Gražiosios Egipto karalienės meilės istorija po daugiau kaip dviejų tūkstantmečių tebėra viena populiariausių literatūros, teatro ir kino temų. Neabejotina tik tai, kad Kleopatros ir Marko Antonijaus jausmai vienas kitam bei tragiška lemtis yra viena didingiausių visų laikų meilės istorijų. Istorijos tyrėjai neranda bendro atsakymo į klausimą, kuo Kleopatra taip pakerėjo žmones, kad netgi šiuolaikiniame pasaulyje tebėra tiek daug aliuzijų į jos grožį, aistrą, didybę, stiprybę politikoje ir silpnybę meilėje.
Kleopatros gyvenimas ir valdymas
Kleopatra VII gimė 69-aisiais metais prieš Kristų, Aleksandrijos mieste. Ji buvo paskutinė Senovės Egipto faraonė, priklausiusi Ptolemėjų dinastijai, valdžiusiai Egiptą Helenistiniu laikotarpiu, po Aleksandro Didžiojo mirties. Kleopatra visus žavėjo ne tik savo kerinčiu grožiu, bet ir valdymo stiliumi bei politinėmis strategijomis. Ji užaugo garsiame to meto meno ir mokslo centre Aleksandrijoje, Egipto valdovų rūmuose gyveno nemažai garsių poetų ir dailininkų. Mergina gavo puikų išsilavinimą, studijavo filosofiją, literatūrą ir grojo įvairiais muzikos instrumentais.
- Ji gimė 69 m.pr.m.e.
- Jos tėvai - faraonas Ptolemėjus XII ir Kleopatra V, tikra Ptolemėjaus sesuo (valdančiosiose Egipto dinastijose tai buvo įprasta).
- Mažoji Kleopatra turėjo dvi vyresnes seseris, Kleopatrą VI ir Berenikę, jaunesnę - Arsinę ir du jaunesnius brolius.
Kleopatra VII (69-30 m. pr. Kr.) - paskutinioji Egipto valdovė iš Ptolemėjų dinastijos. Per nepilną savo gyvenimo keturiasdešimtmetį klestinčios ir nepriklausomos antikinių laikų šalies valdovė patyrė ir tremtinės dalią, ir karinių pergalių dėl sosto pakilumą, ir aitrų pralaimėjimų kartėlį. O visa tai persmelkia aistringa meilė dviem iškiliems Romos politikams ir karvedžiams - Julijui Cezariui ir Markui Antonijui.
Kelias į sostą
Valdyti Kleopatra pradėjo 51 metais pr. Kr., tada jai buvo 17. Ji ištekėjo už silpno ir paliegusio savo brolio Ptolemėjaus XIII. Jau tuomet Kleopatra suprato, kad perimti valdžią į savo rankas - visai paprasta. 51-49 metais pr. Kr. Egiptas kentė nuo skurdaus derliaus ir bado, nes nepatvino Nilas, todėl žemės liko nevaisingos.
Pirmą kartą nuversti karalienę pabandė jos pačios vyras, praėjus 3 metams po vestuvių. Bet Kleopatra buvo ne iš tų, kas lengvai pasiduoda. Labai greitai ji su armija patraukė link Egipto sienų. Tuo metu Romos imperijoje taip pat buvo kaunamasi dėl valdžios - jos nepasidalijo Julijus Cezaris ir Pompėjus. Pralaimėjęs mūšį, Pompėjus bėgo į Aleksandriją, tikėdamasis ten gauti politinį prieglobstį. Patarėjų manymu, su Cezariu konfliktuoti nevertėjo, tad Pompėjus buvo nužudytas tiesiog faraono akyse. Po trijų dienų į Aleksandriją atvykusiam Julijui Cezariui buvo įteikta savotiška Ptolemėjaus XIII dovana - Pompėjaus galva. Patarėjai apsiskaičiavo - kadaise Pompėjus buvo Cezario draugas, tad dovana imperatorius pasibaisėjo.
Romanas su Julijumi Cezariu
Būtent šie jaunos moters bruožai pavergė didįjį Romos karvedį Julijų Cezarį. Jis tapo jos sąjungininku ir mylimuoju. Cezario ir Kleopatros santykiai niekada nebuvo įteisinti santuoka, nes tai prieštaravo romėnų teisei. Metus pagyvenusi drauge pora susilaukė sūnaus, kurį pavadino Cezarijumi.
Vydamasis Pompėjų į Aleksandriją atvyko ir Cezaris. Čia jis atkeliavo su daugiatūkstantine kariuomene ir buvo sutiktas kaip Egipto valdovas. Ptolemėjus XIII pasitraukė iš šalies, tačiau Cezaris davė nurodymą jam grįžti. Paprasčiausiai nueiti pas Cezarį ir pasikalbėti jai niekas neleido, todėl Kleopatra suorganizavo nedidelį šou, kuris padėjo jai patekti pas Romos imperatorių: ji susivyniojo į valdovui dovanų siunčiama kilimą. Kai kilimas buvo pristatytas į šeštą dešimtį įkopusiam ir mergišiaus reputaciją pelniusiam Cezariui, iš jo išlindo Kleopatra, pagal to laikotarpio standartus laikyta gražuole. Kleopatra nesunkiai suviliojo Cezarį iki Ptolemėjui grįžtant namo. Šiam parvykus nebeliko nieko kito, kaip tik apšaukti Kleopatrą išdavike ir stoti į kovą su įsimylėjėlių porele.
Po pergalės Cezaris ir Kleopatra išvyko į dviejų mėnesių kelionę Nilu. Būtent tada Kleopatra pastojo ir po 9 mėnesių pagimdė sūnų, jis buvo pavadintas Ptolemėju XV Cezarionu. Cezaris berniuką pripažino savo sūnumi. Po metų Kleopatra su sūnumi ir vyru atvyko į Romą, į iškilmes pasibaigusio karo proga. Dvejus metus Kleopatra su sūnumi gyveno netoli Romos. Jos karališkasis mylimasis ją dievino. Cezaris net bandė pakeisti įstatymą, kad galėtų vesti Kleopatrą, o Cezarioną paskelbti vieninteliu įpėdiniu. Deja, Cezaris turėjo teisėtą žmoną Kalpuriną.
Iki pat Julijaus Cezario žmogžudystės Kleopatra ištikimai vykdė visas žmonos pareigas. Po Cezario mirties iškilo grėsmė ne tik Romos valstybei, bet ir Egipto žemėms. Netrukus Romoje kilo dideli politiniai neramumai, kuriuos kurstė tarpusavyje dėl valdžios kovojančios frakcijos.
Po Cezario mirties
44 m.pr.m.e. kovo 15-ąją įvyko garsusis Senato posėdis, kurio metu sąmokslininkų grupė nužudė Cezarį. Kleopatra nedelsdama išvyko iš Romos ir grįžo į Egiptą. Po Cezario mirties valdžią pasidalijo jo sūnėnas Oktavianas, Markas Lepidas ir Markas Antonijus. Prasidėjus kovai dėl valdžios Romos valstybėje, Kleopatra kurį laiką stebėjo įvykius iš šalies.
Pažintis su Marku Antonijumi
41-aisiais prieš Kristų Markas Antonijus pasikvietė karalienę susitikti Tarse. Pasakojama, kad valdovė miestą įplaukė nuostabiu laivu violetinėmis burėmis, pati buvo išsipuošusi kaip graikų deivė Afroditė. Antonijus, tapatinęsis su graikų dievu Dionisu, buvo akimirksniu užkariautas Kleopatros žavesio. Tiek Markas Antonijus, tiek Kleopatra vienas kitame įžvelgė tai, ko jiems reikėjo - aistrą, galią, stiprybę ir išmintį. Visų pirma jiedu rado bendrą kalbą politikoje. Markui Antonijui reikėjo Egipto palaikymo kovoje dėl valdžios Romos valstybėje. Politinė sąjunga netrukus peraugo į aistringą romaną. Kleopatra vėl atsidūrė Romos karvedžio glėbyje.
42 metais Markas Antonijus įsakė Kleopatrai atvykti į Tarsą, norėdamas išsiaiškinti, ar ji nepalaiko jo priešų. Karalienė atvyko prabangiu laivu, apsirengusi Veneros kostiumu, apsupta tarnaičių, aprengtų nimfomis ir berniukų kupidonų. Ji neklystamai pastebėjo Marko Antonijaus silpnybes ir sumaniai juo manipuliavo. Sužavėtas Markas Antonijus metė visus reikalus ir su karaliene išvyko į Aleksandriją. Visą žiemą truko orgijos ir abejotinos pramogos, Kleopatra nepaleido jo nei dieną, nei naktį. Tik vargais negalais romėnui pavyko ištrūkti iš šio malonumų ratelio ir grįžti namo. Po pusmečio jam išvykus Kleopatra pagimdė dvynius - Kleopatrą Selenę ir Aleksandrą Helijų.
Po metų, praleistų Tarse, Kleopatra į Aleksandriją sugrįžo kartu su Marku Antonijumi. Čia jie suformavo „nepakartojamų gyventojų“ visuomenę, kuri garbino dievą Dionisą, linksminosi ir elgėsi taip, lyg rytojus būtų paskutinė diena žemėje. Istorikų teigimu, Kleopatra skatino palaidą gyvenimą, kad Egipto žmonės nepradėtų piktintis jos pačios nesantuokiniais ryšiais. Netrukus Kleopatra Markui Antonijui pagimdė dvynukus. Berniuką jie pavadino Aleksandru Helijumi (šis vardas buvo siejamas su saule), o mergaitę - Kleopatra Selene (jos vardas buvo siejamas su mėnuliu).
Sugrįžimas į Romą
Politiniai neramumai Romoje privertė Marką Antonijų palikti Aleksandriją ir grįžti į gimtąjį kraštą. Jis sudarė paliaubas su Oktavianu. Sutarties sąlygose buvo numatyta, kad Markas Antonijus privalo vesti Oktaviano seserį Oktaviją ir abi susigiminiavusios pusės turi baigti karą. Nepaisant vedybų su Oktaviano seserimi, Markas Antonijus nuolat rašydavo savo dievinamai Egipto valdovei meilės laiškus ir kūrė planus apie Egipto ir Romos valstybės sąjungą. Kleopatra nematė mylimojo ištisus trejus metus, kol galiausiai jie susitiko Antiochijos mieste. Lemtingas susitikimas baigėsi aistringa naktimi, po kurios Kleopatra Markui Antonijui pagimdė trečiąjį vaiką. Tais pačiais metais žymusis Romos karvedys užkariavo Armėnijos teritorijas ir perdavė jas Kleopatros valdžion.
34-aisiais prieš Kristų Markas Antonijus paliko savo besilaukiančią žmoną Oktaviją ir sugrįžo į Aleksandriją, kur surengė paramos Aleksandrijai šventę. Didžiulės minios žmonių plūdo pasižiūrėti į aukso sostuose sėdinčius Marką Antonijų ir Kleopatrą, apsuptus jų vaikų. Per šventę Markas Antonijus pripažino Cezarijų teisėtu Julijaus Cezario sūnumi, o rytines Romos ir Partos žemes padalijo Kleopatrai ir jų vaikams. Šios žinios pasiekė ir Romos valstybę. Piliečiai ėmė piktintis, kad Markas Antonijus planuoja Romos imperijos sostinę perkelti į Aleksandriją.
Įsiūčio apimtas Oktavianas įpareigojo Romos senatą atimti valdžios teises iš Marko Antonijaus ir paskelbė karą Kleopatrai, vadindamas ją pasileidusia kekše. Siekdamas išvengti dar vieno pilietinio karo, Oktavianas neskelbė karo Markui Antonijui, puikiai žinodamas, kad šis palaikys mylimosios pusę.
Tragiška baigtis
Egipto ir Romos valstybės karas pasiekė kulminaciją Akcijaus jūrų mūšyje. Oktaviano valdomas karinis jūrų laivynas sutriuškino jungtines Kleopatros ir Marko Antonijaus karines pajėgas. Tuoj po šio mūšio Oktavianas įsiveržė į Egiptą ir užėmė Aleksandriją. Sutriuškinta Marko Antonijaus vadovaujama kariuomenė pasidavė Oktavianui, o pats karvedys, pagal garbingas romėnų tradicijas, nusižudė krisdamas ant savo kardo.
Po Marko Antonijaus mirties Kleopatra buvo nuvesta pas Oktavianą. Šis pranešė, kad ji bus nugabenta į Romą ir parade bus vedama kaip didžiausias Oktaviano triumfo simbolis. Sukrėsta mylimojo mirties, nepakeldama minties apie viešą pažeminimą, Kleopatra grįžo į savo apartamentus, apsivilko karališkus apdarus, pasipuošė aukso diadema ir, atsigulusi ant auksinės sofos, pasirinko mirti nuo gyvatės įkandimo. Kartu su ja nusižudė ir ištikimiausi jos tarnai. Kleopatrai tebuvo trisdešimt devyneri metai. Du dešimtmečius ji buvo Egipto karalienė, o keturiolika - Marko Antonijaus mylimoji ir sąjungininkė.
Kleopatra pasirinko itin dramatišką būdą mirti. Remiantis egiptiečių mitologija, gyvatės įkandimas simbolizuoja karališkųjų dievybių amžiną gyvenimą. Praėjus daugiau kaip dviem tūkstantmečiams, Kleopatros atminimas ir jos meilės istorija vis dar gyva visų rūšių meno kūriniuose.
Po motinos mirties jos sūnus Cezarionas buvo pasmaugtas, o kitus vaikus pasiėmė ir išaugino Antonijaus žmona Oktavija. Visą gyvenimą Kleopatra stengėsi išlaikyti Egipto sostą. Bet ji pralaimėjo.
Kleopatros gyvenimo etapai:
| Metai pr. Kr. | Įvykis |
|---|---|
| 69 | Kleopatros gimimas Aleksandrijoje |
| 51 | Pradeda valdyti Egiptą |
| 48 | Susitinka Julijų Cezarį |
| 47 | Gimsta sūnus Cezarionas |
| 44 | Julijus Cezaris nužudomas |
| 41 | Susitinka Marką Antonijų |
| 31 | Akcijaus mūšis, pralaimėjimas Oktavianui |
| 30 | Kleopatros mirtis |
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtinos Kleopatros ir Cezario meilės paslaptys: sužinokite, kas iš tiesų vyko Senovės Egipte!
- Sužinokite, kada cesario pjūvis yra būtinas: pagrindinės indikacijos ir svarbiausia informacija
- Kada saugu pastoti po cezario pjūvio? Rekomendacijos ir rizikos, kurias privalote žinoti!
- Motinystės išmokų mokesčių paslaptys Lietuvoje – ką privalote žinoti dabar?
- Neįtikėtinos idėjos dažytoms sienoms vaikų kambariuose – sukurkite stebuklingą erdvę!