Etninės Kultūros Globos Taryba: Misija, Veikla ir Pozicija

Etninės kultūros globos tarybos (toliau - Taryba) misija - užtikrinti tautos etninio identiteto apsaugą ir etninės kultūros valstybinę globą.

Taryba yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.

Etninės Kultūros Globos Tarybos veikla

Etninės kultūros globos taryba su LRS Kultūros komiteto pritarimu 2025 m. teikia siūlymus ir rekomendacijas etninės kultūros valstybinės globos klausimais.

2025 m. birželio 26 d. Lietuvos savivaldybėms buvo išsiųstas Etninės kultūros globos tarybos raštas „Dėl aštuntosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados pirmojo etapo“.

Rašte informuojama, kad 2025-2026 mokslo metais organizuojama jau aštunta Olimpiada, savivaldybės kviečiamos dalyvauti Olimpiadoje.

Savivaldybių sprendimo organizuoti Olimpiadą laukiame iki š. m. lapkričio 24 d. el.

Rekomenduojame pirmąjį Olimpiados etapą rengti ne anksčiau kaip 2025 m.

Jeigu savivaldybėje norą dalyvauti Olimpiadoje pareiškia mažai mokinių (1-4), rekomenduojame bendradarbiauti su gretima savivaldybe ir Olimpiadą surengti kartu, į komisiją pakviečiant atstovus iš abiejų savivaldybių.

Primename, kad pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. V-651 Etninės kultūros olimpiados laimėtojai galės gauti papildomų balų stodami į aukštąsias mokyklas (papildomi taškai bus pridedami Olimpiados 1-3 vietų laimėtojams (10-12 klasių) stojant į bet kurią aukštąją mokyklą, į bet kurią programą.

Pirmos vietos laimėtojai gaus 1,5 papildomo taško, antros vietos - 1 tašką, trečios vietos - 0,5 taško.

Kelių olimpiadų laimėtojams gali būti pridėta iki 2,5 papildomo taško).

Etninės kultūros globos taryba (Taryba) pateikė Seimui siūlymus papildyti Regioninės plėtros įstatymą nuostatomis dėl etnografinių regionų ir kultūros.

Be to, Taryba yra pateikusi siūlymą papildyti Vietos savivaldos įstatymą nauja valstybės deleguota savivaldybėms funkcija dėl kultūros (apimant ne tik etninę kultūrą, bet ir nacionalinę kultūrą, kultūros paveldo išsaugojimą ir kt.).

Tarybos siūlymai dėl Vietos savivaldos ir Regioninės plėtros įstatymų papildymo buvo aptarti 2025 m. birželio 11 d.

Savo rašte dėl Regioninės plėtros įstatymo papildymo Taryba atkreipė dėmesį, kad šis įstatymas apsiriboja tik ekonominiais ir socialiniais tikslais, o kultūros svarba regionuose pabrėžiama tiek tarptautiniu lygmeniu (Europos regionų asamblėjos deklaracijoje, Europos Sąjungos plėtojamoje sanglaudos politikoje), tiek kai kuriuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Kultūros politikos pagrindų įstatyme, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalyje „Konkretizuoti sprendiniai. Lietuvos regionai 2030“).

EKGT pozicija dėl Helovino ir Vėlinių

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) išreiškė nepritarimą siūlymui išbraukti iš švenčių dienų sąrašo Vėlines siekiant suteikti švenčių dienos statusą Laisvės gynėjų dienai sausio 13-ajai ir ragina Seimo narius nepritarti tokiam sprendimui.

„Vėlinės buvo ta diena, kai net po ginkluoto partizaninio pasipriešinimo nuslopinimo Lietuvoje žmonės taikiai priešinosi okupacinei santvarkai - gėlėmis, dainomis, žvakėmis ir protesto eisenomis.

Taryba kviečia Seimą nepažeisti istorinės pusiausvyros: „Sausio 13-oji turi savo gyvas tradicijas, kurios šiuo metu sėkmingai įgyvendinamos ugdymo įstaigose ir darbovietėse.

Paversti ją nedarbo diena - tai rizika susilpninti šios dienos ugdomąjį potencialą.

„Tai kas vyksta Lietuvoj, tai (Helovino šventės - BNS) yra daugiausiai komerciniai dalykai, tuščiaviduriai kažkokie veiksmai be jokios prasmės“, - trečiadienį Signatarų klubo spaudos konferencijoje sakė tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

„Mūsų Etninės kultūros globos taryba šiemet sumąstė, kad mes galėtume pasiūlyti atsvarą.

Jeigu mokyklose sakoma, kad čia yra vaikams labai smagu, labai įdomu, tai mes galim kitus įdomius dalykus pasiūlyti, kurie būtų grindžiami mūsų senais papročiais ir gėrio siekiu“, - teigė ji.

Primindama papročius, taryba siūlo spalio-lapkričio mėnesiais skatinti vaikus ir jaunimą padėti vargstantiems, vienišiems ir kitiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos, pagerbti protėvius ir kitas Lietuvai svarbias asmenybes rengiant išvykas, puošti aplinką rudens derliumi, organizuoti bendruomeninius renginius, rudeninį turgų, skatinti giminių bendravimą, šeimyninių ryšių stiprinimą ir gilintis į mirusiųjų pagerbimo papročių prasmę žmogaus gyvenime.

D. Urbanavičienė akcentavo, jog šiuo metu vaikams siūlomos Helovino pramogos prieštarauja ir šalyje įtvirtintoms teisinėms nuostatoms.

„Mes turime Lietuvoje nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos poveikio įstatymą, kuriame aiškiai įvardijama, kad smurtinių pobūdžiu pasižyminti, agresyvumą ir nepagarbą gyvybei skatinanti, baimę ir siaubą kelianti arba nusikalstamą veiklą modeliuojanti informacija yra kenksminga nepilnamečių dvasiniam, doroviniam vystymuisi“, - sakė D. Urbanavičienė.

„(Helovino renginiai - BNS) skatina polinkį imituoti tuos visus žiaurius veiksmus, nes jeigu dar už tai giriama, tai reiškia tai yra gerai.

Galiausiai iš to susiklosto, kad mes visuomenėje ko gero turime vis augantį smurtą ir su tuo negalim susidoroti“, - teigė ji.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė taip pat atkreipė dėmesį į kuriamus dvigubus standartus mirties tema, kuomet vaikų nesivedama į laidotuves, tačiau jie dalyvauja Helovino šventėse.

„Atsiranda labai progresyvių mamų, kurios sako, kad veikus vesti į močiutės laidotuves - tiesiog traumuojame mes juos.

Tuo tarpu pirmoką pasodinti, perrengti kažkokia baisia kauke, kur trykšta kraujas, yra viskas lyg ir normalu“, - sakė B. Valionytė.

Pasak EKGT nario Jono Vaiškūno, grįžimas prie Vėlinių papročių ir jų laikymasis - sisteminis klausimas, kurį turi išspręsti politikai.

„Mano pagrindinis akcentas būtų kreipimasis į Seimo narius, kad švietimo lygmenyje pirmiausia etnokultūra atsirastų, kad praeis dešimt metų ir vaikai žinotų, kad šituo laiku jokių tyčiojimusi iš mirties negali būti, kad tikrai spalio mėnuo yra vėlių mėnuo“, - sakė tarybos narys.

Jam antrino Nacionalinės švietimo tarybos pirmininkas Zenonas Andrulėnas, kurio nuomone švietimo ministerija turėtų mokyklos pateikti rekomendaciją įstaigose neorganizuoti Helovino veiklų.

„Turi būti aiški rekomendacija iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kad Helovino mokyklose neminėti, kitaip sakant nešvęsti.

Nepasitikėti, kad mokykla pati, savarankiškai tėvai priims gerą sprendimą šiuo klausimu“, - teigė Z. Andrulėnas.

Etnografiniai regionai Lietuvoje

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.).

Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija.

Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys.

Etninės kultūros globos tarybos posėdžiai

Šeštasis Tarybos posėdis įvyko 2025 m. birželio 10 d.

Daug dėmesio sulaukė klausimas dėl atmintinų metų.

Doc. dr. Dalia Urbanavičienė pristatė planuojamus atmintinus metus ir jų pasirinkimo pagrindą.

Lietuvos etnosporto komiteto vadovas Stanislav Bajurin kalbėjo, kad atmintini Tautinių žaidimų metai gali padėti populiarinti etnosportą.