip nutinka ir ankstuko tėvams. Šiuolaikinė visuomenė išgyvena vertės krizę, kuri dažnai paremta pasiekimais ir išoriniais atributais, išorinio grožio ir daiktų kultu. Mažai žinome apie tai, kas mus iš tiesų daro laimingus. Labai daug tėvų gėdijasi savo sveikų, gražių ir protingų vaikų. Mamos piene visada bus reikiamas kiekis riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų ir mikroelementų. Gamta pasirūpino, kad nesvarbu, ar moteris nutukusi ar liesa, turi dideles ar mažas krūtis, žindydama tenkina visus kūdikio poreikius. Netgi teigiama, jog mamos mityba neturi didelės reikšmės pieno sudėčiai. Jau seniai įrodyta, kad žindyti krūtimi yra naudinga ir mamai - greičiau susitraukia gimda, o žiūrint į tolį, mažesnė rizika susirgti kiaušidžių, krūties vėžiu. Žindanti mama per parą turi gauti didesnį kalorijų kiekį nei iki nėštumo.
Per pirmuosius 6 žindymo mėnesius - 550 kcal, jeigu kūdikį žindo visiškai. Nereikia šių kalorijų baimintis. Pirmą pusmetį po gimdymo žindančių motinų kūno svoris sumažėja apie 0,5-1 kg per mėnesį. Vėliau svoris krinta lėčiau. Pirminis, iki nėštumo buvęs, svoris grįžta savaime. Tačiau laktacija gali ir nesukelti kūno svorio mažėjimo, jeigu motinos suvalgomas maistas užtikrina ir kartais viršija visos reikalingos energijos ir visų reikalingų maistinių medžiagų kiekį. Pasitaiko atvejų, kai žindymo metu svoris net padidėja. Taip nutinka, jeigu maitinanti mama dažnai ir daug užkandžiauja. Žindymas yra puiki proga sumažinti antsvorį, tačiau skubėti nereikia, nes moters organizmui po gimdymo reikia kelių mėnesių atsigauti ir gerai pieno gamybai užtikrinti. Jei netenkama greitai 2-2,5 kilogramo, gali pablogėti pieno gamyba.
Mitybos rekomendacijos žindymo metu
- Privalomas mitybos režimas. Kad ir koks nenuorama būtų kūdikėlis, kad ir kaip nebūtų laiko, būtina pasirūpinti savimi.
- Tinkamai pieno gamybai svarbūs yra skysčiai - patariama išgerti vandens ne mažiau 6 stiklinių per parą. Nėra įrodyta, kad kuo daugiau geriama, tuo daugiau pasigamina pieno. Vadovautis reikėtų troškulio principu - norisi ir gerti. Tačiau ne mažiau minėto kiekio.
- Nepiktnaudžiauti saldumynais. Reikėtų riboti ne tik juos, bet ir produktus, kuriuose yra daug cukraus. Jo pasitaiko per daug net rupaus malimo duonoje. Tinkama duona, jei 100 gramų yra ne daugiau, kaip 5 g cukraus.
- Neretai trokšdamos greičiau numesti svorio, moterys sugalvoja atsisakyti grūdinių produktų. Taip daryti negalima. Grūdai - tai angliavandeniai, kurie žindymo metu būtini.
Daržovės gali būti žalios, virtos, troškintos - kiekis neribojamas, - kiek mama nori, tiek gali valgyti. Svarbu, kad per savaitę būtų įvairių daržovių arba, kitaip sakant, įvairių spalvų. Galima užkandžiams rinktis vaisių - visų pagal sezoną: obuolių, slyvų, kriaušių, vyšnių, kuriuos suvalgius mama gerai jaučiasi. Pavyzdžiui, obuoliai ir slyvos gali būti troškinti ar apvirti. Šviežiai spaustos vaisių sultys yra mažiau vertingos nei patys vaisiai. Mamos baiminasi, kad nuo vaisių ir daržovių vaikučiui gali pūsti pilvuką. Ši baimė nepagrįsta. Valgyti reikėtų tai, ko norisi.
Kai organizmui trūksta baltymų, nyksta raumenys, eikvojamos vidaus organų struktūros, audiniai, kraujo baltymai. Tai pavojinga sveikatai, nes gresia infekcijos, peršalimas, greičiau pavargstama. Mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai, sėklos priskiriami produktų grupei, kuriuos būtina valgyti kasdien. Per parą rekomenduojama 2-3 porcijos šios grupės produktų. Nepaisant įvairių nuomonių, svarbūs yra pieno produktai. Jie turi nemažai baltymų bei kalcio, kas maitinančiai mamai itin svarbu. Žinoma, piene, kuriuo maitinamas vaikutis, kalcio netrūks, nes jis imamas iš mamos organizmo atsargų. Jų nepapildant natūraliai su maistu, kyla pavojus mamos sveikatai: gresia jonizuoto kalcio atsargų sumažėjimas, gali prasidėti osteoporozė.
Kartais po gimdymo mamos būna pavargusios ir net nesupranta, kokias procedūras pirmosiomis valandomis ir dienomis patiria jų vaikučiai. Šis vitaminas apsaugo vaikelį nuo hemoraginės ligos (kraujavimo). „Vienas naujagimis, nors jam buvo suleista vitamino K, trečią parą pradėjo kraujuoti. Mama pagalvojo, kad kūdikis atpylė iš skranduko pienuką su krauju, nors speneliai nebuvo įtrūkę. Medikai atliko tyrimus ir nustatė, jog tai ne mamos, o naujagimio kraujas. Paskui naujagimis pradėjo tuštintis juodos spalvos išmatomis. Tad ne visiems užtenka vienos vitamino K dozės. Šiam vaikučiui jo suleidome pakartotinai. To prireikia ir naujagimiui, kurio kraujas nepakankamai kreša. Pasitaiko, kad šio vitamino tenka leisti tris keturias dienas iš eilės. Hemoraginė liga gali kilti ir vėliau, jau grįžus namo. Ją tėveliai gali įtarti pamatę, kad naujagimio išmatos tapo ne gelsvos, o juodos spalvos”,- pasakoja docentė J. Buinauskienė.
Skiepai
Kai kurios mamos į skiepus žiūri labai nepalankiai, mano, kad jie silpnina imunitetą, vaikutis iškenčia skausmą, bet vis tiek gali susirgti, pavyzdžiui, tuberkulioze. Ši užkrečiamoji liga kelia didelį nerimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, nes labai išplito. Visi gydymo būdai turi antrą medalio pusę, bet iš dviejų blogybių visada reikia pasirinkti mažesnę. Juk neaišku, ar imunitetas susilpnės, bet jei naujagimis susidurs su tuberkulioze, pasekmės gali būti labai liūdnos. Juk jo imunitetas pradeda formuotis tik po trečio gyvenimo mėnesio, iki tol saugo tik gautas iš mamos. Jei neskiepytas vaikutis susidurtų su žmogumi, sergančiu atvira tuberkuliozės forma, susirgtų plaučių tuberkulioze.
Ligoninėje naujagimis skiepijamas ir nuo hepatito B, nes vis daugiau žmonių juo serga. Vakcina vaiką apsaugo, net jei jį pagimdo hepatitu B užsikrėtusi moteris. Jei naujagimis susirgtų hepatitu (virusiniu kepenų uždegimu), ši liga pažeistų kepenis, todėl kiltų gelta. Kai ji žaibinė, sutrinka kraujo krešumas ir gydytojai vaikučiui nelabai gali padėti. Vėliau, jau išaugus iš vaikystės amžiaus, nuo hepatito B gali atsirasti kepenų cirozė ar net vėžys.
Genetiniam tyrimui kraujo imama iš kulniuko. Mėginys siunčiamas į Medicininės genetikos centrą Vilniuje, kur nustato, ar naujagimis dėl genų mutacijos nėra paveldėjęs fenilketonurijos arba hipotireozės. Į penkias specialaus popieriaus lapelio („sugertuko”) vietas, apibrėžtas ratuku, įlašinama kraujo. Po du ratukus skiriama kiekvienai ligai nustatyti ir vienas ratukas - kontroliniam lašui. Atsakymas paaiškėja pirmą gyvenimo mėnesį. Jei Genetikos centre nustato hipotireozę ar fenilketonuriją, kraujo tyrimas yra kartojamas. „Žinoma, galima ieškoti ir daugiau ligų, bet ir fenilketonuriją, ir hipotireozę reikia skubiai gydyti. Kuo skubiau tai daroma, tuo geresni rezultatai: nesutrinka vaiko psichikos raida ir negresia silpnaprotystė. Hipotireozė (skydliaukė negamina organizmui būtinų hormonų) gydoma vaistais, L-tiroksinu. O sergančiam fenilketonurija kūdikiui skiriama specialių mišinių, nes organizmas netoleruoja tam tikrų aminorūgščių (vaikas niekada negali valgyti kai kurių maisto produktų)”.
Jei vaikučiui neįtariama šlapimo organų liga, tyrimo nereikia. Jis atliekamas, jei atlikdamas ultragarsinį tyrimą akušeris aptinka inkstų pokyčių, kai manoma, jog naujagimis serga šlapimo takų infekcija. Rizikos grupei priklauso ir vaikutis, kurio mama sirgo pielonefritu, jos inkstuose yra pokyčių. Pirmas dvi paras naujagimis gali per mažai šlapintis, tad šlapimo tyrimas būtų netikslus. Be to, organizmas dar tik persitvarko. Po kelių parų kai kurie galimų ligų požymiai išnyksta savaime. Šlapimui surinkti naudojamas pakabinamas maišelis, kuris priklijuojamas prie lytinių organų, prieš tai juos nuplovus šiltu vandenuku (neplaunant tyrimo rodmenys gali būti netikslūs). Jei per valandą naujagimis nepasišlapina, maišelį reikia keisti. Pastebėta, kad apiplautas naujagimis greičiau pasišlapina, todėl atlikusios higienos procedūrą, slaugytojos skuba pakabinti maišelį. Vaikutis tikrai nekelia maišto.
Reikia pasakoti, kad darželis yra vaikučiui draugiška vieta, kurioje jis sužinos ir išmoks daug naujo, susiras draugų, o grįžęs namo visus įspūdžius galės papasakoti tėvams. Vaikai, pradėję lankyti darželį, yra itin jautrūs. Nevertėtų pataikauti vaikui. Pažadai už dalykus, kuriuos vaikas privalo daryti, skatina manipuliacijas. Vaikas turėtų suvokti, ką jis turi daryti be nuolaidų, o tik su palaikymu. Aptarkite su darželio pedagogais, kaip pratinsite vaiką pirmomis dienomis. Paprastai pirmą dieną vaikas praleidžia su tėveliu ar mama. Antrą dieną jau galima prijungti papildomą veiklą vaikui, pavyzdžiui, ateiti valgyti pusryčių ar pietų, bet dar drauge su mama ar tėčiu. Galima pabandyti ir keletui valandų palikti vieną. Bet pietų miego dar reikia grįžti namo. Prasidėjus naujai savaitei, jau galima vaiką palikti ir pietų miego, ir pabūti ilgiau darželyje. Jei vaikas gerai reaguoja, galima leisti pabūti net iki vakaro. Bet visgi tai yra labai individualu, priklauso nuo kiekvieno vaiko būdo ir jautrumo, kartais tėvams tenka skirti ir daugiau laiko adaptacijai.Visiškai adaptacijai reikia maždaug mėnesio laiko.
Daug klausimų tėvams kyla apie atsisveikinimą su vaiku darželyje. Atsisveikinant su vaiku reikia paaiškinti, kad netrukus grįšite ir įvardinti tikslų metą: ar po pietų miego, ar po lauko, ar po pamokėlių. Laukdami naujoko, vaikai su auklėtoja grupėje aptaria, kad ateis naujas draugas, kurį reikės pakalbinti, pasaugoti, draugiškai priimti. Auklėtojos užduotis yra parengti pačią grupę, kad kolektyvas būtų pasiruošęs priimti naują vaiką.
Namu paruošimas naujagimiui
Su naujagimiu reikėtų grįžti į švarius, šiltus, patogiai jo priežiūrai jau paruoštus namus. Jei lauke šalta, būtina užtikrinti, kad namuose, kūdikio migdymo vietoje, temperatūra būtų 22° C laipsniai, o maudymo ir perrenginėjimo vietoje - 25° C laipsniai šilumos, todėl reikėtų pasirūpinti kambarių vidaus ir lauko oro termometrais, papildomais kambarių šildymo prietaisais, o šiltuoju metų laiku - vėdinimo ir vėsinimo prietaisais. Būtina įrengti naujagimio perrengimo ir priežiūros vietą - patogiai padėti naujagimio vystymo lentą su saugiais kraštais ir lengvai valomu paviršiumi. Jeigu kambariuose labai sausas oras, reikėtų pasirūpinti oro drėkintuvais.
Kaip kelti naujagimį
Tiek keliant naujagimį iš vežimėlio ant vystymo stalo ar lovelės, tiek ruošiantis kelti į vonelę, reikėtų žinoti, kad naujagimio kaklo nugarinės pusės raumenys ir raiščiai yra silpni, galvutės pats naujagimis nulaikyti negali, todėl ji gali būti staigiai atlošta atgal ir gali būti pažeisti stuburo kaklinės dalies tarpslanksteliniai ryšiai. Todėl keliant naujagimį būtina fiksuoti galvutę. Tai galima padaryti arba viena ranka prilaikant galvutę ties pakaušiuku, o kita ranka prilaikant kojytes, arba abiejų rankų, prakištų pro pažastis, pirštais.
Kaip aprengti naujagimį
Naujagimį rengiant namuose, reikia įvertinti namų temperatūrą, vengti skersvėjų, drabužėliai turėtų būti lengvai užvelkami ir užsagstomi. Svarbu naujagimio neperšaldyti ir neperkaitinti. Tiek namuose, tiek lauke naujagimį reikėtų rengti vienu drabužėliu daugiau, nei rengtumėtės patys. Įvertinti naujagimio savijautą galima būtų pagal spranduko ar nugarytės būseną: jei užkišę ranką jaučiate, kad nugarytė vėsi - per šalta, jei suprakaitavusi - per karšta. Nereikėtų apie naujagimio būklę spręsti pagal nosytės, rankyčių atšalimą ar sukaitimą.
Bambutės priežiūra
Bambutės priežiūra atliekama du kartus per dieną: vieną kartą ryte, kitą vakare (po maudymo - jei naujagimis tą dieną maudomas). Bambutė dažniausiai valoma tamponėliu ir virintu vandeniu, kai kurios ligoninės rekomenduoja bambutę valyti kitomis priemonėmis. Valant svarbu gerai išvalyti bambos žiedo viduje susirinkusį sekretą, paskui nuvalyti virkštelę, vėliausiai odą aplink bambą. Kaip greitai virkštelė nukrenta, priklauso nuo virkštelės storumo. Paprastai šis procesas trunka 7-10 dienų. Tą dieną, kai virkštelė nukrenta, naujagimio nereikėtų maudyti.
Sauskelnės
žymės:
Panašus:
- Darbuotojo Grįžimas iš Vaiko Priežiūros Atostogų Anksčiau – Svarbiausi Teisiniai Patarimai Lietuvoje
- Kaip Grįžti Iš Vaiko Priežiūros Atostogų Anksčiau: Svarbiausios Sąlygos Ir Teisės
- Grįžimas į darbą po gimdymo: Svarbiausios Jūsų teisės Lietuvoje atskleistos!
- Gimtadienio Sveikinimai Broliui: Širdį Virpinančios Ir Unikalios Idėjos
- Neįtikėtini Rudenėlio Šventės Scenarijai Vaikų Darželiuose – Įkvėpkite Vaikus Šventiškai!