Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (AREKGT) yra visuomeninis Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) padalinys Aukštaitijoje. Taryba aktyviai dalyvauja etninės kultūros puoselėjime ir skatinime regione.
Aukštaitijos Etnografinis Regionas
Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija.
Pirmasis Aukštaitijos paminėjimas istoriniuose šaltiniuose siejamas su Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje aprašytomis lietuvių ir Ragainės komtūro Liudviko kovomis, vykusiomis apie 1294 m. Pirmuoju reikšmingu Aukštaitijos vardo pagarsinimu tarptautinėje erdvėje reikėtų laikyti 1323-uosius metus.
1323 metais Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) užrašė: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės - Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje...“.
Gedimino kanceliarijoje Aukštaitija suvokiama kaip viena iš dviejų pagrindinių Lietuvos sudedamųjų dalių (šalia Žemaičių). Dėl Aukštaitijos centro vardo nuo seno konkuruoja du miestai - Utena ir Panevėžys.
Aukštaitijos etnografinio regiono didžiojo herbo ir vėliavos projektus EKGT padalinio - Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos - iniciatyva sukūrė Rolandas Rimkūnas. Projektas buvo suderintas LHK posėdyje 2006 m. liepos 5 d.
Aukštaitijos Herbas ir Vėliava
2006 m. sukurtame Aukštaitijos didžiojo herbo projekte ant sidabrinio skydo pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje; skydą iš abiejų pusių laiko du sidabriniai angelai, stovintys ant sidabrinės juostos su raudonos spalvos užrašu PATRIAM TUAM MUNDUM EXISTIMA (liet. „Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu“).
Pagal projektą Aukštaitijos vėliava yra raudonos spalvos audeklas, kurio centre išsiuvinėtas Aukštaitijos didysis herbas: herbinio skydo sidabriniame lauke pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje, skydą iš abiejų pusių laiko du sidabriniai angelai, stovintys ant sidabrinio kaspino, kuriame raudonomis raidėmis įrašytas lotyniškas devizas (liet. „Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu“). Reprezentacinės Aukštaitijos vėliavos trys laisvi kraštai apsiūti sidabro virvele.
Aukštaitijos Kultūros Ypatumai
Pagal tarmių klasifikaciją beveik visa Aukštaitija priklauso rytų aukštaičių patarmei. Aukštaitija garsi sutartinėmis - savitomis senovinėmis daugiabalsėmis giesmėmis (iš kurių kai kurios buvo šokamos ir žaidžiamos) bei ragų, daudyčių, skudučių, lamzdelių, kanklių instrumentinės polifonijos kūriniais.
Nuostata Aukštaitiją laikyti vokalinio daugiabalsiškumo židiniu Lietuvoje yra neatsitiktinė - iki pat XX a. pradžios Šiaurės rytų Aukštaitijoje gyvavo senasis polifoninis stilius - sutartinės ir joms artima instrumentinė muzika.
Aukštaitijos moterų drabužiai dažnai vadinami pačiais archajiškiausiais Lietuvoje. Tokį įspūdį sukelia baltų lino audinių daugybė ir viduramžius primenantys nuometai, kuriuos ištekėjusios moterys kai kuriose vietovėse ryšėjo dar XX a. viduryje. Lininiai drabužiai Rytų Aukštaitijoje iki pat XX a. pradžios vis dar būdavo puošiami įaustais raudonų siūlų - žičkų - geometriniais ornamentais.
AREKGT Veikla ir Iniciatyvos
Gruodžio 19 d. nuotoliniu būdu buvo surengtas paskutinis šių metų, IV Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos (AREKGT) posėdis. Posėdyje taip pat buvo nuspręsta du AREKGT narius deleguoti į Joniškio savivaldybės sudaromą naują Mato Slančiausko premijos laureato konkurso komisiją.
Tarybai buvo pristatyti ir apsvarstyti 2023-ųjų Aukštaitijos atmintinų metų veiksmų plano metmenys. Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados I etapo Aukštaitijos savivaldybėse išankstinius rezultatus apžvelgė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, EKGT vyriausioji specialistė Aukštaitijos regionui.
2025 m. birželio 26 d. Lietuvos savivaldybėms buvo išsiųstas Etninės kultūros globos tarybos raštas „Dėl aštuntosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados pirmojo etapo“.
Rašte informuojama, kad 2025-2026 mokslo metais organizuojama jau aštunta Olimpiada, savivaldybės kviečiamos dalyvauti Olimpiadoje. Savivaldybių sprendimo organizuoti Olimpiadą laukiame iki š. m. lapkričio 24 d. el. Rekomenduojame pirmąjį Olimpiados etapą rengti ne anksčiau kaip 2025 m. Jeigu savivaldybėje norą dalyvauti Olimpiadoje pareiškia mažai mokinių (1-4), rekomenduojame bendradarbiauti su gretima savivaldybe ir Olimpiadą surengti kartu, į komisiją pakviečiant atstovus iš abiejų savivaldybių.
Primename, kad pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. V-651 Etninės kultūros olimpiados laimėtojai galės gauti papildomų balų stodami į aukštąsias mokyklas (papildomi taškai bus pridedami Olimpiados 1-3 vietų laimėtojams (10-12 klasių) stojant į bet kurią aukštąją mokyklą, į bet kurią programą. Pirmos vietos laimėtojai gaus 1,5 papildomo taško, antros vietos - 1 tašką, trečios vietos - 0,5 taško. Kelių olimpiadų laimėtojams gali būti pridėta iki 2,5 papildomo taško).
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) išreiškė nepritarimą siūlymui išbraukti iš švenčių dienų sąrašo Vėlines siekiant suteikti švenčių dienos statusą Laisvės gynėjų dienai sausio 13-ajai ir ragina Seimo narius nepritarti tokiam sprendimui.
Šeštasis Tarybos posėdis įvyko 2025 m. birželio 10 d. Doc. dr. Dalia Urbanavičienė pristatė planuojamus atmintinus metus ir jų pasirinkimo pagrindą. Lietuvos etnosporto komiteto vadovas Stanislav Bajurin kalbėjo, kad atmintini Tautinių žaidimų metai gali padėti populiarinti etnosportą.
Etninės kultūros globos taryba (Taryba) pateikė Seimui siūlymus papildyti Regioninės plėtros įstatymą nuostatomis dėl etnografinių regionų ir kultūros. Be to, Taryba yra pateikusi siūlymą papildyti Vietos savivaldos įstatymą nauja valstybės deleguota savivaldybėms funkcija dėl kultūros (apimant ne tik etninę kultūrą, bet ir nacionalinę kultūrą, kultūros paveldo išsaugojimą ir kt.).
Tarybos siūlymai dėl Vietos savivaldos ir Regioninės plėtros įstatymų papildymo buvo aptarti 2025 m. birželio 11 d. Savo rašte dėl Regioninės plėtros įstatymo papildymo Taryba atkreipė dėmesį, kad šis įstatymas apsiriboja tik ekonominiais ir socialiniais tikslais, o kultūros svarba regionuose pabrėžiama tiek tarptautiniu lygmeniu (Europos regionų asamblėjos deklaracijoje, Europos Sąjungos plėtojamoje sanglaudos politikoje), tiek kai kuriuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Kultūros politikos pagrindų įstatyme, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalyje „Konkretizuoti sprendiniai. Lietuvos regionai 2030“).
2025 m. birželio 10 d. Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. birželio 10 d.
Kupiškio Rajono Indėlis
Gegužės 25 d. Kupiškio kultūros centre vyko Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos susirinkimas. Buvo suvažiavę iš visos Aukštaitijos rajonų šios tarybos nariai.
Kupiškio rajoną šioje taryboje atstovauja 3 žmonės, tai Alma Pustovaitienė - Kupiškio kultūros centro etninės kultūros skyriaus vadovė, Violeta Aleknienė - Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė ir Ramutė Kežienė - Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos mokytoja-ekspertė.
Šie žmonės ir pristatė Kupiškio krašto etninės kultūros vystymąsi: krašto tradicijas, mokinių etnokultūrinio ugdymo problemas ir pasiekimus, etnokultūros renginius bei šventes, folkloro kolektyvų veiklą, etnografijos muziejaus darbus bei leidinius, rajono etninės kultūros plėtros tarybos veiklą.
Tarmiškai svečius pasveikino rajono meras Dainius Bardauskas bei įteikė dovanų. Rajono mažieji pasakotojai - vaikų lopšelių-darželių ugdytiniai - konkurso „Tramtatulis 2018“ laureatai sekė kupiškėniškas pasakas. Sveikinimo žodį tarė rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Apie Kupiškio kultūros centro veiklą kalbėjo direktorė Jolita Janušonienė, kolektyvą „Jaunimo Ramuva“ pristatė vadovė Daiva Palionienė ir su jaunimu pagiedojo sutartinių.
Susirinkime dalyvavo ir kalbėjo apie Lietuvos etninės kultūros globos tarybos nuveiktus darbus bei siekius šios tarybos pirmininkė Dalia Urbonavičienė. Svečiams buvo surengta ekskursija į Kupiškio piliakalnį bei etnografijos muziejų. Po to folklorinis ansamblis „Kupkėmis“ parodė etnografinį vaidinimą „Trėjos kupiškėnų vesėlios“.
žymės: #Globos
Panašus:
- Neįtikėtina Žemaitijos Kultūros Tarybos Galia – Atraskite Regiono Etninės Paveldas!
- Atskleista Etninės Kultūros Globos Tarybos Paslaptis: Veikla ir Nuostatos Lietuvoje, Kurias Privalote Žinoti!
- Atskleista Etninės Kultūros Globos Tarybos Misija ir Veikla: Sužinok, Kodėl Ji Svarbi Lietuvai!
- Gliukozės Tyrimas Vaikams: Kokie Yra Normos Ribos, Metodai ir Kodėl Tai Svarbu?
- Kaip efektyviai integruoti socialinės globos ir slaugos pagalbą namuose: svarbiausi patarimai