Gimdymo procesas, nors ir natūralus, gali būti susijęs su įvairiomis komplikacijomis, keliančiomis pavojų tiek motinos, tiek kūdikio sveikatai ir gyvybei. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias ir pavojingiausias komplikacijas, susijusias su dideliu vaisiumi, bei galimus jų sprendimo būdus.
Vaisiaus Asfiksija
Vaisiaus asfiksija - tai rimtas ir pavojingas medicininis sutrikimas, kurio metu vaisius, besivystantis motinos įsčiose, patiria deguonies trūkumą. Tai gali turėti įvairių pasekmių, įskaitant negalios ir netgi mirtį. Vaisiaus asfiksiją gali sukelti įvairūs rizikos veiksniai:
- Motinos ligos: Motinos lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, hipertenzija ar širdies sutrikimai, gali paveikti vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
- Žalingi įpročiai: Rūkymas ir alkoholio vartojimas nėštumo metu gali sukelti vaisiaus augimo sutrikimus ir padidinti asfiksijos riziką.
- Gimdymo komplikacijos: Greitas arba stresas gimdymo proceso metu gali sukelti vaisiaus asfiksiją. Be to, tam tikri mechaniniai veiksniai, tokie kaip motinos kūno padėtis gimdymo metu, gali turėti įtakos kraujotakai.
Vaisiaus Asfiksijos Požymiai ir Simptomai
Vaisiaus asfiksijos simptomai gali būti sunkiai atpažįstami:
- Širdies ritmo sutrikimai: Fetalinis širdies plakimas yra pagrindinis rodiklis, rodantis vaisiaus sveikatą. Nesveikas vaisiaus širdies ritmas rodo, kad keliasi rizika. Gimdymo metu gydytojai atidžiai stebi vaisiaus širdies ritmą.
Vaisiaus Asfiksijos Gydymas
Vaisiaus asfiksija yra rimtas, bet valdomas sutrikimas, reikalaujantis skubios medicininės pagalbos ir greitų sprendimų. Jei įtariama ar patvirtinama asfiksija, naujagimio iš karto gali prireikti specializuotos priežiūros, įskaitant deguonies terapiją, kad būtų užtikrinta, jog jis gautų reikiamą deguonį. Laiku diagnozavus ir imantis reikiamų priemonių, galima sumažinti neigiamas pasekmes tiek motinai, tiek vaikui.
Tyrimas: Didelis Vaisius ir Gimdymo Komplikacijos
Retrospektyvusis tyrimas, kuriam atrinkta 2019 m. LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusios 393 moterys, atskleidė tam tikras tendencijas, susijusias su didelio svorio vaisiaus gimdymu.
- 131 gimdžiusios per didelio svorio vaisių
- 262 gimdžiusios normalaus svorio vaisių
Tyrimo Rezultatai
Tyrime buvo analizuotos 393 moterys, iš kurių 131 gimdė per didelio svorio vaisių. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys, gimdžiusios per didelio svorio vaisių, turėjo didesnį KMI (27,15±4,29 ir 24,87±2,32; p<0,0001), daugiau priaugo svorio per nėštumą (21,13±7,39 ir 19,32±7,01; p=0,0183), nėštumo trukmė buvo ilgesnė (39 (32-41; 39,09) 39 (28-41; 38,68); p=0,00014), dažniau turėdavo 1 tipo CD (8,39 proc. ir 0,76 proc., p<0,0001) bei A1 tipo gestacinį diabetą (18,32 proc. ir 9,54 proc., p=0,013). Moterims gimdžiusioms per didelio svorio vaisių dažniau pasireikšdavo polihidramnionas (12,98 proc. ir 1,15 proc.; p<0,001) nei moterims, kurios gimdė normalaus svorio vaisių. Per didelio svorio vaisių gimdžiusioms moterims dažniau būdavo atlikta CPO (37,40 proc. ir 19,08 proc.; p<0,0001), dažniau būdavo skubi CPO (55,10 proc. ir 30,00 proc.; p=0,011), CPO dažniausiai buvo atlikta dėl stambaus vaisiaus (12,24 proc. ir 0,00 proc.; p=0,010), neprogresuojančio gimdymo ( 18,37 proc. ir 4,00 proc.; p=0,023), kliniškai siauro dubens (22,45 proc. ir 4,00 proc.; p=0,006), dažniau nustatoma distocija (9,16 proc. ir 1,91 proc.; p<0,001), gimdymas dažniau buvo skatinamas oksitocinu (39,69 proc. ir 22,52 proc. p<0,001) bei dažniau būdavo nustatomas tarpvietės plyšimas (29,77 proc. ir 12,21 proc.
Tyrimo duomenų lentelė
| Rodiklis | Gimdžiusios per didelio svorio vaisių | Gimdžiusios normalaus svorio vaisių | p reikšmė |
|---|---|---|---|
| KMI | 27,15±4,29 | 24,87±2,32 | <0,0001 |
| Svorio prieaugis nėštumo metu | 21,13±7,39 | 19,32±7,01 | 0,0183 |
| Nėštumo trukmė | 39,09 | 38,68 | 0,00014 |
| 1 tipo CD | 8,39% | 0,76% | <0,0001 |
| A1 tipo gestacinis diabetas | 18,32% | 9,54% | 0,013 |
| Polihidramnionas | 12,98% | 1,15% | <0,001 |
| CPO | 37,40% | 19,08% | <0,0001 |
| Skubi CPO | 55,10% | 30,00% | 0,011 |
Kitos Gimdymo Komplikacijos
Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė atkreipė dėmesį į kitas galimas gimdymo komplikacijas, kurios kelia didžiausią susirūpinimą medikams:
- Eklampsija: Tai gimdyvės traukuliai, kuriuos lydi pakilęs kraujospūdis ir baltymas šlapime. Eklampsija gali sukelti smegenų pabrinkimą ir būti pavojinga tiek motinai, tiek vaisiui.
- Kraujavimai po gimdymo: Nors tam tikras kraujo kiekis po gimdymo yra normalu, didelis kraujavimas gali būti pavojingas, ypač jei moteris turi įgimtą kraujo krešėjimo faktoriaus trūkumą.
- Sepsinės komplikacijos: Infekcijos, kurios gali išsivystyti po gimdymo, gali sukelti sepsį, kuris gali būti mirtinas.
- Embolija vaisiaus vandenimis: Tai reta, bet labai pavojinga komplikacija, kai vaisiaus vandenys patenka į motinos kraujotaką. Tai sukelia kraujo krešėjimo sutrikimus ir gali sukelti kvėpavimo funkcijos sutrikimus bei daugelio organų pažeidimus.
Svarbu pabrėžti, kad gimdymas yra rimtas procesas, ir moterys turėtų į jį žiūrėti atsakingai. Nors komplikacijų tikimybė yra, medicinos pažanga leidžia jas sėkmingai valdyti. Šalies socialinis gėris matuojamas gimdyvių ir naujagimių mirtingumu, o Lietuvoje tokios mirtys yra retos ir dažniausiai neišvengiamos.
Priešlaikinis Vaisiaus Vandenų Nutekėjimas
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, defluxio, seu effluvium liquoris amniotici praeterminalis, - vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Šios patologijos dažnis - 7-12 proc. Rizikos veiksniai: infekcija, polihidramnionas, daugiavaisis nėštumas, gimdos kaklelio nepakankamumas, placentos atšoka, trauma, lytiniai santykiai, vaisiaus raidos anomalijos, invazinės diagnostinės procedūros (amniocentezė, kordocentezė ir kt.), medžiagų apykaitos ligos (Ehlers-Danlos sindromas).
Vaisiaus vandenys nuteka, kai susilpnėja vaisiaus vandenų pūslės dangalų tvirtumas. Didėjant nėštumui, dangalai tempiasi, jų ląstelės plokštėja. Vaisiaus dangalus silpnina bakterijų kolagenazės ir proteazės, motinos proteazės ir elastazės, spermos proteazės.
Klinika
Nėščioji skundžiasi įvairaus gausumo vandeningomis išskyromis iš makšties. Apžiūrint makšties skėtikliais, matoma, kad vaisiaus vandenys teka pro gimdos kaklelio kanalą. Esti teigiamas kristalizacijos testas, užpakalinio makšties skliauto turinio pH būna 7,0-7,25 (teigiamas nitrazino testas). Paimama medžiagos makšties tepinėliui ir makšties išskyrų bakteriologiniam pasėliui, infekcijai ir jos sukėlėjui nustatyti. Tiriant ultragarsu, nustatomas sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, todėl būtina stebėti nėščiosios būklę: temperatūrą, pulsą 2-4 kartus per dieną, leukogramą, CRB - kasdien, įtarus šlapimo takų infekciją - atlikti šlapimo tyrimą, pasėlį. Stebimas makšties išskyrų pobūdis, gimdos aktyvumas. Labai svarbu stebėti ir vaisiaus būklę: judesius, atlikti KTG, biofizinį profilį, doplerometriją.
Priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą reikia diferencijuoti nuo makšties uždegimo, bakterinės vaginozės, šlapimo takų infekcijos, šlapimo nelaikymo, hydrorrhoea gravidarum.
Gydymas
Kai vaisius išnešiotas, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimdymo veikla per 24 val. Prasideda 80-90 proc. moterų, o kai neišnešiotas - 50 proc. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, gali iškristi virkštelė ar smulkiosios vaisiaus dalys, galima placentos atšoka, vaisiaus plaučių hipoplazija. Komplikacijų riziką lemia nėštumo laikas, nutekėjusių vandenų kiekis, bevandenio laikotarpio trukmė.
Nutekėjus vaisiaus vandenims, akušerinę taktiką lemia nėštumo laikas, infekcijos požymiai ir vaisiaus būklė.
- 22-24 savaičių nėštumas: prognozė vaisiui nepalanki, sužadinamas gimdymas, skiriama antibiotikų terapija pagal antibiotikogramą.
- 25-34 savaičių nėštumas: tęsiamas nėštumas, jei nėra infekcijos ar vaisiaus hipoksijos požymių, skiriama tokolizė, vaisiaus plaučių brandinimas, antibiotikų terapija.
- Daugiau kaip 35 savaičių nėštumas: jei gimdymo veikla neprasideda per 12-24 valandas, gimdymas sužadinamas (kai yra chorioamnionitas, vaisiaus hipoksija, nėštumo patologija), skiriama antibiotikų terapija.
Priešlaikinis Gimdymas
Priešlaikinis gimdymas, partus praematurus, - gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos (36 savaitės + 6 dienos, 259 nėštumo dienos). Naujagimio svoris - 500 g ir daugiau. Priešlaikinio gimdymo dažnis - 6-8 proc. Ši patologija yra dažniausia (75-80 proc.) perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis.
Etiologija
Skiriamos keturios rizikos veiksnių grupės: motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija bei socialiniai ir biologiniai veiksniai.
- Motinos ligos: lytinių ar šlapimo takų infekcija, ekstragenitalinė infekcija (gripas, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalija ir kt.), lytinių takų anomalijos,gimdos kaklelio nepakankamumas, sunkios somatinės ligos (cukrinis diabetas, inkstų, širdies ligos), neurohormoniniai sutrikimai, motinos ir vaisiaus kraujo grupių bei Rh faktorių netapatumas, motinos trauma ar chirurginės intervencijos.
- Nėštumo patologija: sunkios hipertenzinės būklės, daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas, oligohidramnionas, placentos pirmeiga, atšoka, priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, chorioamnionitas, sunki anemija.
- Vaisiaus patologija: įgimtos anomalijos, žuvęs vaisius, sulėtėjęs vaisiaus augimas.
- Socialiniai ir biologiniai veiksniai: amžius (jaunesnis kaip 18 metų ir vyresnis kaip 35 metų), buvęs priešlaikinis gimdymas, dažni gimdymai (daugiau kaip 4), intoksikacija cheminėmis medžiagomis, rūkymas, nepalankios darbo sąlygos, nevisavertė mityba, smurtas, nepageidaujamas nėštumas.
Klinika
Nėščioji skundžiasi pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis.
Diagnostika
Priešlaikinio gimdymo diagnostikai ir klinikinei taktikai numatyti būtina:
- nustatyti nėštumo laiką ir vaisiaus svorį, įvertinti bendrąją nėščiosios būklę;
- apžiūrėti makšties skėtikliais gimdos kaklelį;
- vizualiai įvertinti gimdos kaklelio būklę (ilgį ir išsiplėtimą);
- paimti gimdos kaklelio kanalo medžiagos tepinėliui, pasėliui;
- įtarus bakterinę vaginozę, nustatyti makšties išskyrų pH ir atlikti KOH testą.
Kai vaisiaus dangalai neplyšę, tiriama pro makštį, įvertinama gimdos kaklelio būklė paga. Kai vaisiaus vandenys nutekėję, pro makštį tiriama tik tada, kai yra aktyvi gimdymo veikla.
Nėštumo Tęsimo Kontraindikacijos
- vaisius žuvęs
- vaisiaus apsigimimai, nesuderinami su gyvybe
- ryškiai sulėtėjęs vaisiaus augimas
- vaisiaus hipoksija (išskyrus dėl gimdos hiperdinamijos)
- sunki preeklampsija ar eklampsija
- sunki ekstragenitalinė patologija
- gausus kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar atšokos
- intrauterinė infekcija
- progresuojantis gimdymas.
Gydymas
Įvertinus nėščiosios ir vaisiaus būklę bei nesant kontraindikacijų tęsti nėštumą, skiriama lovos režimas, raminamųjų, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais, brandinami vaisiaus plaučiai. Tokolizės (gimdos susitraukimų slopinimo) tikslas - pratęsti nėštumą, kol subręs vaisius ar bus subrandinti vaisiaus plaučiai.
Vaisiaus Hipoksija
Vaisiaus hipoksija vadinama deguonies stoka vaisiaus audiniuose. Jos dažnis - 5 proc. Ši patologija gali lemti perinatalinę mirtį, sąlygoti naujagimių mirtingumą. Pagal atsiradimo laiką skiriama antenatalinė, intranatalinė ir postnatalinė vaisiaus hipoksija.
Etiologija
Vaisiaus hipoksiją gali sąlygoti motinos, vaisiaus ir (ar) placentos bei virkštelės patologija.
- Motinos patologija: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, ryški anemija (Hb mažiau kaip 70g/l), normovoleminė hipotenzija, vena cava sindromas, plaučių ligos, šokas, kraujavimas, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis.
- Vaisiaus patologija: širdies ydos, vaisiaus vandenė, hemolizinė liga, dvynių transfuzijos sindromas, pernešiojimas, raidos ydos, infekcija.
- Placentos ir virkštelės patologija: priešlaikinė placentos atšoka, kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar plėvinio virkštelės prisitvirtinimo, vasa previa, placentos nepakankamumas dėl nėščiųjų hipertenzinės būklės, cukrinio ar gestacinio diabeto, placentos infarkto, hipoplazijos, virkštelės tikrieji ir netikrieji mazgai, virkštelės apsuka apie vaisiaus kūno dalis, virkštelės suspaudimas gimdymo metu.
Patogenezė
Vaisiaus hipoksija gali būti ūminė ir lėtinė. Pradinėje hipoksijos stadijoje būna vaisiaus tachikardija, padidėjęs kraujotakos greitis. Progresuojant hipoksijai, vyksta kraujo apytakos centralizacija gyvybiškai svarbiuose vaisiaus organuose: smegenyse, širdyje.
Klinika ir Diagnostika
Hipoksijos požymiai yra sulėtėję ar išnykę vaisiaus judesiai, auskultuojant girdimi padažnėję (daugiau kaip 150 k./min.) ar suretėję (mažiau kaip 100-110 k./min.) vaisiaus širdies tonai. Vaisiaus kardiotokogramoje kinta bazinis dažnis, mažėja variabiliškumas, atsiranda vėlyvųjų deceleracijų, nestresinis testas - nereaktyvus. Keičiasi ir kiti vaisiaus biofizinio profilio duomenys: mažėja vaisiaus motorinių ir kvėpavimo judesių ar jie visiškai išnyksta, atsiranda oligohidramnionas, sumažėja vaisiaus raumenų tonusas (išsitiesęs vaisius).
Gydymas
Įtarus vaisiaus hipoksiją, ieškoma galimų jos priežasčių ir gydomos nėščiosios ligos. Gimdymo metu įtarus ar nustačius vaisiaus hipoksiją, taikoma intrauterinė vaisiaus reanimacija: gimdyvė guldoma ant šono, jai duodama kvėpuoti deguonies 10 l/min., nutraukiamas gimdymo veiklos skatinimas oksitocinu, gimdos hiperdinamijos ar hiperstimuliacijos atveju tinka intraveninė tokolizė beta mimetikais (partusistenu). Jei šios priemonės vaisiaus būklės nepagerina, reikia užbaigti gimdymą cezario pjūvio operacija arba, jei yra sąlygos, akušerinėmis replėmis ar vakuumekstraktoriumi.
Smulkiųjų Vaisiaus Dalių ir Virkštelės Iškritimas
Nėštumo pabaigoje vaisiaus vandenų kiekis šiek tiek sumažėja, dėl to labiau palinksta vaisiaus galvutė ir stuburas, galūnės prisispaudžia prie kūno: vaisius įgauna ovalo formą. Virkštelės kilpos paprastai esti priekyje prie krūtinės, tarp sukryžiuotų rankų ir kojų. Smulkiosios vaisiaus dalys (rankos ir kojos) ir virkštelės kilpos gali iškristi pro atvirą gimdos kaklelį į makštį tada, kai nuteka gemaliniai vaisiaus vandenys.
Virkštelės iškritimo dažnis 1:265-1:426 visų gimdymų. Esant galvutės pirmeigai - vienas atvejis iš 600 gimdymų.
Etiologija
- Netaisyklingos vaisiaus padėtys gimdoje (skersinė, įstrižinė, sėdynės).
- Galvinė pirmeiga, kai vaisiaus galva nevisiškai užpildo kaulinio dubens įeigą (pvz., priešlaikinis gimdymas).
- Vaisiaus vandenų dangalų praplėšimas, esant neprigludusiai vaisiaus pirmeigai prie mažojo dubens įeigos.
- Siauras dubuo.
- Atloštinės galvos pirmeigos.
- Polihidramnionas.
- Daugiavaisis nėštumas.
Smulkiųjų Vaisiaus Dalių Iškritimas
Smulkiosios vaisiaus dalys gali iškristi esant bet kuriai vaisiaus padėčiai gimdoje. Kai, esant skersinei padėčiai, iškrinta ranka, kyla rimta gimdymo komplikacija, susidaro palankios sąlygos įsistatyti petukui į dubenį ir nekomplikuotai skersinei padėčiai pereiti į užleistą (jei laiku nebus suteikta pagalba). Iškritusi ranka, kai yra sėdynės pirmeiga, didesnės praktinės reikšmės neturi.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Didelis pilvas nėštumo metu: ar tai normalu? Priežastys ir patarimai
- Sužinokite vaikų enurezės paslaptis: pagrindinės priežastys ir efektyviausias gydymas
- Didelis Svoris Nėštumo Metu: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvias Rekomendacijas
- Kaip Atsiranda Paršelis: Paslaptinga Etimologija ir Neįtikėtinos Kulinarinės Tradicijos
- Kaip Teisingai Maudyti Kūdikį: Ekspertų Patarimai, Kurių Negalite Praleisti!