Etninės kultūros globos taryba (EKGT) - Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais. Tarybos misija - užtikrinti tautos etninio identiteto apsaugą ir etninės kultūros valstybinę globą.
Etninės Kultūros Puoselėjimas
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija.
Siūlymai dėl Teisinių Aktų Papildymo
Etninės kultūros globos taryba (Taryba) pateikė Seimui siūlymus papildyti Regioninės plėtros įstatymą nuostatomis dėl etnografinių regionų ir kultūros. Be to, Taryba yra pateikusi siūlymą papildyti Vietos savivaldos įstatymą nauja valstybės deleguota savivaldybėms funkcija dėl kultūros (apimant ne tik etninę kultūrą, bet ir nacionalinę kultūrą, kultūros paveldo išsaugojimą ir kt.). Savo rašte dėl Regioninės plėtros įstatymo papildymo Taryba atkreipė dėmesį, kad šis įstatymas apsiriboja tik ekonominiais ir socialiniais tikslais, o kultūros svarba regionuose pabrėžiama tiek tarptautiniu lygmeniu (Europos regionų asamblėjos deklaracijoje, Europos Sąjungos plėtojamoje sanglaudos politikoje), tiek kai kuriuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Kultūros politikos pagrindų įstatyme, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalyje „Konkretizuoti sprendiniai. Lietuvos regionai 2030“).
Aštuntoji Lietuvos Mokinių Etninės Kultūros Olimpiada
2025 m. birželio 26 d. Lietuvos savivaldybėms buvo išsiųstas Etninės kultūros globos tarybos raštas „Dėl aštuntosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados pirmojo etapo“ >>>. Rašte informuojama, kad 2025-2026 mokslo metais organizuojama jau aštunta Olimpiada, savivaldybės kviečiamos dalyvauti Olimpiadoje. Savivaldybių sprendimo organizuoti Olimpiadą laukiame iki š. m. lapkričio 24 d. el. Rekomenduojame pirmąjį Olimpiados etapą rengti ne anksčiau kaip 2025 m. Jeigu savivaldybėje norą dalyvauti Olimpiadoje pareiškia mažai mokinių (1-4), rekomenduojame bendradarbiauti su gretima savivaldybe ir Olimpiadą surengti kartu, į komisiją pakviečiant atstovus iš abiejų savivaldybių.
Primename, kad pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. V-651 Etninės kultūros olimpiados laimėtojai galės gauti papildomų balų stodami į aukštąsias mokyklas (papildomi taškai bus pridedami Olimpiados 1-3 vietų laimėtojams (10-12 klasių) stojant į bet kurią aukštąją mokyklą, į bet kurią programą. Pirmos vietos laimėtojai gaus 1,5 papildomo taško, antros vietos - 1 tašką, trečios vietos - 0,5 taško. Kelių olimpiadų laimėtojams gali būti pridėta iki 2,5 papildomo taško).
Diskusijos dėl Vėlinių ir Laisvės Gynėjų Dienos
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) išreiškė nepritarimą siūlymui išbraukti iš švenčių dienų sąrašo Vėlines siekiant suteikti švenčių dienos statusą Laisvės gynėjų dienai sausio 13-ajai ir ragina Seimo narius nepritarti tokiam sprendimui. „Vėlinės buvo ta diena, kai net po ginkluoto partizaninio pasipriešinimo nuslopinimo Lietuvoje žmonės taikiai priešinosi okupacinei santvarkai - gėlėmis, dainomis, žvakėmis ir protesto eisenomis. Taryba kviečia Seimą nepažeisti istorinės pusiausvyros: „Sausio 13-oji turi savo gyvas tradicijas, kurios šiuo metu sėkmingai įgyvendinamos ugdymo įstaigose ir darbovietėse. Paversti ją nedarbo diena - tai rizika susilpninti šios dienos ugdomąjį potencialą.
Etninės Kultūros Globos Tarybos pozicija dėl Helovino
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) 2024 m. spalio 16 d. atkreipė dėmesį į Helovino šventės paplitimą Lietuvoje. Helovino renginiai Lietuvoje nebeapsiriboja vien spalio 31 diena - daug kur jie pradedami rengti nuo spalio vidurio ir vyksta iki pat lapkričio antros savaitės, neišskiriant nė šventinių Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų. Pagal senus papročius Vėlinių laikotarpis apėmė ne tik lapkričio pradžią, bet ir visą spalio mėnesį, o ypač spalio pabaigą.
Taryba savo rašto priede trumpai apibūdina Helovino ištakas, raidą ir sklaidą Europoje. Helovinas kilo iš senovės keltų Samhain šventės, kuri reiškė vasaros pabaigą ir perėjimą į žiemą. Atėjus krikščionybei į Britų salas, ši šventė pavadinta Visų Šventųjų išvakarėmis (angl. All Hallows' Eve). Helovino tradicija ėmė sparčiai keistis 19 a. antroje pusėje, kai į JAV atvykusių airių ir škotų emigrantų jaunimas pradėjo kurti kaukes su siaubūnų įvaizdžiais norėdamas labiau išgąsdinti aplinkinius. Visgi JAV, Airijoje ir kitose Britų salyno šalyse Helovinas dar išliko kaip bendruomeninė šventė su būdingu kaimynų lankymu išlaikant kai kuriuos motyvus iš ankstesnių derliaus švenčių.
Helovino renginiuose neigiamas mirties įvaizdis kuriamas panaudojant įvairių mirtį nešančių siaubūnų kaukes, renginių vietos apipavidalinamos bauginančiais vaizdiniais, įgarsinama šiurpą ir išgąstį keliančiais garsais, neretai pasitelkiamos agresyvių veiksmų imitacijos. Į Helovino renginius vis labiau įtraukiami vaikai, neretai jie ir patys vaidina įvairius siaubūnus ar kraujais apsipylusias aukas, o verslininkai skelbia nuolaidas lankytojams su mažais vaikais į siaubą propaguojančius renginius. Neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija turi būti žymima S ženklu, jaunesniems negu 14 metų - N-14 ženklu, jaunesniems negu 7 metų - N-7 ženklu. Atitinkamai turėtų būti žymimi parkuose, dvaruose ir kitose erdvėse rengiami Helovino renginiai, sukeliantys stiprias emocijas panašiai kaip siaubo filmuose.
Taryba primena Valstybinio psichikos sveikatos centro išvadas, kad smurtinis turinys neigiamai veikia vaiko psichiką, gali kelti nerimą, baimę, miego sutrikimus ir hiperaktyvumą, stiprina nuostatas elgtis agresyviai, skatina abejingumą stebint žiaurumo apraiškas ir netgi norą jas mėgdžioti. Prie rašto pridėtame priede Taryba atkreipia dėmesį, kad neretai kalbama, jog lietuviškose pasakose taip pat pasitaiko daug žiaurių dalykų, todėl jas reikėtų drausti. Tarybos nuomone, mokyklos ir kitos švietimo įstaigos turėtų atsisakyti šiurpaus Helovino renginių, taip pat siaubą keliančių dekoracijų.
Skelbdama Gerumo, atminties ir bendrystės akciją, Taryba kviečia visuomenę tarti „ne“ siaubo, žiaurumo ir smurto vaizdiniams, kurie plačiai skleidžiami Helovino metu. „Į šią akciją kviečiame įsitraukti šalies ir savivaldybių institucijas, kultūros, švietimo ir socialines įstaigas, bendruomenes, taip pat šeimas.
žymės: #Globos
Panašus:
- Neįtikėtina Žemaitijos Kultūros Tarybos Galia – Atraskite Regiono Etninės Paveldas!
- Atskleista Etninės Kultūros Globos Tarybos Paslaptis: Veikla ir Nuostatos Lietuvoje, Kurias Privalote Žinoti!
- Neįtikėtina Aukštaitijos Etninės Kultūros Globos Tarybos Veikla, Kuri Keičia Regiono Veidą!
- Atskleista Etninės Kultūros Globos Tarybos Misija ir Veikla: Sužinok, Kodėl Ji Svarbi Lietuvai!
- Ar Vaikų globos namų „Smiltelė“ psichologo poreikis jau atskleistas? Sužinokite svarbiausius faktus!
- Neįtikėtina Kelmės Socialinės Globos Namų Veikla ir Paslaugos, Kurios Keičia Gyvenimus!