Naktį ir dieną į kelnaites vis dar pasišlapina kas antras trejų metų vaikas, kas ketvirtas - ketverių. Pasitaiko, kad naktį lovoje nevalingai apsišlapina ir dar vyresni vaikai, net suaugę žmonės. Dieninis ar naktinis šlapinimasis į kelnaites ar lovą laikomas natūraliu, kol vaikui sukanka 3-4 metai. Jei nevalingai šlapinasi penkiametis vaikas, tėvai turėtų susirūpinti.
Kas yra naktinis šlapimo nelaikymas (enurezė)?
Tai dažnas sutrikimas - viena iš dažniausiai pasitaikančių vaiko monosimptominių neurozių. Naktimis į lovą šlapinasi kas penktas penkerių metų vaikas, o 12-kos metų - kas dešimtas. Vienas iš šimto suaugusiųjų taip pat nekontroliuoja savo šlapinimosi naktimis.
Šis sutrikimas neretai paveldimas. Ypač glaudus tėvo ir sūnaus paveldėjimo ryšys. Jei abu tėvus vargino ši problema, tai tikimybė, kad jų vaikas taip pat patirs šią problemą, didžiulė. Berniukams enurezė pasireiškia 3 kartus dažniau negu mergaitėms. Šiaip vaikai nustoja šlapintis į lovą 3-5 metų amžiaus.
Jeigu namie yra „šlapukas“, tai kenčia ne tik jis pats, bet ir visa šeima. O jeigu dar apie tai sužino draugai, pažįstami… Vaikutis gyvena nuolat įsitempęs: bijo išvykti į stovyklą, į svečius su nakvyne, nes nakties metu gali prisišlapinti lovoje. Vaikai, kurie šlapinasi naktį į lovą, patiria daug neigiamų emocijų. Tai trukdo vaiko asmenybės formavimuisi.
Enurezės tipai
Enurezė gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė enurezė - kai vaikas nuo gimimo be ilgesnės pertraukos šlapinasi naktimis į lovą. Tai daro ir sulaukęs penkerių. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai. Antrine enureze vadinamas toks nevalingas šlapinimasis, kai vaikas kurį laiką (bent 6 mėn.) nustoja šlapintis į lovą, o vėliau vėl pradeda tai daryti. Ši ligos forma sudaro apie ketvirtadalį susirgimų.
Į kelnaites vaikas gali šlapintis ir dieną, ir naktį - pagal tai enurezė vadinama dienine arba naktine. Viena iš dieninės enurezės formų yra juoko enurezė. „Ši enurezės forma paprastai praeina su amžiumi iki brendimo. Atliekant medicininius tyrimus gydytojai fiziologinių pakitimų neranda.
Enurezės priežastys
Kokios priežastys lemia, kad vaikai šlapinasi nevalingai? Gali būti kalta šlapimo takų infekcija, stuburo smegenų patologija, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, diabetas, epilepsija, miego sutrikimai.
Jei tyrimai nepatvirtina nė vienos šių ligų, priežastis gali būti nepakankamai susiformavęs šlapinimosi refleksas. Normaliu atveju nuo naktinio šlapinimosi apsaugo dvi fiziologinės funkcijos. Pirmoji yra antidiuretinis hormonas, sulėtinantis šlapimo susidarymą naktį. Dėl to šlapimo pūslė nepersipildo iki ryto. Naujausi tyrimai rodo, kad antidiuretinio hormono gamybos bioritmas dėl centrinės nervų sistemos nesubrendimo yra sutrikęs apie 80-90 proc.
Antroji funkcija - tai galėjimas atsibusti, kai šlapimo pūslė prisipildo. Ankstyvame amžiuje už šlapinimosi refleksą atsakingos nugaros smegenys. Vaikui augant, už šlapinimosi refleksą tampa atsakingi nervų centrai smegenų kamiene ir smegenų žievėje. Nuo to laiko žmogus pats ima kontroliuoti šlapinimąsi. Enurezė pasireiškia, kai komunikacija tarp šlapimo pūslės ir nervų sistemos sutrinka dėl nervų sistemos nebrandumo. Smegenys negauna impulso pabusti arba impulsas yra labai silpnas.
Dažna dieninės enurezės priežastis būna maža funkcinė šlapimo pūslės talpa, kuri prisipildo labai greitai ir smegenys staiga gauna informaciją apie norą šlapintis. Mokslininkai neatmeta ir emocinių bei elgesio problemų. Dėl traumuojančių psichologinių veiksnių, dažniausiai - patiriamo streso, enurezės epizodai gali padažnėti. Vaikui stresą gali kelti įvairūs įvykiai jo gyvenime.
Enurezė vaikams gali atsirasti dėl įvairių psichologinių priežasčių, patiriamo intensyvaus streso, dėl traumuojančių įvykių, gyvenimo pokyčių. Stresą vaikams gali kelti daugybė įvykių, pvz., darželio ar mokyklos lankymo pradžia, patyčios, patiriamas smurtas, tėvų skyrybos, persikraustymas gyventi ir mokytis į kitą vietą, artimo žmogaus mirtis. Enurezė gali atsirasti, jei vaikas patiria daug neigiamų emocijų, jaučia bendravimo, šilumos stoką šeimoje.
Kaip galima tokiems vaikams padėti?
Aišku, pirmiausia reikia ištirti, ar nėra kokių nors organinių pakitimų - inkstų arba šlapimo takų ligų. Pavyzdžiui, dažnas ir skausmingas šlapinimasis dažnai yra šlapimo takų infekcijos simptomas. Be to, naktinis šlapimo nelaikymas taip pat gali liudyti epilepsijos pradžią.
Jeigu vaikutis yra patyręs galvos traumą, galvos smegenų sutrenkimą ar uždegimą, jis turėtų būti nuolat prižiūrimas gydytojo-vaikų neurologo, tokiems vaikams rekomenduojama atlikti elektroencefalogramą.
Būtina išsiaiškinti, kiek kartų per savaitę vaikutis naktį šlapinasi į lovą, kiek per parą suvartoja skysčių, kokios miegojimo sąlygos, koks miego režimas, kada vaikas keliasi ryte, ar lengvai pasiekiamas tualetas, ar lengvai uždegama šviesa kambaryje, ar vaikutis nebijo šlapintis tualete ir kt. Gydytojas turi aptarti su tėvais šią problemą, turi būti nuoširdus bendradarbiavimas.
Jeigu naktimis vaikas ima šlapintis, pradėjęs lankyti vaikų darželį arba mokyklą, tai gali būti įtampos, baimės pasekmė. Labai svarbu, ar pats vaikutis ryte jaudinasi dėl to, kad jis atsibudo šlapias, ar ne. Tie vaikai, kurie nesijaudina, paprastai būna pasyvūs, šiek tiek lėčiau besivystantys, jie miega taip giliai, kad tiesiog nieko nejaučia. Kai šlapintis pradeda jautrūs vaikai, pradėję lankyti vaikų darželį ar mokyklą, jie labai sunkiai emociškai išgyvena savo „bėdą“.
Gydymo būdai
Enurezė gali būti gydoma vaistais ir šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančiais treniruokliais. Kai kuriems vaikams vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, o nutraukus gydymą enurezės simptomai atsinaujina. Vienas iš sėkmingų metodų, naudojamų gydant enurezę, yra garso signalus skleidžiantys šlapinimosi sulaikymo treniruokliai - drėgmės aliarmai.
Gydant enurezę sėkmingai naudojami garso signalus skleidžiantys aparatai. Šlapinimosi sulaikymo „treniruokliai“ padeda suformuoti vaiko šlapinimosi refleksą. Šie prietaisai nustato labai tikslią šlapinimosi pradžią ir duoda signalą smegenims: „noriu šlapintis, reikia pabusti ir eiti į tualetą“. Aparato veikimo mechanizmas gana nesudėtingas. Tikslas - išugdyti natūralų šlapinimosi refleksą. Smegenyse užsifiksuoja, jog kai tik prisipildys šlapimo pūslė, atsiras noras šlapintis, aparatas pradės cypti, todėl bet kokiu atveju vis tiek reikės keltis ir eiti į tualetą, todėl neverta net pradėti šlapintis į lovą. Po kiek laiko vaikas pabunda kelias sekundes anksčiau prieš garsinį signalą, dar vėliau skambučio išvis nereikia.
Kiti gydymo būdai:
- Padidėjusį jautrumą, nerimą gali sumažinti valerijono šakniastiebių arbata ar tabletės, vaistažolių vonios.
- Naktiniam šlapimo nelaikymui gydyti liaudies medicinoje naudojamos bruknių lapų, jonažolės arbatos.
- Mažiems vaikams rekomenduoju sudaryti „sausų-šlapių“ dienų kalendorių: popieriaus lape vaikutis turi nupiešti besišypsantį žmogutį arba saulutę, jeigu ryte atsikelia sausas, o jeigu šlapias - žmogutį, kurio skruostais rieda ašaros, arba debesėlį.
Ką daryti tėvams?
Jokiu būdu vaiko nebarkite ir nebauskite. Su mažyliu sudarykite jo šlapinimosi kalendorių. Jis padeda ir vaikui, ir medikams. Jeigu vaikas ryte atsikelia neprišlapinęs lovos, tegu piešia besišypsantį veidelį arba saulutę. Jei atsikelia šlapias, tegu piešia liūdną veidelį, debesėlį su lietumi. Stebint kalendorių gerai matyti pagerėjimai, vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo.
Tėvai galėtų padėti vaikams būdami supratingi, ramūs ir kurdami vaikui saugią emocinę aplinką. Jokiu būdu negalima smerkti, kaltinti, gėdinti, pykti ant vaiko ar jį bausti. Svarbu pasistengti suprasti, kaip jis jaučiasi, pasikalbėti su juo apie šią problemą, nuraminti, kad jis dėl to nekaltas, kad šią bėdą patiria daug vaikų. Svarbu paaiškinti tinkamai pagal vaiko amžių.
Netgi visos mūsų, suaugusiųjų, gyvenimo problemos matyti iš vaikų sveikatos… Suaugusieji neturėtų manyti, jog tik jie yra labai užimti, turi daugybę rūpesčių, o vaikų problemos yra menkos ir nereikšmingos. Visuomet reikia stengtis suprasti ir užjausti vaiką. Kiekvienas vaikas turėtų sulaukti pakankamai dėmesio, būti mylimas ir globojamas savo šeimoje. Jautriai vaiko psichikai gali pakenkti daugelis dalykų, o ypač tėvų dėmesio stoka gali sutrikdyti jo psichoemocinį vystymąsi.
Svarbiausia - problemos neignoruoti. Nors enurezę vaikas gali išaugti savaime, verčiau to nelaukti ir problemą spręsti anksčiau. Pirmiausia atliekama išsamių medicininių tyrimų, siekiant išsiaiškinti konkrečią enurezės priežastį. Būtent ją ir reikia šalinti.
Patarimai tėvams:
- Turite suprasti, kad nesate blogi tėvai vien dėl to, jog Jūsų mažylis šlapinasi naktį lovoje.
- Įtikinkite vaiką, kad jis irgi nekaltas dėl tokio veiksmo.
- Visada elkitės su savo vaiku kantriai bei švelniai ir nepasiduokite, kol pavyks išmokyti mažąjį nebesišlapinti lovoje.
Statistika
Naktį arba dieną nevalingai pasišlapina:
- 82% dviejų metukų vaikų
- 49% trijų metukų vaikų
- 26% keturių metukų vaikų
Sulaukus penkerių, pirminė enurezė nustatoma apie 15-20% vaikų. Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10% vaikų.
Pagal statistiką, apie 30 % 4,5 m. amžiaus vaikų šlapinasi į lovą. 21 % tai daro retai - rečiau nei du kartus per savaitę, o 8 % dažnai. Tarp penkiamečių sergančių enureze yra maždaug 15-20 %, tarp septynmečių - 7-10 %, o tarp dešimtmečių - apie 2,5 %. Kartais problema lieka aktuali net paaugliams ar suaugusiesiems - enurezė vargina 0,5-2 % vyresnių nei 15 m. asmenų.
| Amžius | Procentas vaikų, sergančių enureze |
|---|---|
| 2 metai | 82% |
| 3 metai | 49% |
| 4 metai | 26% |
| 5 metai | 15-20% |
| 7 metai | 10% |
žymės: #Vaika
Panašus:
- Didelis pilvas nėštumo metu: ar tai normalu? Priežastys ir patarimai
- Didelis Svoris Nėštumo Metu: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvias Rekomendacijas
- Dideli Automobiliai Vaikams: Atrask Geriausius Modelius Ir Ekspertų Pasirinkimo Patarimus!
- Atraskite Kelmės Lopšelio-Darželio "Kūlverstukas" Stebuklus: Geriausias Ikimokyklinis Ugdymas Kelmėje!
- Vilkaviškio Rajono Socialinės Globos Namai – Išsamus Vadovas ir Kontaktai